Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba antradienį įpareigojo Uosto direkciją iki rugsėjo išanalizuoti alternatyvas, kur uoste galėtų būti vieta, tinkama Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje numatomo plėtoti vėjo jėgainių parko statybų aptarnavimui.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas, reaguodamas į tokį energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno kreipimąsi, priminė, kad uostas yra susidorojęs ne su vienu iššūkiu, tad ir toks esą yra įveikiamas.
pxhere.com
Energetikos ministerija dar vasario pabaigoje paskelbė, kad joje darbą pradėjo jūrinio vėjo jėgainių plėtros darbo grupė, kuri parengs rekomendacijas dėl vėjo jėgainių Baltijos jūroje plėtros. Birželio pabaigoje Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame rašoma, jog beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Tokios galios vėjo elektrinių parkas galėtų pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. Eur privačių investicijų. Investuotojai būtų atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario 1 d.
Pasak Uosto plėtojimo tarybos posėdyje dalyvavusio energetikos ministro Ž. Vaičiūno, sukurti patrauklias sąlygas investuotojams reikėtų užtikrinti galimybes uoste vykdyti vėjo jėgainių komponentų gamybą ir montavimą. Tam esą reikėtų apie 15 ha teritorijos ir apie 800 m krantinės. Dėl to iš Uosto direkcijos iki rugsėjo tikimasi sulaukti atitinkamos analizės.
„Visi darbai ir pridėtinės vertės turi būti išanalizuotos ir alternatyvos įvertintos. Reikia žiūrėti visas galimybes, kad galėtume vykdyti tokius projektus”, – teigė Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
„Kiek iššūkių turėjo uostas, tiek susidorojo, kad ir karinės technikos krova. Turiu mintyse jau keturias galimas teritorijas. Tačiau nesuprantama, kodėl reikia būtent 800 metrų krantinių. Reikia, kad išsamiai būtų pristatyta asociacijai ir be didelių šūkių, lozungų išspręsim, gal susikooperuosim. Kuo greičiau atvažiuosit į asociaciją, tuo greičiau išspręsim”, – teigė V. Dambrauskas.
Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Petras Narkevičius savo ruožtu iškėlė klausimą dėl galimo tokio vėjo jėgainių parko poveikio žuvininkystei. Tačiau energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis teigė, jog „yra kelių suderinti skirtingus ekonominius interesus”. Dalis tokių darbų esą jau yra padaryta renkant teritorijas, o kita bus atliekama projektavimo etapuose. Anot jo, užsienio patirtis rodo, jog visokios veiklos yra suderinamos, kai kur šalia tokių parkų esą auginamos austrės.
Uosto plėtojimo taryba bendru sutarimu įpareigojo Uosto direkcija atitinkamą analizę atlikti iki rugsėjo.
Tai gi miestelėnai, pasifotkinkit jūrą ir horizontą kol jie švarūs !
Laukite vėjo malūnų su austrių parkais, gražu ? Ką ?