P0

Miestas, Svarbu

Klaipėdos bendrasis planas: ir trečias kartas pamelavo (6)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-07-07


Klaipėdos savivaldybei ir trečią kartą nepavyko pasiekti, kad visos suinteresuotos institucijos pritartų parengtam miesto Bendrajam planui. Šįkart svarbiojo dokumento nepatvirtino septynios institucijos, su kuriomis vėl bus ieškoma būdų suderinti interesus.

Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Pirmą kartą pateiktam Klaipėdos bendrajam planui nepritarė 16, antrą kartą – 14, o trečią kartą – 7 institucijos. Tačiau Klaipėdos savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė pasidžiaugė, jog kaskart nepritariančiųjų mažėja ir jau pavyko pasiekti, kad Bendrajam planui pritaria daugiau nei pusė suinteresuotų institucijų.

Šįkart pritarimo nesulaukta iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento, Uosto direkcijos, „Lietuvos geležinkelių“, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, Aplinkos ministerijos ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“.

„Kas toliau? Kalbėsimės su tomis institucijomis ir taisysime pastabas, nors galima sakyti, kad labai esminių pastabų nebėra, nors ir yra. Pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkeliai“ mūsų Bendrojo plano nederina labiau dėl jame esančių formuluočių, o ne dėl esminių detalių. Plane numatyta mažinti dabartinę stotį, esančią centre, tačiau konkrečios vietos, kur ją iškelti, tikrai nenumatome. Jos tikrai jau ir nebenumatysime, manau, tad „Lietuvos geležinkeliai“ to ir nesitiki. Jie patys rengia specialiuosius planus, kad išnagrinėtų galimybes, kur stotį būtų galima iškelti, ir parengtame Bendrajame plane žiūri, kad nebūtų kliūčių tuos planus rengti. Dabar esančiose formuluotėse jie mato grėsmių, kad gali būti kliūčių, pavyzdžiui, mūsų planai dėl Girulių ir Melnragės kurortinės teritorijos. Todėl kad neliktų dviprasmybių, reikės pakoreguoti Bendrojo plano tekstinę dalį“, – aiškino M. Černiūtė-Amšiejienė.

Sutarimo reikės ieškoti ir su Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritoriniu padaliniu.

„Atrodė, kad didelę dalį interesų buvo pavykę suderinti, kad jau viską buvome išsprendę, tačiau pastabų vėl sulaukėme. Tikimės, jog su nauju vadovu (KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui pradėjo vadovauti buvęs miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika – V. S) iki galo išsigryninsime, kas netinka. Matyt, iš praktikos atsiranda baimių, jog investuotojai galbūt naudosis kažkokiomis formuluotėmis, bijoma, kad paveldui nebūtų žalojančio poveikio. Mūsų tikslas lygiai toks pats – išsaugoti senamiestį, piliavietę, todėl bandysime ieškoti variantų, kad tie Bendrojo plano tekstai būtų tobulesni“, – teigė vedėja.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Klaipėdos bendrojo plano nederina esą todėl, kad jai netinka, jog Klaipėdos savivaldybė Smiltynėje numato kelias vietas, kur būtų galima rekreacijos ir poilsio paslaugų plėtra.

„Bandysime ieškoti sutarimo, kaip esamose teritorijose plėsti veiklą“, – tvirtino M. Černiūtė-Amšiejienė.

Pagrindinės Visuomenės sveikatos centro pastabos yra dėl triukšmo prie magistralinių miesto gatvių.

„Bendrajame plane tikrai yra sudėtinga numatyti konkrečias priemones prie kiekvienos gatvės triukšmui mažinti. Tačiau Bendrajame plane esame atkreipę dėmesį, jog rengiant detaliuosius planus, techninius projektus reikia numatyti triukšmą mažinančias priemones, o prie triukšmingiausių gatvių esame numatę ir želdinių juostas“, – aiškino pašnekovė.

Ji tvirtino, jog su daugeliu institucijų, kurios pateikė pastabas dėl Bendrojo plano bus vėl kalbamasi, tada dokumentas bus pakoreguotas ir vėl pateiktas derinti – ketvirtą kartą.

„Matyt, užtruksime ir pateikti, be to, institucijos suderinimą arba pastabas turi pateikti per 15 darbo dienų, tad atsakymą, ar ketvirtas kartas buvo sėkmingas, gausime ne anksčiau nei po mėnesio“, – tvirtino M. Černiūtė-Amšiejienė.

Kai visos institucijos pritars Klaipėdos bendrajam planui, savo žodį dar turės tarti ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Ji tikrins, ar Klaipėdos savivaldybė tinkamai atliko visas būtinas procedūras. Kai bus gautas inspekcijos teigiamas atsakymas, tuomet Bendrasis planas patvirtinti bus pateiktas miesto tarybai.

„Tikslas yra šiemet pabaigti visas procedūras ir turėti patvirtintą Bendrąjį planą. Bet ir pernai buvo toks pat tikslas, kad iki praėjusių metų pabaigos. Atrodo, kad šis dokumentas yra niekaip nepabaigiamas, nors ir labai stengiamės, dedame pastangas, kad jame būtų atspindėti visų interesai. Tiesiog tai labai didelis dokumentas, jis labai daug aprėpia, todėl sunku su visais viską suderinti“, – reziumavo Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja.


2020-07-07

6 komentarai “Klaipėdos bendrasis planas: ir trečias kartas pamelavo”

  1. PRITARIU ir PALAIKAU Gintarą R. , atrodo,kad savivaldybėje dirba vien miestiečių priešai kurie taip ir žiūri ką blogesnio padarius. BEGĖDŽIAI

  2. O kodėl ši institucija neįtraukta į derinančių sąrašą, įtraukit, bo turėsit reikalų !

  3. Būtina paaiškinti visuomenei ką reiškia “Dabar esančiose formuluotėse jie mato grėsmių, kad gali būti kliūčių, pavyzdžiui, mūsų planai dėl Girulių ir Melnragės kurortinės teritorijos. Todėl kad neliktų dviprasmybių, reikės pakoreguoti Bendrojo plano tekstinę dalį“, – aiškino M. Černiūtė-Amšiejienė. ” Kad bus atsisakoma šių teritorijų kurorto statuso???
    Na kaip jums padėti suprasti, kad tai ne jūsų, valdininkų, rašinėlių ir plunksnakočių reikalas, o toks svarbus klausimas PRIVALO būti aptariamas su klaipėdiečiais, su visuomene. Skubiai apklausą darykite. Kokia bus miesto gyventojų valia – tik tada jūs ją įrašysite į savo rašinėlius.

    Ir baikite kelti įtampas žmonėms, savo grafinėje medžiagoje vaizduodami niekur neįteisintas geležinkelio pretenzijas į Girulių mišką ir Melnragę. Šiuo metu jokio teisinio pagrindo tam neturite.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt