„Lietuvos geležinkelių” vadovas Mantas Bartuška antradienį patikino, kad dėl finansavimo klausimų nežinioje atsidūrę triukšmo slopinimo sienelių statybos palei geležinkelį miesto centre ir Giruliuose projektai visgi bus realizuojami.
„Ardanuy Ingenieria S.A.” vizualizacija
Žinia, „Lietuvos geležinkelių” pasamdyti projektuotojai jau buvo surengę viešus abiejų sienelių projektinių pasiūlymų pristatymus.
Pagal triukšmo modeliavimo rezultatus Giruliuose numatyta pastatyti 7 triukšmą slopinančias sieneles, kurių bendras ilgis būtų 1363 m, o aukštis svyruotų nuo 3,5 iki 5 metrų, skaičiuojant nuo geležinkelio bėgių galvutės aukščio. Nuo centrinės stoties iki Poilsio parko būtų statomos aštuonios triukšmą slopinančias sieneles, kurių bendras ilgis – 2270 m, o aukštis svyruotų nuo 3,5 iki 6,5 m.
Dėl pastarojo projekto, kurio metu turėjo būti panaikinta perėja per geležinkelį tarp Parko ir Pušynų gatvių, o tokie planai sukėlė gyventojų pasipiktinimą, buvo pasiektas kompromisas – nutarta sienelių projektą skaidyti į du etapus, o savivaldybė su Susisiekimo ministerija turėjo pasirašyti ketinimų protokolas dėl prisidėjimo prie požeminės perėjos projektavimo ir finansavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis.
Tačiau galiausiai tiek Klaipėdos savivaldybė, tiek bendruomenės teigė sulaukusios „Lietuvos geležinkelių” rašto, kuriame buvo pranešama, jog nebeliko finansavimo ir šių projektų įgyvendinimas bus atidėtas.
2019 metais pasirašytoje jungtinės veiklos sutartyje tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos buvo numatyta, kad maksimali abiejų, Vitėje ir Giruliuose įrengiamų triukšmo mažinimo priemonių projektų Klaipėdoje išlaidų suma gali siekti 6,29 milijono eurų. Europinė parama šiam projektui turėjo sudaryti 85 proc., o savivaldybė su „Lietuvos geležinkeliais” numatė skirti po 7,5 proc. reikiamų lėšų.
„Vienas iš taršos šaltinių yra geležinkelio ruožas. Sienelių projektas sustabdytas. Bus jos statomos ar ne?”, – antradienį vykusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdžio metu gavęs galimybę pasisakyti klausė Vitės kvartalo gyventojas Antanas Blynas.
„Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška patikino, kad sienutės bus statomos, projektas tęsiamas.
„Buvo iškilę eigoje finansavimo klausimai. Jie išspręsti ir projektas toliau sėkmingai tęsiamas”, – teigė jis.
Kad iš „Lietuvos geležinkelių” gautas patikinimas dėl projekto vykdymo po posėdžio patvirtino ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. Tačiau, pasak jo, požeminės perėjos perspektyva yra labiau miglota, bet kol ji neatsiras, tol liks dabartinė antžeminė perėja per geležikelį.
. o centre triukšmo slopinti nereikia ??!?!??
Gal ponaitis Mantas Bartuška norėtų modernizuoti pervažas ties Tilžės gatve?
Pervaža uždaroma nors traukinys atvyksta po 5 minučių!!!??? Ar čia normalu?? Teršiamas oras, sudaromi kamščiai, deginamas brangus miestiečių laikas dėl Lietuvos geležinkelių nekompetencijos. Gal investuokit į tokius dalykus, o ne į savo logotipą ir įmonės pavadinimų keitaliojimus?
Nekompetencija yra miesto savivaldybėje. Geležinkeliai daro viską, kad užtikrint komfortišką miesto gyventojų susisiekimą.
Nenoriu įžeisti, bet ta ponia turbūt nežino kur ta vieta randasi ir kas ten bus daroma ir kodėl daroma. Pigiau išeina pastatyti sieneles, negu pastatyti naują gyvenamą kvartalą, kad mes, gyventojai,, galėtumėm išeiti” iš to rajono su,, visom savo problemom”?. Viską kentėjome, kol dar buvo įmanoma kentėti, bet kai nebeturi ramybės keletą metų, ir žinai, kas dėl to kaltas, tai ne mes, gyventojai turime keltis kitur gyventi, o,, triukšmą darys tvarkytis”.
Nenoriu įžeisti, nes nesu nemandagus žmogus, bet ar Jūs pats supratote, ką norėjote pasakyti? Duosiu draugišką patarimą. Jei dėstote mintis raštu, prieš jas publikuojant, reikėtų (bent vieną kartą) perskaityti suregztą sakinį. Sėkmės.
ir vėl pažadai, pažadai…
Deja, kaip sakoma, „vargas Tau, o Jeruzale, ir tavo vaikams“. Aš dar prieš COVID-19 krizę rašiau komentarą, kad nereikia daryti bergždžių diskusijų dėl požeminės perėjos statybos, nes tai naudos neduos, o tik apsunkins visą projekto procesą. Mano galva, Klaipėdos gyventojams reikėtų net džiaugtis, kad paminėtas geležinkelio ruožas bus uždarytas aklinai, kodėl? Dar kartą pakartosiu – dėl saugumo sumetimų, nes prie geležinkelio gyvena šeimos su vaikais, kurie gali pakliūti į nelaimę. Ir ką Jūs manote, visai neseniai per Lietuvą nuskambėjo tragedija, kai močiutės akivaizdoje buvo traukinio suvažinėtas mažas vaikelis… žodžiu, niekas su galva nemąsto tol, kol nenutinka kokia nors siaubinga nelaimė. Jau nekalbu, jog pastarajame ruože praktiškai kiekvieną dieną taisykles pažeidžia kas tik netingi (net visokios močiutės su lazdomis ir tos kerta bėgius ne tam skirtoje virtoje, patikėkite, žinau, ką kalbu, nes pati esu mačiusi). Antras dalykas, Gerbiami Klaipėdos gyventojai, nereikia turėti tuščių iliuzijų, jog miestas ar verslas (t. y. geležinkelio bendrovė) ims ir investuos pinigus į požeminę perėją. Jei gerai paskaitytumėte, kas parašyta projekte, pamatytumėte, kad daugiau nei 80 procentų projektui finansuoti skirtų pinigų yra ES lėšos. Likusius padengs geležinkeliai ir miestas (berods, po 7,5 procento). Kitaip sakant, jei ne ES pinigai, jokių sienelių apskritai nebūtų… miestas ir verslas į gyventojų gerbūvį investuoja tik tuos apgailėtinus 7 procentus. Mano nuomone, tai daroma, kaip žmonės sako – „dėl akių“. Jog paskui koks nors politikas savo rinkiminėje kompanijoje galėtų pareikšti, kad prisidėjo prie Klaipėdos miesto žmonių gyvenimo kokybės gerinimo. Žodžiu, nereikėtų dovanotam ES arkliui žiūrėti į dantis, o visais įmanomais būdais skatinti projekto lėšų kuo greitesnį įsisavinimą (dabar kol kas daroma atvirkščiai, kišami pagaliai į ratus). Todėl, kad ypač šiandien po COVID-19 jis yra pakibęs ant plauko.
Rasa,jums ta korono pazeide smegenis ir negryztamai
Vaikus turi prižiūrėti tėvai o ne savo privačiuose kiemuose su draugais ulevoti. Nes be geležinkelio yra ir gatvės ir jūra tai gal visur aptverkim 10 m aukščio sienas kad vaikų nereikėtų saugoti.
Tikrai korono pažeidė smegenis negrįžtamai tau Rasa.
Kadangi pradėjote kalbą nuo įžeidinėjimų, o jokių kontrargumentų irgi nepateikėte, nemanau, kad nesate pasirengęs diskutuoti. Todėl siūlau apsilankyti emocijų valdymo seminaruose, kurių dabar apstu. Nevaldomas pyktis – lėtinis sunkių ligų sukėlėjas. Geros dienos!
Matote, bėda ta, kad jūra nėra kažkurios vienos įmonės privati nuosavybė. Taip, sutinku, tėvai turi rūpintis vaikais visai atvejais. Tačiau geležinkeliai verslą plėtoja Klaipėdos miesto gyvenamųjų namų kvartalo teritorijoje, dėl to turi imtis visų įmanomų apsaugos priemonių, jog tokios tragedijos, kurias minėjau pirmajame komentare, nepasikartotų. Bėgiai yra jų statiniai, jų atsakomybė; dėl to jie privalo pasirūpinti maksimalia apsauga. Beje, nereikia verkti, kad kvartas bus izoliuotas, nes tai tikrai nėra tiesa. Užtenka šiek tiek paėjėti link tilto, kertančio H. Manto g., ir geležinkelio ruožą galima apeiti. Aišku, klausimas yra kitas, koks? Žmonės šiandien pasidarė labai išlepę ir nebenori judėti – neturi laiko, matai, jiems priklauso tiesioginis kelias į parką. Čia apskritai yra paradoksas. Ko žmonės eina į tą parką? Pajudėti, pasportuoti? Tai, va, mielieji, padarydami apylanką – atliksite ir puikų apšilimą. Žodžiu, reikia mokytis diskutuoti argumentuotai, o ne vien tik DELFI lygmens komentarus rašinėti, jog „Jums su galva negerai“. Linkiu sėkmės!