P0

Mums rašo, Svarbu

Vyriausybės posėdyje įvyko nesklandumas (6)

Edmundas Benetis, architektas
2020-06-30


Skaitytojų dėmesiui – nedidelė citata iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2020 m. birželio 26 d. teikimo (teisės akto projekto lydraščio) Nr. G-9146 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“:

„Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija), norėdama ištaisyti š. m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) posėdžio (priėmimo procedūros) metu įvykusį nesklandumą, parengė ir teikia Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios“ pakeitimo“ projektą (toliau – nutarimo projektas). Pakeitimo esmė – aiškiau išdėstyti nutarimo projekte galimas Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros alternatyvas (tarp jų ir Kopūstų kaimo bei Pauosčio kelyno teritorijose) pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. XIII-3021 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos sprendinius.

Atkreipiame dėmesį, kad nutarimo projekto patikslinimai atlikti atsižvelgus į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus dėl konkrečių planuotinų teritorijų nutarimo projekte įvardijimo (pridedama), taip pat po papildomų konsultacijų su Klaipėdos bendruomenių atstovais, vykusių š. m. birželio 19 d., Klaipėdoje”.

„Papildomos konsultacijos“ su Klaipėdos bendruomenių atstovais, vykusios birželio 19 d., Klaipėdoje (tai yra tas mūsų piliečių piketas prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir po jo įvykęs susitikimas su susisiekimo viceministru, į kurį pateko tik dalis piketuotojų) įvyko penktadienį, o jau kitą darbo dieną Vyriausybė priėmė Klaipėdai ir klaipėdiečiams nepalankų nutarimą. Susisiekimo ministerijos „atsižvelgimas“ į tas „papildomas konsultacijas“ atsirado tik po keturių dienų, jau priėmus nutarimą.Martyno Vainoriaus nuotr.

Jei kas supratote, kas nutiko š. m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) posėdyje – atsiliepkit. Juk viskas LRV posėdyje vyko darniai, sklandžiai, greitai. Kaip visada.

Premjeras perskaitė pilną ilgą LRV nutarimo projekto pavadinimą ir pakvietė ministrus balsuoti. Visi ministrai ir „prabalsavo” vieningai „už”. Jokių bereikalingų klausimų ir diskusijų Vyriausybės posėdyje nebuvo.

Taip gimė LRV 2020 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 651 „Dėl transeuropinio IX B koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios“.

Tai nutiko pirmadienį (2020-06-22), o jau po keturių dienų penktadienį (2020-06-26) planavimo organizatorius Susisiekimo ministerija ėmė ir nudžiugino tautiečius, pateikdama LRV nutarimo Nr. 651 pakeitimą – Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios“ pakeitimo“ projektą.

Ir ne šiaip kokį menką to jau legendiniu patapusio nutarimo Nr. 651 „pakeitimą“, o labai rimtą to nutarimo pakeitimą, kuris yra vadinamas „nauja redakcija“, nes pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymo 14 str. 3 d. reikalavimus, „kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija“.

T. y. – prireikė tik keturių dienų, kad ką tik priimtame teisės akte (LRV nutarime Nr. 651) teko pakeisti daugiau kaip pusę (!) jo straipsnių ar punktų.

Nepamirškime, kad per dvi paskutines savaites tai jau trečias LRV posėdis, berengiant ir betaisant vos vieną vieno puslapio LRV nutarimą… Visiškai visiškas profesionalumas.

Įdomu dar ir tai, kad naujoji LRV nutarimo „aktualioji redakcija“ yra parengta, siekiant:

1. „Aiškiau išdėstyti nutarimo projekte galimas Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros alternatyvas…“;

2. „Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus dėl konkrečių planuotinų teritorijų nutarimo projekte įvardijimo (pridedama), taip pat po papildomų konsultacijų su Klaipėdos bendruomenių atstovais, vykusių š. m. birželio 19 d., Klaipėdoje“.

Taip bent jau rašoma susisiekimo ministerijos 2020 m. birželio 26 d. teikime (teisės akto projekto lydraštyje) Nr. G-9146 “Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“.

Čia ir vėl iškyla keli logiški neaiškumai.

Pasakymas, kad siekiama „aiškiau išdėstyti nutarimo projekte galimas Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros alternatyvas…“ suponuoja erezišką mintį, kad 2020 m. birželio 22 d., LRV posėdyje priimant sprendimą dėl pateikto projekto, tame projekte kažkas buvo nepakankamai aiškiai išdėstyta, o Vyriausybė tą projektą su neaiškiai išdėstytomis alternatyvomis… ėmė ir priėmė.

Reiškia Vyriausybei viskas tame projekte buvo aišku. Tad kam po keturių dienų dar aiškiau išdėstyti tas plėtros alternatyvas?

„Papildomos konsultacijos“ su Klaipėdos bendruomenių atstovais, vykusios š. m. birželio 19 d., Klaipėdoje (tai yra tas mūsų piliečių piketas prie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir po jo įvykęs susitikimas su susisiekimo viceministru, į kurį pateko tik dalis piketuotojų) įvyko penktadienį (2020-06-19), o jau kitą darbo dieną – pirmadienį (2020-06-22) LRV priėmė Klaipėdai ir klaipėdiečiams nepalankų LRV nutarimą Nr. 651 dėl Girulių miško panaudojimo geležinkelio infrastruktūros ir uosto krovinių terminalo plėtrai.

Priimant LRV nutarimą nebuvo atsižvelgta į jokias „papildomos konsultacijas“ su Klaipėdos bendruomenių atstovais. Susisiekimo ministerijos „atsižvelgimas“ į tas „papildomas konsultacijas“ atsirado tik po keturių dienų, jau priėmus LRV nutarimą Nr. 651…

LRV nutarimui Nr. 651 vienbalsiai pritarė visi LRV posėdyje dalyvavę ministrai. Tarp jų – ir aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Po keturių dienų, „atsižvelgus į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos… pasiūlymus“, priimamas jau kitoks sprendimas – iš esmės keisti priimtą LRV nutarimą, kuriam aplinkos ministras ką tik pritarė LRV posėdyje.

Įdomu, kas bus dar po keturių dienų?

Keletas žodžių apie LRV nutarimo Nr. 651 ir jo „naujos redakcijos“ projekto kokybę, jo atitikimą teisės aktams.

Tiek LRV nutarime Nr. 651, tiek ir jo „naujos redakcijos“ projekte nurodyti planavimo tikslai neatitiko ir dabar neatitinka LR teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 3 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimų bei Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklių 5.1 papunkčio nuostatoms.

Tiek LRV nutarime Nr. 651, tiek ir jo „naujos redakcijos“ projekte nurodytų specialiųjų planų sprendimo projekto viešinimo procedūros neatitiko ir dabar neatitinka TPĮ 30 str. 2 d., 31 str. 4 d., 32 str. 1 p. reikalavimų.

Net LRV nutarime Nr. 651 ir jo „naujos redakcijos“ projekte nurodyti šių dokumentų pavadinimai (!) neatitinka TPĮ 30 str. 2 d. ir 31 str. 4 d. reikalavimų.

Ir LRV nutarime Nr. 651, ir jo „naujos redakcijos“ projekte yra neaiškus planavimo objektas: vienur rašoma apie Klaipėdos geležinkelio ruožo „mazgo dalį“, kitur – jau apie visą Klaipėdos geležinkelio ruožo „mazgą“.

Planavimo organizatorius Susisiekimo ministerija tiek LRV nutarime Nr. 651, tiek ir jo „naujos redakcijos“ projekte vartoja sąvokas, kurių nėra TPĮ: jame nėra nei „planavimo dokumentų tikslų“ (abiem atvejais – 2 punktas), nei „planavimo dokumentų darbų programų“ („naujos redakcijos“ projekto 3 punktas).

Apie ką yra „naujos redakcijos“ projekto 3 punktas – čia, kaip sako žmonės, atskira kalba.

O tame punkte rašoma: „pavesti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, nustatant planavimo dokumentų darbų programose planuojamą teritoriją, užtikrinti galimybę atlikti strateginio poveikio aplinkai vertinimą pagal Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcijoje numatytas Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros alternatyvas.“

Pirmiausia, net ir Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija nėra teritorijų planavimo dokumentas, tad šis Vyriausybės pavedimas Susisiekimo ministerijai kažką padaryti pagal dar negaliojančio teritorijų planavimo dokumento rengimo etapo antros stadijos rezultatą (koncepciją), labai švelniai tariant yra neteisėtas, nes neatitinka ir prieštarauja TPĮ reikalavimams.

Antra, tiek LRV nutarimas Nr. 651, tiek ir jo „naujos redakcijos“ projektas yra skirti tik dviem dalykams: informuoti visuomenę apie sprendimo rengti teritorijų planavimo dokumentus priėmimą ir apie priimtus planavimo tikslus taip, kaip tai yra nustatyta TPĮ 30 str. 2 d., 31 str. 4 d. Visi kiti „pavedimai“ planavimo organizatoriui paprasčiausiai yra niekiniai, jei jie neatitinka nurodytų TPĮ reikalavimų.

Na, ir trečia. Labai lėtai įsiskaitykit į „naujos redakcijos“ projekto 3 punkto „pavedimą“.

Atmetus antrines sakinio dalis tas „pavedimas“ yra toks: „pavesti…, nustatant…, užtikrinti galimybę atlikti“. Apie ką šis pavedimas? Kam jis toks?

Na, o jei pačioje naujausioje LRV nutarimo redakcijoje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pavyktų įtvirtinti teiginį, jog geležinkelio infrastruktūros ir būsimam išoriniam uostui reikalingų konteinerių terminalų plėtra visoje Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje (ne tik Melnragės – Girulių miškuose) yra negalima ir tokių planavimo tikslų Klaipėdos miesto savivaldybės administracija paprasčiausiai nederins ir jiems nepritars, tada ramiai būtų galima pradėti laukti ir kitų naujienų iš Vilniaus apie transeuropinio IX B koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimą.


2020-06-30

6 komentarai “Vyriausybės posėdyje įvyko nesklandumas”

  1. AČIŪ .
    TOKIE ŽMONIES TURI DIRBTI SAVIVALDYBEJE ARBA SEIME.
    GERBIA GAMTA. TURI KOMPETENCIJOS.
    nu o visokius neniškinus lauk

  2. 2 liepos Giruliu miškė susitikima su Mažeika. Pikėtas bus Vilniuje liepos 1 diena 12 val prie Viriausybės

  3. Kada vyks ministro vizitas į Klaipėdą? Ir ar bus piketas? Ar aš kažką painioju?

  4. Šiek tiek pažvelkit į šią geležinkelio ir miško istoriją lyg iš šalies – tai yra bendruomenių ir aktyvių klaipėdiečių atsakymas visiems zyzloms, kurie nuolat inkščia, kad “žmonės nieko negali”, “niekam mūsų nuomonė neįdomi”, “kam čia kištis ir kažkur dalyvauti, nes tik bėdų susilauksi” ir panašiai. Nė velnio – kuo aktyvesni bus klaipėdiečiai, tuo stipresnė bus pilietinė visuomenė – tuo dažniau bus į jūsų nuomonę atsižvelgiama, kai daromi svarbūs mums visiems sprendimai. Patys matot – reikia stipriau spustelėti visiems kartu – ir net Vyriausybės jau padaryti nutarimai ima vartytis ne ką prasčiau, nei dažno politiko kailis. Šioje situacijoje turėjom palankius faktorius – aiškus ir kiekvienam greitai suprantamas tikslas ir pozicija “Miško kirsti neleisim”, mums pavyko efektyviai išplatinti problemą ir susijusią informaciją ne vien Klaipėdoje, dabar yra priešrinkimis laikotarpis ir todėl mums pavyko efektyviai įjungti daugumos partijų politikus, gerėjantis klaipėdiečių gebėjimas savo reikalavimus ir poziciją reikšti motyvuotai ir su tvirtais dalykiniais bei teisiniais argumentais.

    Būkim realistais ir net nesitikėkit, kad jau šią savaitę miško ir geležinkelio plėtros mieste klausimas bus išspręstas visiems laikams – taip tikrai neatsitiks. Bus įlinguotos ilgalaikės planavimo veiksmų procedūros, jų pirkimai, visi iš ekranų ir portalų aiškins mums kad miškas kertamas tikrai-tikrai nebus, bet Girulių alternatyva turi būti svarstoma kaip privaloma pagal TPĮ, bus lyginama, skaičiuojama, vertinama, atsargiai ieškoma mažesnio mūsų pasipriešinimo zonų – viskas vyks tikintis, kad visuomenės dėmesys išblės, žmonės užsiims kitais klausimais, po rinkimų politikai atšoks nuo temos ir tada Susisiekimo ministerija, kaip planavimo organziatorius, aprūpins siekiamą rezultatą. Patikėkit – nes tokia yra patirtis iš dalyvavimo svarstant uosto Bendrajį Planą, kur visuoemenės platesnio palaikymo ir nuomonės nepavyko konsoliduoti ir todėl šiandien turim grandiozinius planus vystyti išorinio uosto kranto infrastruktūrą tiesiog mieste.
    Pilietinė visuomenė, jos galių stiprinimas – tai darbas, nuolatinis ir ne visada su maksimaliai geru rezultatu, kurio šiaip jau dykai niekas-niekam-niekur nedalina. Bet jei nepamesim krypties ir supratimo, kad kiekvienas asmeniškai turime surasti laiko domėtis, drąsos aktyvumui ir valios nuolatos ginti savo teisę dalyvauti miestui ir centrinei valdžiai priimant mums svarbius sprendimus – viskas su Klaipėda bus labai gerai. Anksčiau, arba vėliau. Nebevarginsiu nuobodžiomis kalbomis apie darniam vystymui būtinus tris galios polius – aktyvi Visuomenė, atsakingas ir stiprus Verslas ir kompetetinga bei skaidri Valdžia. Bet atsiminkit šias tris “V”, jos visos privalo būti vienodai svarbios mieste. Reikia tik vienai kuriai iš jų nunykti iš arenos – ir miestas ima šlubuoti – kaip Klaipėda, kur iki šiol visi sprendimai buvo daromi tik tyliai susitarus dviems “V”.

    Piktesniems pirštams jau pakibusiems virš klaviatūros – tikrai ne, į jokius rinkimus neinu.

    • Gerbiamas Gintarai.R. savo dalyvavimu Jūs sustiprintumėte bet kurį “V”, bet tai, kad Jūs atstovaujate ir vedate su savo komanda (KBA) pirmąjį galios polių- aktyvią Visuomenę , mums bundantiems yra labai svarbu.

  5. Gerbiamas Edmundai,didelis jums “aciu” ir pagarba uz jusu dalyvavima kabineto posėdyje , aiskiai isdestyta klaipedieciu nuomone apie visas sita projekta. Šitas tekstas irgi labai gerai parodo kas sėdi kabinete,jems nerūpi zmones.Ketvirtadieni paklausim ministra kaip jis galėjo kelti ranka uz toki gamtos sunaikinima.Mes dažniau turim rinktis prie liepu g.pastato ir reiksti savo nuomone neniskiam.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt