Pandemijos kontekste bene didžiausią nerimą kelia situacija darbo rinkoje. Užimtumo tarnyba praneša, jog šių metų liepos 1 d. šalyje buvo 208 tūkst. darbo neturinčių asmenų – daugiau, nei gyventojų Klaipėdoje. Per birželio mėnesį bedarbių skaičius išaugo trečdaliu, palyginti su geguže.

Įsidarbinimo galimybės Lietuvoje išlieka sudėtingos. Dažniausiai ieškoma nekvalifikuoto darbo, tačiau pasiūlymų tokiam darbui yra triskart mažiau, nei jo ieškančiųjų. Beveik pusė Lietuvos darbdavių mano, kad darbuotojai neturi reikiamų kvalifikacijų. Ar subalansuota ir produktyvi darbo jėga Lietuvoje – misija neįmanoma?

Lietuva pameistrystės potencialo dar neišnaudoja – 2019 m. vos 3 proc. besimokančiųjų buvo įsitraukę į profesinį mokymą pameistrystės būdu.

Išeičių yra. Viena jų – pameistrystė, profesinio mokymo būdas, kuomet asmuo mokosi tiek darbo vietoje, tiek mokymo įstaigoje. Besimokantis asmuo pasirašo darbo sutartį, viso mokymo proceso metu jam mokamas atlyginimas. Tarptautinė praktika rodo, kad tai efektyvus būdas paklausioms kvalifikacijoms paruošti. Europos Komisijos duomenimis, 2 iš 3 pameistrių pasibaigus mokslui iškart gauna nuolatinę darbo vietą įmonėje. Pameistrystės potencialas Lietuvoje itin didelis, kadangi tai itin lanksti priemonė darbo rinkos problemoms spręsti. Pameistriu gali tapti tiek profesinės mokyklos mokinys, tiek bedarbis, tiek įmonės darbuotojas, kuriam aktualu atnaujinti savo kompetencijas.

Lietuva pameistrystės potencialo dar neišnaudoja – 2019 m. vos 3 proc. besimokančiųjų buvo įsitraukę į profesinį mokymą pameistrystės būdu. Vis dėlto, sąlygos pameistrystei vystytis šalyje yra ganėtinai palankios. Pameistrystė sėkmingiausiai vystosi sektoriuose, kuriuose didžiausias kvalifikuotų specialistų trūkumas ir kvalifikacijų neatitikimas darbo rinkoje. Pastaruosius du metus Lietuvoje sparčiausiai augo statybų ir pramonės sektoriai. Pastarajame buvo įregistruota kas penkta laisva darbo vieta, o daugiau nei pusė skelbimų buvo skirti kvalifikuotiems darbuotojams.

Programa „Kurk Lietuvai“ kartu su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru (KPMPC) siekia pralaužti ledus skatinant įsitraukimą į pameistrystę Lietuvoje. Kovą prasidėjusio projekto metu siekiama išsiaiškinti Lietuvos darbdavių poreikius ir lūkesčius bei bendradarbiavimo su Lietuvos profesinėmis mokyklomis galimybes. Iki rugsėjo siekiama paruošti pameistrystės organizavimo ir vykdymo informacinį leidinį-vadovą, kuris padėtų Lietuvos profesinėms mokykloms bendradarbiauti su įmonėmis padedant pameistriams įgyti kvalifikaciją.

Šiam tikslui pasiekti itin svarbu išgirsti Lietuvos darbdavių balsą ir išsiaiškinti jų poreikius, lūkesčius ir pasirengimą prisijungti prie profesinio mokymo pameistrystės būdu.

Programa „Kurk Lietuvai“ kviečia Klaipėdos regiono gamybos įmonių atstovus dalyvauti apklausoje – ją galima užpildyti čia.