P0

Kultūra, Svarbu

Klaipėdos sukilimą filme įamžinsiantys kūrėjai neslepia ambicijų (7)

Urtė Paulauskaitė, „Atviros Klaipėdos" praktikantė
2020-07-14


Antradienį Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje žiniasklaidai pristatytas būsimas įtempto siužeto filmas „1923“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui bei 1923 metų sukilimui paminėti.

Istorinė  būsimo filmo reikšmė
Antradienį Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje žiniasklaidai pristatytas įtempto siužeto filmas „1923“, skirtas  Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui bei 1923 metų sukilimui paminėti. Urtės Paulauskaitės nuotr.

„1923 m. prie jaunos Lietuvos valstybės jėga ir gudrumu amžiams buvo prijungtas vokiškasis Klaipėdos kraštas. Šį įvykį JAV istorikas A. E. Sennas yra apibūdinęs kaip „drąsiausią tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsnį“. Slapta karinė-diplomatinė operacija, kuriai vadovavo legendinis ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, buvo kruopščiai suplanuota Kaune. Ši operacija išsaugojo gležną Lietuvos valstybę, kuriai Klaipėdos uostas buvo vienintelis išsigelbėjimas prieš stiprėjančią Lenkiją ir Lietuvos savarankiškumo nenorinčias pripažinti Europos senbuves“, – skelbiama kūrėjų filmo aprašyme.

Pasak istoriko prof. dr. Vyganto Vareikio, šis sukilimas yra svarbiausias Klaipėdos miestiečiams bei krašto gyventojams, o ką jis reiškia Lietuvai, priklauso nuo požiūrio.

„Turint omenyje, kad mes jau žinome buvusius įvykius, mano supratimu, jei Klaipėdos kraštas nebūtų priklausęs Lietuvai nuo 1923 iki 1939 metų, tai galbūt pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Stalinas būtų pasakęs įvertinti šitą junginį kaip vieningą su Kenigsbergu, dabartiniu Kaliningradu, ir šitas gabalas galbūt būtų atitekęs Rusijos federacijai“, – samprotavo pristatyme dalyvavęs istorijos profesorius.

Filmo idėja bei komanda

Pasak idėjos autoriaus ir filmo prodiuserio klaipėdiečio Mindaugo Gudelio, idėja filmui kilo dar 2018 metais ruošiant projektą „Klaipėda – Europos kultūros sostinė“. Būtent tai idėjos autorių paskatino ieškoti savo tapatybės kartu su gimtuoju miestu ir ieškoti atsakymų, kodėl jis čia augo, kodėl Klaipėda kitokia nei likusi Lietuva, kodėl kartais taip sunkiai miestas bei jo gyventojai randa kalbą su Vilniumi.

Filmui įgyvendinti komandą M. Gudelis teigia rinkęsis atsakingai. Sukurti filmui scenarijų idėjos autorius pakvietė nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, rašytoją bei dramaturgą Saulių Šaltenį, o režisuoti  – istorinių kino filmų „Ekskursantė“, „Getas“ bei „Pelėdų kalnas“ autorių Audrių Juzėną. M. Gudelis juokavo, jog Lietuvos kino centras pats pasiūlė filmui įgyvendinti pakviesti A. Juzėną, nes tik jis, pasak jų, sutiktų su šia idėja.

„Šią temą gali įkasti tik labai rimti, patyrę ir nejauni žmonės. Tai turi būti profesionalai, kurie yra sukūrę ir žino, kaip yra sunku Lietuvoje kurti kiną, nes tai nėra lengvas pasivaikščiojimas“, – kalbėjo M. Gudelis.

Kultūros straipsnių vidus

Scenarijaus autorius S. Šaltenis teigė, jog atėjo laikas pasakyti, ką Klaipėdos kraštas reiškia žmonėms. Scenarijus įdomus bus tuo, jog sukilimo konfliktas pasakos tikras žmonių gyvenimo istorijas.

Svarbiausias filmo kūrėjų tikslas – perduoti rimtą Klaipėdos krašto istoriją dabartinėms bei ateities kartoms, suteikti kuo didesnį tikroviškumo įspūdį bei papasakoti skirtingų žmonių gyvenimo istorijas, nulėmusias dabartinę Lietuvos padėtį. Tačiau nepaisant karinės dalies, filmo siužete netruks ir romantiškos dramos.

Pasak režisieriaus A. Juzėno, šis projektas yra didelis iššūkis, mat norima sukurti rimtą karinį filmą, kuris kilsteltų Lietuvos kino kartelę bei pritrauktų pasaulinius ekranus, nes šio sukilimo istorija susijusi ne tik su Lietuva bei Klaipėda, tačiau ir su kitomis Europos šalimis.

Filmo įgyvendinimas ir ambicijos

Šiuo metu filmas „1923” tebėra pradinio vystymo etape. Kūrėjai tikisi, jog šiais metais bus parašytas scenarijus, išleistas filmo anonsas. Filmavimo darbus planuojama pradėti kitų metų vasarą. Svarbiausia filmo kūrėjams yra užsitikrinti filmo, kurį dalinai rems Lietuvos kino centras bei verslininkai, finansavimą.

„Filmo premjera, žinoma, bus Klaipėdoje su kviestiniais svečiais. Nuo šios premjeros galbūt ir prasidės Klaipėdos krašto šimtmečio minėjimas“, – kalbėjo A. Juzėnas.

Pasak režisieriaus bei filmo idėjos autoriaus, projektas ambicijų turi daug. Jei scenarijus išsiplės, bus mąstoma apie galimybę pratęsti istoriją kaip serialą bei orientuotis į užsienio ekranus, pavyzdžiui, į JAV kabelinės televizijos tinklą „HBO“ ar JAV kompaniją „Netflix“.

Kalbėdami apie galimas bei būsimas filmavimo vietas, kūrėjai minėjo, jog filme lokacijos neturės didelės reikšmės tiek, kiek perteikiamos vertybės. Tačiau patikino, jog filmuojama bus ne tik Klaipėdoje, bet ir jos apylinkėse, atkuriant tiek buvusius miesto brėžinius, tiek pasitelkiant esamas vietas.

Kokie aktoriai filmuosis būsimame filme, režisierius tiksliai atsakyti negalėjo. Tačiau patikino, jog didžioji dalis aktorių bus jaunosios kartos, taip pat bus kviečiami atvykti ir iš užsienio.

Po filmo pristatymo M. Gudelis bei A. Juzėnas kartu su filmo rėmėju AB „Limarko laivininkystės kompanija“ vadovu Vytautu Lygnugariu pasirašė oficialią sutartį, kuria bus užtikrintas generalinio rėmėjo statusas bei filmo finansavimas.

„Susitikimo metu išgirdus pačią idėją, aš per 5 minutes supratau, jog mes ją remsime. Tiek istorine, tiek edukacine prasme jaunimui filmas bus tikrai prasmingas, tad net nekilo abejonių (dėl finansavimo – aut. pst.)”, – kalbėjo V. Lygnugaris.

Tikrojo filmo biudžeto M. Gudelis kol kas tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau preliminariai 90-100 minučių trukmės vaidybinio ilgo metro filmui Lietuvos rinkoje sukurti reikia apie 1,5 mln. eurų.


2020-07-14

7 komentarai “Klaipėdos sukilimą filme įamžinsiantys kūrėjai neslepia ambicijų”

  1. Šaltenis greičiausiai vėl nuvažiuos į lankas, istorinius faktus traktuodamas taip, kaip jo šališkoje konservatyvioje vaizduotėje šviečia. Juk filmas apie Salomėją Nėrį dėl tos priežasties taip niekada ir nepasirodė… Gerb. Vytautai, geriau jau būtumėte parėmę šimtmečiui skirto dokumentinio filmo gamybą. O Galvanausko ir kitų to meto veikėjų palikuonims patarčiau intensyviai domėtis filmo scenarijumi, kad vėliau netektų stebėtis “meniškai” iškraipytomis savo senelių ir prosenelių biografijų detalėmis.

  2. Norisi paklausti istoriko prof. dr. Vyganto Vareikio, kuo šis sukilimas yra svarbiausias Klaipėdos miestiečiams bei krašto gyventojams?

  3. Įdomu kodėl aneksija vadina tai, kai lietuvis su lietuviu susijungė. Nuo kada okupuotų žemių atsiėmimas yra vadinamas aneksija.

    • Paklauskite lietuvnininkų kiek jie save laiko lietuviais? Tuomet nebekils klausimų dėl aneksijos.

    • Jei okupantas perkirto, padalijo tautą į dvi dalis. Tai viena tautos dalis, jau nebėra tauta. Kas čia per briedai. Ne vieną kartą klausiausi Editos Barauskienės. Ji save laiko lietuve .

    • Kaip aš suprantu, filmas bus apie įvykusį KONKRETŲ faktą, o ne apie tai, kas buvo Klaipėdos sukilimas – aneksija ar ne. Tuos dalykus turi aiškintis istorikai, o vaidybinio (ne dokumentinio) filmo uždavinys yra visai kitas, tad čia išsakytos pastabos yra, švelniai tariant, ne į temą. 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt