Žvilgsnis į „Smiltelės“ prieplaukos akvatorijos dugno gilinimą ne iš gamtosauginės pusės

Mums rašo

Vigilijus Lisauskas, Smeltės bendruomenes valdybos pirmininkas
2020-07-09

Komentarų: 2

Š. m. kovo 23 d. buvo paviešinta Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranka gilinant Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos (GMLEB) „Smiltelė” prieplaukos akvatoriją. Dokumento tituliniame lape yra įvardintas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Tai jau antra Klaipėdos savivaldybės užsakymu parengto PAV’o dėl Smeltalės upės valymo atranka.

Palmiros Mart nuotr.

2019 m. pabaigoje Klaipėdos savivaldybės administracija labai „susirūpino“ dėl Smeltalės upės, tekančios per pietinę miesto dalį, ekologinės būklės. Vietinėje spaudoje ir kitose, ne tik vietinėse, informavimo priemonėse pasirodė straipsniai apie upės užterštumą, įvairūs komentarai ta tema. Teisybės dėlei reikia pažymėti, kad tarp visų problemos viešintojų girdėjosi ir „Smiltelės“ bendrijos vadovų balsas. Tiesa, susirūpinę jie buvo ne tiek upės tarša, kiek tuo, kad tiek upės vagoje, tiek iškastose įlankose, kurios vadinamos prieplaukos akvatorija – per mažai vandens, per seklu.

Iš tikro taip ir yra. To priežasčių ne viena – tai ir nuolatinė, ilgus dešimtmečius trunkanti cheminė, biocheminė, pramoninė ir visokia kitokia upės tarša, kuri pažeidė upės ekosistemos balansą ir stimuliavo nenormaliai intensyvų vandens augalijos dauginimąsi.

Tai ir dalyje upės praeityje sunaikinta natūrali vaga, ir globalūs klimato pokyčiai, dėl kurių, greičiausiai, jau keleri metai šiltuoju metų laiku visos Lietuvos upės dūsta dėl vandens stygiaus.

Problema tikrai rimta. Tokios problemos sprendimui reikalingi rimti sprendimai. Rimtų sprendimų įgyvendinimas dažniausiai nemažai kainuoja.

Kas GMLEB „Smiltelė“ prieplauką yra matęs „gyvai“ ar bent nuotraukose, nelabai įtars prieplaukos savininkus, kad šie „maudosi“ piniguose. Iš to, ką matome, galima spręsti, kad bendrijai nėra lengva tvarkytis su savo nuosavybe.

Kad būtų aiškiau, gal kas nežinojo, turiu informuoti, kad visi tie statiniai ant kranto ir vandenyje yra bendrijos arba bendrijos narių privati nuosavybė. Štai kodėl bendrijos vadovai, realiai įvertinę bendrijos finansinius pajėgumus, sugalvojo Ostapo Benderio vertą planą (citata): „Smeltalės vagą, kaip beje, ir esamas nepratekančias įlankas, užnešė smėlis, plūstantis iš AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinio vandens surinkimo kolektorių, kurie išeina į Smeltalės upę.“

Gal taip, gal ne, bet AB „Klaipėdos vanduo“ vadovai, net iki galo neišklausę mesto kaltinimo, pripažino kaltę ir įsipareigojo savo lėšomis (tai yra visų klaipėdiečių pinigais) upę išgilinti. Įlankas taip pat.

Deja, daliai klaipėdiečių tokių benderiškai genialių planų pagrindimas pasirodė truputį prasilenkiantis su realia situacija. Atsirado kritikuojančių.

Panašu, kad ir šio plano dalyviai suprato, jog taip tiesmukiškai veikti šiais moderniais laikais (taigi ne sovietmetis) – negalima. Manau, tam buvo sugalvotas priedangos planas, pavadintas – „Smeltalės upės valymo darbų PAV atranka“. Ne tik sugalvotas, bet ir padarytas. Ir gerai padarytas.  Pavadintas Smeltalės upės valymo pirmu etapu.

2020 m. kovo 23 d. pristatytas jau antrasis PAV atrankos etapas. Jis vadinasi „GMLEB „Smiltelė“ prieplaukos akvatorijos dugno gilinimas“.

Jei šis uostelis, prieplauka, krantinės, akvatorija būtų bendro naudojimo susisiekimo paskirties infrastruktūros objektas, kaip yra Drevernoje, Šilutėje, tai būtų Klaipėdos savivaldybės administracijos, o gal uostelio operatoriaus galvos skausmas, bet šiuo atveju situacija truputėlį kitokia.

Dar 2011 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto apygardos teismas priėmė sprendimą, kad „…pareiškėja, GMLEB „Smiltelė” pagal įgyjamąją senatį įgyja nuosavybės teisę į pastatus, esančius Senosios Smiltelės g. 2A, Klaipėdoje, tai yra:

1. Krantinė unik. Nr…….
2. Slipą unik. Nr……
3. Pirsą unik. Nr…..
4. Pirsą unik. Nr….
5. Pirsą unik. Nr….
6. Pirsą unik. Nr….
7. Pirsa unik Nr….
8. Pirsą unik. Nr….
9. Pirsą unik. Nr….
10. Pirsą unik. Nr…. „

Iš šio įsigalėjusio teismo sprendimo yra aišku, kad visi šie statiniai, kurių visuma vadinama prieplauka, yra privati nuosavybė.

Čia grįžkime į vadinamąjį antrąjį PAV atrankos etapą.

Susipažinus su atrankos dokumentu, įvertinus visus dokumentų rengėjų siūlymus ir jų poveikį aplinkai, akivaizdu, kad planuojama ūkinė veikla daugiau panaši į planuojamą nusikalstamą veiką.

PAV atrankos dokumentų rengėjas siūlo galutinai sunaikinti Smeltalės upės natūralią vagą. Keista tokius siūlymus skaityti žinant, kad „Aplinkos apsaugos agentūra yra parengusi technines užduotis ir visą reikalingą pirkimų dokumentaciją, veiksmų plane numatytų renatūralizavimo priemonių vykdymui ir pagal nustatytą grafiką organizuoja pirkimus. Dalis projektų, kuriais atliekamas renatūralizavimo priemonių atitinkamoms upių atkarpoms projektavimas, jau prasidėjo”. Ir t.t. Čia kalbama apie Smeltalės upės renatūralizavimą.

Sunku suprasti, kodėl Klaipėdos savivaldybės administracija planuoja tokią ūkinę veiklą, kurios kitaip kaip barbarizmu nepavadinsi.

Juo labiau, kad 2020 m. sausio 27 d. įvykusiame pasitarime su savivaldybės administracijos direktoriumi, dalyvaujant GMLEB „Smiltelė“ atstovams, INSB  „Smeltė“ atstovui, miesto vyr. architektui, vicemerui, savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus darbuotojai, reziumuodamas pasitarimą savivaldybės administracijos direktorius pasakė: „Mes čia susirinkome aptarti Smeltalės upės valymo darbų planus, o ne uostelio statymo reikalus“. Iš šio pasakymo tampa aišku, kad administracijos vadovas supranta, jog Smeltalės upės valymo darbai ir prieplaukos akvatorijos gilinimas yra skirtingos veiklos.

Kas lėmė tokį staigų administracijos direktoriaus nuomonės pasikeitimą?

Nelengva suprasti, bet gal nė neverta stengtis. Gal čia tas atvejis, apie kurį mano bobutė sakydavo „ne kožnam pabožnam dievo š… gnaibyt“.

Iš tikro daug paprasčiau būtų viską suprasti, jei teisingai būtų nurodytas planuojamos ūkinės veiklos organizatorius. Jei jau tiesiai šviesiai nurodoma planuojama ūkinė veikla – „prieplaukos akvatorijos dugno gilinimo darbai“ ir jei jau išsiaiškinom, kad ši prieplauka privati, tai, savaime aišku, kad akvatorijos gilinimo darbų užsakovas irgi bendrija „Smiltelė“. Gal tik mokėtojas už PAV atranką – savivaldybės administracija.

Reikia manyti, tokie savivaldybės administracijos veiksmai teisiškai pagrįsti?

Jei būtų teisingai nurodytas planuojamos veiklos ORGANIZATORIUS, tai daugelį šiame dokumente įvardintų keistų pasiūlymų ir teiginių būtų galima jei jau ne pateisinti, tai bent jau suprasti, kodėl jie atsirado.

Vargu, ar dėl to galima kaltinti PAV atrankos rengėją, nors toks aklas užsakovo (tikrojo) užgaidų tenkinimas garbės specialistams nedaro.

Kooperatyvas – GMLEB „Smiltelė“ veiklą vykdo jau beveik penkiasdešimt metų ir visiems esamiems ir buvusiems Klaipėdos politikams šis objektas yra kaip gyvas priekaištas – nevykusio planavimo, kompetencijos trūkumo, vizijos neturėjimo rezultatas.

Bet tai priekaištas ne GMLEB „Smiltelė“ nariams ar jų vadovams. Jie iš padėties sukosi kaip galėjo, kiek leido resursai, pagal savo supratimą. Jų dėka bent dalis klaipėdiečių turėjo šiokias tokias sąlygas būti „kapitonais“ ar „rimtais“ žvejais.

Dabartinė situacija yra vienų visiško neveikimo (politikų ir administracijos) rezultatas, o kitų – veikimo ne ta kryptimi (bendrijos). Užtat dabar mes Klaipėdoje turime vietą, į kurią atėjus pasijunti penkiasdešimčia metų jaunesnis, kaip laiko mašina sugrįžęs į praeitį. Daugeliui klaipėdiečių ši vieta žinoma kaip ŠANCHAJUS.

Visa tai, apie tai, kas buvo, kas yra. Viską, kas buvo – žinoti reikia, žinoti tam, kad ateityje neliptum ant to paties grėblio, nedarytum tų pačių klaidų. Bet didžiausia klaida būtų mestis ieškoti kaltųjų.

Dabar teisinga būtų įvertinti esamą padėtį, įvertinti, ar ši esama padėtis mus tenkina, ir jeigu ne – tai reikėtų apsispręsti, ko mums, klaipėdiečiams, reikia ir kokiu būdu mes tuos poreikius galime realizuoti.

O mums reikia, kad bet kuris klaipėdietis ar miesto svečias turėtų galimybę nuleisti savo asmeninę vandens transporto priemonę į Kuršių marias ir ją prišvartuoti.

Kad ši galimybė turi būti ne teorinė, o reali ir kiek įmanoma patogesnė ir pigesnė.

Kad Klaipėdos miesto savivaldybė šį klausimą spręstų prioritetine tvarka.

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad kai kurie Klaipėdos miesto politikai šiuo klausimu viziją turėjo ir už jos įgyvendinimą jau yra sumokėta – avansu.

Labai dažnai ar tai privačiame gyvenime, ar tai valstybiniuose reikaluose norams realizuoti pačias gražiausias ir labai teisingas vizijas sutrukdo lėšų trūkumas. Dažnai, bet ne visada. Mūsų kalbamu atveju situacija absoliučiai unikali.

Atsitiko taip, kad jau prieš 15 metų ėjusiam pareigas Klaipėdos merui buvo ne tik žinoma situacija dėl bendro naudojimo mažųjų laivų uostelio reikalingumas Kuršių mariose, bet ir priimti sprendimai, kad ši problema būtų išspręsta pačiu geriausiu klaipėdiečiams būdu.

2004 m. birželį Klaipėdos meras ir KVJU direktorius savo parašais patvirtino susitarimą, kurio iki šiol neatsisakė vykdyti (bent jau oficialiai) nei viena susitarimo pusė.

Mums aktualiausi šie susitarimo punktai:

„3. Projektavimo sąlygų sąvadas užteršto grunto sandėliavimo aikštelei įrengti bus išduodamas tik išsprendus naujos valčių prieplaukos Smeltės pusiasalio pietinėje dalyje statybos ir Klaipėdos m. savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausančių pastatų perleidimo klausimus.

4. Naujos valčių prieplaukos statybos dokumentacija turi būti parengta ne vėliau kaip per du metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo, o objektas pastatytas per tris metus nuo projektinės dokumentacijos parengimo.“

Iš viešai skelbtos informacijos nekyla abejonių, kad savivaldybė savo įsipareigojimų dalį pagal šį susitarimą įvykdė. KVJUD užteršto grunto aikštelę pagal paskirtį naudoja jau ne vienerius metus (ar tinkamai – tai jau atskiras klausimas). Tai reiškia, kad savivaldybė už būsimą uostelį susimokėjo. Susimokėjo avansu. O kodėl nemokėti? Juk sutarta buvo ne su kokiu „šmurgeliu“. Kaip gali nepasitikėti didžiausia Lietuvos įmone, juolab valstybine.

Nuo šios sutarties pasirašymo prabėgo beveik šešiolika metų. O kur uostelis?

Gal jis miestiečiams nebereikalingas? Gal KVJUD atsisakė vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus? Gal Klaipėdos miesto savivaldybė neįvykdė savo duotų įsipareigojimų? O gal savivaldybė padavė KVJUD į teismą dėl netesybų, bet bylinėjimasis dar nesibaigė?

Žinant visas šias aplinkybes ir neturint aiškių atsakymų į aukščiau išvardintus klausimus, kyla pagrįstas klausimas, kokios yra dabartinių miesto vadovų vizijos? Kaip jie planuoja išspręsti šį kiekvienais metais vis aktualesnį viešą interesą? Gal savivaldybės vadovų galvose gimė planas nacionalizuoti privačią GMLEB „Smiltelė“ prieplauką ir toje vietoje pagal šiuolaikiškus reikalavimus suprojektuoti ir pastatyti bendro naudojimo municipalinį mažųjų laivų uostelį?

Atsisakyti sumokėto „avanso“ uostui (pinigų yra), sukišti visuomenines lėšas į privatų objektą, kuris ir toliau liks ŠANCHAJUM, tik gilesniu? Jūs ką rimtai, blet? (Dainius Adomaitis).

Kažkodėl galvoje kirba įkyri mintis, kad į šiuos klausimus, neįsikišus prokuratūrai ir STT, atsakymų Klaipėdos visuomenė negaus.

Nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija

2 Comments

  1. Juk

    Ten , tas kooperatyvas eilę metų gavo es pinigus gilinimui ir aplinkos tvarkymui , bet kaip nieko nedarė taip nedarė , o kur pinigėliai nugulė nesigiria . Jau ne vienus metus žąda padaryti tvarkingą , europietišką uostelį , be tų garažų vandenyje , bet matau padarė tik kažkokius , nežinia kam skirtus ir naudojamus , du nemažus pastatus šalia vandentiekio teritorijos .

    Reply
  2. Artiomas

    Uosteliu nesusidomėjo dideli pinigai. Dideliems pinigams tik krova. Savivaldybė ir KVJUD kaip šuniukas bėga pagal didelių pinigų užsakovus, o ne pagal priimtas sutartis.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas, Svarbu

„Smiltelė“ turi bėdų keliantį palikimą

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sutiko, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti Klaipėdos Šanchajumi vadinamą teritoriją naudojančios Garažų ir ...
2024-01-10
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Aplinkosaugininkai: nevalytas atliekas „Laukininkų valda" leido į Smeltalę

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, patikrinę pranešimą dėl įtariamo buitinių nuotekų išleidimo į paviršinių nuotekų tinklus, ...
2023-07-28
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Šiemet turėtų pradėti valyti Smeltalės upę

Per miestą 6 kilometrus tekanti Smeltalės upė surenka visų Klaipėdos pietinės dalies mikrorajonų lietaus nuotekas ir išvalytas nuotekas iš Dumpių. ...
2023-06-12
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This