P0

Kultūra

„Muzikinis rugpjūtis pajūryje“: išsami programa

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-06-30


Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šįmet startuoja unikaliausiu vasaros operos įvykiu, kurį pratęs net trijų savaičių intriguojanti programa. Teatro ir muzikos gurmanams siūloma rinktis malonius vakarus su opera, baletu, simfonine bei vokaline muzika.

200 metų sukaktį nuo pirmojo operos pastatymo Klaipėdoje šįmet švenčiantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras festivalio preambulę sieja su prūsiškomis teatro ištakomis bei laikotarpiu, kuomet XIX a. pradžioje tuometinio Memelio Vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai. Ta proga festivalio atidaryme žiūrovų laukia ypatinga premjera – Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“!

2020 metų festivalio programa

Rugpjūčio 1 d. 21.30 val.

Senasis uosto elingas

R. Wagner. Opera „Skrajojantis olandas“, skiriama Klaipėdos gimtadieniui.

Muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas

Koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris

Kultūros straipsnių vidus

Dirigentas Tomas Ambrozaitis

Režisierius Gediminas Šeduikis

Choreografas Aurelijus Liškauskas

Scenografai Dalius Abaris ir Sigita Šimkūnaitė

Kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė

Šviesų dailininkas Andrius Stasiulis

Atlikėjai: Olandas – Almas Švilpa (bosas-baritonas), Zenta – Sandra Janušaitė (sopranas), Dalandas – Tadas Girininkas (bosas), Erikas – Andris Ludvigs (tenoras), Vairininkas – Rafailas Karpis (tenoras), Mari – Dalia Kužmarskytė (mecosopranas). KVMT simfoninis orkestras.

Penktoji ir viena dažniausiai pasaulio teatruose statomų Richardo Wagnerio operų pirmą kartą Lietuvoje skamba ten, kur pati aplinka audrina žiūrovų vaizduotę – tarpukariu Klaipėdoje veikusios Paulo Willy Lindenau laivų statyklos komplekso elinge, iškilusiame 1937–1938 m.

Operos „Skrajojantis olandas“ atsiradimo istorija vystėsi šimtmečiu anksčiau ir yra glaudžiai susijusi su mūsų krašto Baltijos pajūriu. 1836 m. rugsėjį jaunas Karaliaučiaus teatro kapelmeisteris R. Wagneris kartu su šio teatro trupe atvyko į Klaipėdą diriguoti gastrolinių spektaklių. Po poros mėnesių, jo ir Karaliaučiaus teatro keliams išsiskyrus, tiesai iš Klaipėdos  kompozitorius keliasi gyventi į Rygą: joje 1837–1839 m. vadovauja Rygos miesto teatro orkestrui. Tačiau antstoliams lipant ant kulnų, R. Wagneris slapta sėda į laivą, plaukiantį Anglijon. Dėl nepalankių orų kelionė jūra vietoj žadėtų 8 dienų užtrunka beveik mėnesį. Bangų siūbuojamam laive kompozitoriaus mintyse ir užgimė pirmieji operos „Skrajojantis olandas“ muzikos motyvai… Operos, sukurtos pagal Heinricho Heine’s novelę ir Wilhelmo Hauffo pasaką „Laivas vaiduoklis“, pasaulinė premjera 1843 m. suskambo Drezdene.

Klaipėdos miesto gimtadieniui ruošiamas „Skrajojančio olando“ pastatymas, pradėsiantis 2020 m. festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, žada būti unikalus. Operos dekoracija virs milžiniškos senojo Klaipėdos elingo konstrukcijos su pakėlimo mechanizmais. Sudėtinga šiuolaikinės šviesų, vaizdo ir garso įrangos galimybių visuma kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro atliekama jaudinančia R. Wagnerio muzika leis sukurti nepakartojamą operos šventę.

„Skrajojančio olando“ muzikos vadovu pakviestas būti ne vieną iškilų operos pastatymą Lietuvoje ir užsienyje sukūręs dirigentas Modestas Pitrėnas. Režisūros užduočių imsis Dalius Abaris, žinomas kaip didžiųjų nacionalinių šventinių renginių režisierius.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siekia neįpraston „Skrajojančio olando“ scenon suburti iš pajūrio krašto kilusius žymius lietuvių operos solistus. Skrajojančio olando partiją atliks Vokietijoje R. Wagnerio operose dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa, Zentos – pagrindinis LNOBT sopranas Sandra Janušaitė, Dalando – Vokietijos ir Šveicarijos operos teatruose dainuojantis bosas Tadas Girininkas. Taip pat išgirsime Rafailą Karpį, Dalią Kužmarskytę ir iš Rygos atvykstantį tenorą Andrį Ludvigsą.

Kaina 7, 10, 15 €

Rugpjūčio 5 d. 19.30 val.

Klaipėdos Laikrodžių muziejaus kiemelis

Teatralizuotas koncertas „Vivat kava!“

Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai –

J. S. Bach „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“

Dirigentas Dmitrijus Zlotnikas, režisierė Rūta Bunikytė

Šlendrianas – Mindaugas Rojus

Lizchen – Rosana Štemanetian, Rasa Ulteravičiūtė

Pasakotojas – Aurimas Raulinavičius, Tadas Jakas

Ubertas – Artūras Kozlovskis, Vilius Trakys

Serpina – Rosana Štemanetian, Rasa Ulteravičiūtė

Vesponė – Aurimas Raulinavičius, Tadas Jakas

Dvi neįmantrios, bet nuotaikingos buitinės muzikinės istorijos, atkeliavusios iš aštuonioliktojo amžiaus. Du skirtingų kraštų, bet puikiai savo darbą įvaldę to paties laikmečio kompozitoriai – vokietis Johannas Sebastianas Bachas (1685–1750) ir italas Giovanni Battista Pergolesi (1710–1736). Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai – J. S. Bacho „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, patiekiami žiūrovams tą patį vakarą kartu su kava ir šokoladu.

Kaina 10 €

Rugpjūčio 6 d. 19.30 val.

Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelis

Kamerinės muzikos koncertas „SMS: Kur vėjams grojant, bangos dainuoja…

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro styginių instrumentų grupė, dirigentas Tomas Ambrozaitis

Koncerto pradžioje klausytojai išgirs Preliudą (Allegro vivace) iš norvegų kompozitoriaus romantiko Edvardo Griego siuitos „Iš Holbergo laikų“, parašytos 1884 m. ir dedikuotos jo tėvynainio, dramaturgo bei filosofo Ludvigo Holbergo (1684–1754) gimimo sukakčiai. Tuomet estafetę perims didysis rusų romantikas Piotras Čaikovskis: skambės dvi pirmosios jo 1880 m. sukurtos Serenados styginių orkestrui (op. 48, C-dur) dalys. Ceremoningieji anglai taipogi neapsiėjo be romantikos: tai puikiai iliustruos Edwardo Elgaro 1892 m. parašyta Serenada styginiams (op. 20, e-moll).

Ir štai romantizmo saulė jau gęsta. Per Europą kareiviškais batais be ceremonijų žengia XX amžius. Ateitis nežada nieko šviesaus ir romantiško, tad niekam nežinomas dvidešimtmetis jaunuolis Benjaminas Brittenas nostalgiškai atsigręžia į vaikystę, prisimena pirmuosius savarankiškus kūrinėlius ir jų inspiruotas parašo „Paprastąją simfoniją“, kurią dedikuoja savo alto mokytojai Audrey Alston.

O Lietuvoje B. Britteno amžininkė Salomėja Nėris dar nardo „Jūrų pasakos“ bangose: „Jūra be galo, jūra be krašto./Laivų skenduolių ji karalystė;/Kur vėjams grojant, bangos dainuoja,/ Kur balti žirgai lekia putoja…“

Gražus tas nardymas, bet šitoks trumpas… Kaip atodūsis žvaigždėtą vasaros naktį. Kaip SMS žinutė iš beatodairiškos praeities.

Kaina 10 €

Rugpjūčio 7 d. 19.30 val.

Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelis

Olesios Kasabovos nuotr.

Eduardo Balsio dainų teatralizuotas koncertas „Aš – senas jūrininkas“

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė, dirigentas Egidijus Miknius, režisierė Rūta Bunikytė.

Solistai Rosana Štemanetian, Tadas Jakas, Modestas Narmontas, Vilius Trakys, Aurimas Raulinavičius, Ernesta Stankutė, Oksana Auškalnytė-Mockuvienė, Vitalija Trinkė.

2019 m. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kartu su visa Lietuva minėjo kompozitoriaus Eduardo Balsio (1919–1984) gimimo 100-ąsias metines. Joms buvo skirtas ir kompozitoriaus dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“, pirmąkart nuskambėjęs praėjusią vasarą.

Kartu tai buvo pirmasis Muzikinio teatro bandymas vasaros rezidencijoje ugdyti būsimąją šalies muzikantų bei teatralų kartą ir siekis sudominti ją lietuviška muzika. Tuomet jaunuosius atlikėjus  vieningai koncertinei programai parengė dirigentas Egidijus Miknius ir režisierė Rūta Bunikytė. E. Balsio dainų partitūras koncertui ruošė patyręs aranžuotojas – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro fleitininkas Rimantas Giedraitis. E. Balsio dainos buvo saikingai sušiuolaikintos ir pritaikytos nūdienos jaunimo skoniui. Programoje skamba ne tik garsieji „Elektrėnų žiburiai“, bet ir kompozitoriaus dainos apie jūrą, jūreivius ir Klaipėdą, kurių šiame krašte augusio E. Balsio muzikiniame palikime gausu. Šiemet koncertinę programą atliks Muzikinio teatro jaunieji ir orkestro instrumentinė grupė.

Kaina 10 €

Rugpjūčio 8 d. 19.30 val.

Palangos kurhauzas

Teatralizuotas koncertas „Vivat kava!“

Muzikinė pramoga kavos mėgėjams ypatingai tam tinkančioje, romantiškoje vietoje – Palangos kurhauze. Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai – J. S. Bacho „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, patiekiami žiūrovams tą patį vakarą kartu su kava ir šokoladu!

Kaina 10 €

Rugpjūčio 9 d. 18 val.

Palangos koncertų salė

E. Balsys. Šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“

Su muzikos įrašu

Choreografas Martynas Rimeikis

Scenografas Marijus Jacovskis

Kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė

Eglė – Aušra Krasauskaitė

Žilvinas – Mantas Černeckas

Dukra Drebulė – Kira Tykhonova

Sūnus Ąžuolas – Illia Temchenko

Choreografo Martyno Rimeikio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ sugrįžta į Palangą – miestą, kuriame daug laiko praleido garsiausią nacionalinį baletą parašęs kompozitorius Eduardas Balsys. Būtent Palangos koncertų salėje 2019-ųjų rugpjūtį ir buvo parodyti premjeriniai šio pastatymo spektakliai.

„Eglė žalčių karalienė“ buvo įvertinta „Padėkos kauke“ kaip geriausia 2019 m. uostamiesčio teatrų premjera. Spektaklį pastebėjo ir „Auksinių scenos kryžių“ komisija: Martynas Rimeikis šalies teatro apdovanojimuose nominuotas kaip geriausias metų choreografas.

Kaina 14 €

Rugpjūčio 11 d. 18.30 val.

Palangos koncertų salė

Edukacinis spektaklis pagal W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė, dirigentas Dmitrijus Zlotnikas.

Don Žuanas – Mindaugas Rojus

Leporelas – Artūras Kozlovskis

Don Otavijus – Aurimas Raulinavičius

Dona Anna – Rita Petrauskaitė

Dona Elvyra – Beata Ignatavičiūtė

Mazetas – Modestas Narmontas

Cerlina – Rasa Ulteravičiūtė

Komandoras – Vilius Kazlauskas

„Don Žuanas“ – nepranoktas W. A. Mozarto operinės muzikos šedevras. Net jei genialusis kompozitorius nieko daugiau nebūtų sukūręs, vien šiuo savo veikalu jis būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Anot žymaus vokiečių rašytojo, kompozitoriaus ir dailininko Ernsto Theodoro Amadėjaus Hoffmano, W. A. Mozarto „Don Žuanas“ yra „operų opera“. Edukacinio renginio metu scenoje vyksta improvizuotas operos veikėjų susitikimas, jų mūšiai dėl įžeistos garbės ir, žinoma, skamba nuostabi W. A. Mozarto muzika. Visų baritonų trokštama Don Žuano vokalinė partija apima lyrines melodijas, herojiškas fanfarines intonacijas, komišką greitakalbę, rečitatyvus ir kt. Įkūnyti tokį ir vokaliniu, ir sceniniu požiūriu sudėtingą personažą reikia didelio meistriškumo. Edukacinio užsiėmimo dalyviai turės galimybę susipažinti su šios unikalios operos subtilybėmis.

Nemokamas renginys

Rugpjūčio 12 d. 18.30 val.

Palangos Birutės parko rotonda

Olesios Kasabovos nuotr.

Eduardo Balsio dainų teatralizuotas koncertas „Aš – senas jūrininkas“

Nemokamas renginys

Rugpjūčio 14 d. 19.30 val.

Palangos koncertų salė

Kristiano Benedikto gala koncertas „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis…“

Kristian Benedikt (tenoras)

Ieva Juozapaitytė (sopranas)

Mindaugas Rojus (baritonas)

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Palangos poilsiautojų laukia nuostabus vakaras klausantis gražiausių operų arijų, kurias atliks vienas ryškiausių šiandienos lietuvių tenorų – Kristian Benedikt, Lietuvoje žinomas ir kaip Vaidas Vyšniauskas. Kartu su juo klausytojus džiugins sopranas Ieva Juozapaitytė ir baritonas Mindaugas Rojus. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

2018 m. Kristian Benedikt debiutavo Niujorko „Metropolitan“ teatre Samsono vaidmeniu C. Saint-Saënso operoje „Samsonas ir Dalila“. Lietuvos žiūrovai girdėjo jį dainuojant šią partiją „Vilnius City Opera“ rodytame režisierės Dalios Ibelhauptaitės pastatyme.

Solisto repertuare – ir Kalafas, Kavaradosis Pinkertonas G. Puccini operose „Turandot“, „Toska“, „Madam Baterflai“, Alfredas, Manrikas, Ernanis, Hercogas G. Verdi operose „Traviata“, „Trubadūras“, „Ernanis“, „Rigoletas“, Zygmundas, Lohengrinas, Riencis R. Wagnerio operose „Valkirija”, „Lohengrinas“, „Riencis“, Germanas iš P. Čaikovskio „Pikų damos“, Don Chozė iš G. Bizet „Karmen”, Kanijus iš R. Leoncavallo „Pajacų”, Eleazaras iš J. F. Halévy „Žydės“, Edgardas iš G. Donizetti „Liučijos di Lamermur“ bei daugelis kitų pagrindinių partijų, kurias drąsiai vadintume tenoro repertuaro perlais.

Pernai JAV muzikos įrašų kompanija „Delos“ išleido kompaktinę plokštelę „Tenore di forza“, kurioje Kristian Benedikt kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, atlieka gražiausias operų arijas.

Kaina 15, 21 €

Rugpjūčio 21 d. 19.30 val.

Klaipėdos koncertų salė

Simfoninės muzikos koncertas „Ramios, malonios vasaros naktys…“

Solistas Łukasz Długosz (fleita, Lenkija)

Groja KVMT simfoninis orkestras, dirigentas Robertas Šervenikas.

Lenkijoje Ł. Długoszas vadinamas daugiausiai atlikėjų konkursų laimėjusiu fleitininku šios šalies istorijoje. Laimėjęs visus įmanomus konkursus savo tėvynėje, muzikantas pradėjo važinėti į užsienyje rengiamus atlikėjų konkursus ir juose taipogi buvo lydimas sėkmės: iš įvairių Vokietijos, Italijos, Rumunijos, Danijos, Prancūzijos miestų fleitininkas vieną po kito namo vežėsi prizus ir diplomus. Dabar ir pats dažnai kviečiamas dirbti tarptautinių konkursų komisijose bei vesti meistriškumo pamokų.

Ł. Długoszas koncertuoja ir kaip solistas, ir kaip kamerinių ansamblių narys. Grojo tokiose prestižinėse salėse, kaip Niujorko „Carnegie Hall“, Vienos „Musikverein“, Berlyno koncertų salėje, Miuncheno filharmonijoje, Leipcigo „Gewandhaus“ ir kt. 2010 m. Ł. Długoszas įrašė savo debiutinį albumą kartu su Londono simfoniniu orkestru. Vėliau buvo parengta daug kitų jo atlikimo įrašų, puikiai įvertintų muzikos kritikų. 2015 ir 2016 m. jie sulaukė dėmesio ICMA – Tarptautiniuose klasikinės muzikos apdovanojimuose.

Koncertą diriguoja Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas. Nuo 1996 m. jis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1996–2003 m. buvo LMTA simfoninio orkestro vadovas, šiuo metu – Dirigavimo katedros profesorius. Nuo 2000 m. R. Šervenikas yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas. 2008 m. pradėjo bendradarbiauti su Bavarijos valstybiniu operos teatru Miunchene. 2008–2018 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro muzikos vadovas.

Kaina 14 €

Rugpjūčio 23 d. 17.30 val.

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia

Koncertas „Vienybė težydi!“

Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas 1989 m. suvienijusiai Baltijos kelio akcijai atminti

Beata Ignatavičiūtė (sopranas)

Dalia Kužmarskytė (mecosopranas)

Andrius Bartkus (tenoras)

Aurimas Raulinavičius (tenoras)

Artūras Kozlovskis (bosas)

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Festivalis su klausytojais atsisveikina simfoniniu koncertu „Vienybė težydi“, dedikuojamu Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas 1989 m. suvienijusiai Baltijos kelio akcijai atminti.

Ta proga Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje skambės Franzo Schuberto Mišios Nr. 6 Es-dur (Kyrie; Gloria, Kredo; Sanctus; Benedictus; Agnus Dei). Šį kūrinį genialusis austrų kompozitorius F. Schubertas (1797–1828) parašė Vienoje 1828-ųjų birželį – paskutiniąją savo trumpo, vos 31-erius metus trukusio gyvenimo vasarą. Kaip ir daugelio kitų savo kūrinių, jis pats niekada neišgirdo jo atliekamo. Pirmąkart viešai F. Schuberto Mišios Es-dur, diriguojamos jo draugo Michaelio Leitermayerio, nuskambėjo Vienos Švenčiausios Trejybės bažnyčioje 1829 m. spalio 4-ąją, prabėgus beveik metams po kompozitoriaus mirties.

Mišių tekstas skamba lotynų kalba. Mišių klausymasis pasibaigs prie Baltijos jūros pakrantėje liepsnosiančių atminimo laužų.

Nemokamas renginys.


2020-06-30

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt