P0

Nuomonės, Svarbu

Valstybinių institucijų konsultacijos – niekinės (4)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-07-07


Teisminę praktiką formuojantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog net ir raštu pateikti valstybės institucijų atsakymai į klausimus nesuteikia teisėtų lūkesčių.

Tad kam gi visi tie iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomi informacinių linijų konsultantai, kuriuos tikriausiai galima skaičiuoti šimtais, jei ne tūkstančiais?

Asmeniškai išgyventa istorija prasidėjo dar 2017-ųjų vasarą, kai raštu kreipiausi į „Sodrą”, kad ši paaiškintų, kaip mano atveju konkrečiai bus taikomas Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų, Nedarbo socialinio draudimo įstatymai.

Atsakymas į „Sodros” paskyrą atėjo. Pagal jį susiplanavau esminius sprendimus.

Suėjus terminui gauti išmoką ateina „Sodros” sprendimas, kuriame paaiškinama, jog išmoka visgi bus skaičiuojama kitaip. Ir tas kitaip – nei daug nei mažai, maždaug minus 1000 eurų.

Pinigai svarbu, tačiau bent jau man kur kas svarbiau ta neteisybė. Juk ne Petro ar Antano gatvėje klausiau ir konsultavausi. O institucijos, kurios nuostatuose aiškiai parašyta: „nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu”.

Bandymas išsiaiškinti, ar rašytinė institucijos konsultacija mūsų valstybėje ką nors reiškia, ar visgi yra lyg koks užrašas ant tvarto, truko tik… pustrečių metų.

Pateiki skundą „Sodrai” – ji jį atmeta. Tada jau kreipiesi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Pastarųjų teisėjų kolegija nusprendžia, kad „Sodra” buvo neteisi, tačiau įpareigoti jos priimti konkretaus sprendimo, pasirodo, negali – tik nurodo iš naujo svarstyti mano atvejį.

„Sodra” teismo sprendimo neskundžia, iš naujo apsvarsto ir priima… identišką sprendimą, tik gal papildomų raidžių jame daugiau.

Ratas pradeda suktis iš naujo – vėl skundas „Sodrai”, ji vėl jį atmeta, vėl skundas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Pastarieji iš pradžių net nenori svarstyti skundo, nes teisėjų čia mažai, ir bent vienas iš jų vėl turėtų svarstyti tą patį klausimą. Visgi šiaip ne taip imasi. Šįkart, teismo nuomone,  „Sodra” jau teisi – tų papildomų raidžių užtenka tokiam sprendimui pagrįsti.

Lieka skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Surašau. Ir praktiškai užmirštu, nes byla iki teismo posėdžio keliauja daugiau nei metus.

Galiausiai priimamas ir sprendimas. LVAT kolegija, sudaryta iš teisėjų Stasio Gagio, Ramutės Ruškytės ir teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus, skundą atmeta. Asmeniškai man įdomiausia ši neskundžiamą teisinę praktiką formuojančio teismo nutarties dalis: „Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad rašytinė VSDFV konsultacija nepažeidžia teisėtų lūkesčių principo. Taip pat kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad VSDFV užregistruotas atsakymas į klausimą gali būti laikomas tinkamu pagrindu įgyti teisėtus lūkesčius. Papildomai pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas (2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 3 d. ir kiti nutarimai) yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų ir kitų teisės aktų, apsauga. Pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais. <…> Dėl netikslios VSDFV konsultacijos pateikimo pareiškėjui atsakomybė gali kilti ją pateikusiam valstybės tarnautojui, tačiau iš tokios konsultacijos (rašto) pareiškėjui nekyla teisėtas lūkestis, nes institucijos konsultacija (raštas) nėra teisės aktas, iš kurio galėtų kilti teisėtas lūkestis”.

Tad manau, kad valstybinių institucijų konsultantų darbas nuo šiol turėtų būti vienu patraukliausių – rašyk, kalbėk ką nori (Mokesčių inspekcija maloniai primena, kad „telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus”), vis tiek juk jokios atsakomybės.

Bet gal tada galima ignoruoti ir konsultacijas, kurių autoriai nurodo, jog būtina susimokėti atitinkamas sumas mokesčių?


2020-07-07

4 komentarai “Valstybinių institucijų konsultacijos – niekinės”

  1. Belieka žalos iš Sodros priteisimo procedūra, dėl neteisėtos ir klaidinančios konsultacijos. Nes:

    teisėti lūkesčiai – tai atitinkama teisėta veikimo priemonė, kurią taikant pagrįstai tikimasi teisėtos pasekmės. Teisėta pasekmė – teisės aktuose numatytas atitinkamo veikimo rezultato legalumo įvertinimas. Tai yra valstybės teisės normose išreikštas įsipareigojimas jos piliečiams netaikyti sankcijų už tam tikrą veikimo būdą ir jo pasekmes laikyti visuotinai priimtinomis ir siektinomis. Kitaip sakant, tai yra asmens veikimo laisvės būdų bei siekių teisėtumo išankstinis nustatymas. Teisėtų lūkesčių principas padeda išspręsti pagrindinį konfliktą tarp siekio apsaugoti individo pasitikėjimą, nulemtą administraciniais sprendimais, ir administratorių poreikio siekti besikeičiančių politinių tikslų (Schonberg S. J. Legitimate expectations in administrative law. – Great Britain, Oxford: University Press, 2000, p. 7). Šis principas taip pat reiškia, kad lūkesčiai kyla dėl administracinio elgesio ir gali turėti teisinių pasekmių. „Arba administracija turi gerbti tuos lūkesčius, arba pateikti įtikinamus argumentus, kodėl viešajam interesui turėtų būti teikiamas prioritetas“ (Thomas R. Legitimate expectations and proportionality in administrative law. – Oxford: Hart Publishing, 2000, p. 41). Tai reiškia, kad teisėtų lūkesčių principas apsaugo asmens, kuriam teisinė sistema teikia galimybę tikėti, kad jis pasieks tam tikrų rezultatų, jeigu veiks teisėtai, interesus. Teisėtų lūkesčių principas neatsiejamas nuo teisės viešpatavimo principo (the Rule of Law, Rechtsstaat). Jis labai artimas teisinio tikrumo principui, glaudžiai susijęs su proporcingumo principu. Teisinėje valstybėje teisėtų lūkesčių principas taikomas siekiant, kad viešojo administravimo tikslas būtų kiek galima labiau saugoti individų lūkesčius.

  2. Man panašiai su statybų inspekcija. Tris sykius klausiau, gavau tai patvirtinančius raštus. Praėjus dviem metams, Inspekcija paprašė teismo, kad šis man skirtu bauda, nes vadovavausi Inspekcijos suteikta konsultacija. Teismas skyrė 1200eur, nes tipo turėjau nesivadovauti ta konsultacija. Manau, kad tokių , kaip aš ir daugiau yra. Reiktu teisinėmis priemonėmis kovot su tais biurokratais, bet juk jie dievai, kol teismai juos palaiko?

  3. Čia iš tos pačios serijos. Pardavė brokuotą prekę ( suteikė netinkamą informaciją), tai ateini, parodai ir ją keičia į nesugadintą. Primokėti nereikia. Čia taip pat ateini ir pateikęs netinkamą raštą, gauni paslaugą, kuri nepabrangsta, Mūsų valdininkai turi taikyti išimties atvejus. Tų išimčių taikymas, o tai valdininkų klaidas neturi apmokėti klientas. Teismas turėtų aiškiai pasisakyti, kad klientas negali nukentėti nuo netinkamos informacijos. Šiuo atveju teismas formuoja valdininkų valstybę, kurioje pilietis visada prieš valdininką bus kaltas.

  4. Tai štai kokia mūsų Lietuvos valstybėje sukurta teisinė sistema. Žmogus – šiai sistemai niekinis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt