Netrukus klaipėdiečiai taps unikalaus šiuolaikinės muzikos ir šokio koliažo „Esamasis laikas“ liudininkais.

Projektas sujungs skirtinga kūrybos stilistika pasižyminčių kompozitorių Ramintos Šerkšnytės, Žibuoklės Martinaitytės, Justinos Repečkaitės, Loretos Narvilaitės ir ką tik amžinybėn iškeliavusio Vidmanto Bartulio muzikos kūrinius.

Šiuolaikinio šokio miniatiūras pagal šią muziką sukūrė įvairių kartų ir mokyklų choreografai Lora Juodkaitė, Oksana Griaznova, Aušra Krasauskaitė, Agnija Šeiko ir Lukas Karvelis. Projekto premjera įvyks festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ metu šeštadienį, liepos 18 d., 18 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ styginių orkestrui – vienas žinomiausių Lietuvos nacionaline premija įvertintos autorės kūrinių, kurį atliko ne vienas orkestras. Kūrinys buvo rašomas kaip bakalauro studijų baigimo darbas, kai gyvenimas, pasak autorės, suvokiamas labai maksimalistiškai, itin aštriai, kai euforiją keičia nusivylimai.

Justina Repečkaitė savo opusą styginių orkestrui „Chartres“ taip pat parašė baigdama bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Pasak autorės, tai jos žvilgsnis į Šartro katedros Pietų rožę, kurioje vaizduojama Apokalipsė.

Lietuvos nacionalinės premijos ir daugybės kitų apdovanojimų laureatas Vidmantas Bartulis dažnai cituodavo ir perfrazuodavo pamėgtą praeities muziką. Jo kūryboje yra keletas darbų, pavadintų „I like“, taip pat ir ironiška priešprieša paženklintų „I don‘t like“, atvirai išreiškiant savo požiūrį į vienus ar kitus dalykus. „I like Marlene Dietrich“ styginių kvartetui, fortepijonui ir fonogramai pasižymi nuolatiniu frazių kartojimu, taip sukuriant monotonišką garsinę meditaciją, kurios pabaigoje iš tolo suskamba Marlene Dietrich dainuojamos „Lili Marleen“ įrašas.

Loretos Narvilaitės kompozicijos „Siena“ premjerą „Jaunos muzikos” festivalyje prieš du dešimtmečius atliko styginių kvartetas „Chordos“, kurio sudėtyje grojo dabartinis Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus. Vėliau kūrinys buvo pritaikytas styginių orkestro sudėčiai. Autorės nuomone, „Siena“  – ekspresyvios būsenos muzika, aukšta ir stipri, neaprėpiama ir nepajudinama.

Šiuolaikinės muzikos ir šokio projekto pabaigoje nuskambės pernai rudenį „Permainų muzikos“ festivaliui sukurto Žibuoklės Martinaitytės kūrinio „Sielunmaisema“ / „Sielovaizdis“ II-oji dalis „Pavasaris“. „Sielovaizdis susijęs su identiteto ir vietos klausimu, kurį, regis, sprendžiu savuoju gyvenimu paraleliai dvejose kultūrose – Lietuvoje ir JAV. Ne kartą esu sakiusi, kad muzika man – tikrieji namai. Šiuo atveju kūrinys tampa tuo idealiuoju sielovaizdžiu, atspindinčiu ir prigimtinės terpės peizažą, matomą per keturių metų laikų prizmę“, – kūrinio idėją apibūdina kompozitorė.

Pastarasis opusas autorei pelnė geriausio 2019 m. Lietuvos kompozitorių kūrinio apdovanojimą orkestrinių kūrinių kategorijoje. Ž. Martinaitytė šiemet įvertinta Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija ir prestižinio Johno Simono Guggenheimo atminimo fondo stipendija.

Minėtus kūrinius atliks Klaipėdos kamerinis orkestras, solo violončele Ž. Martinaitytės opuse grieš Mindaugas Bačkus. Choreografų menines vizijas įgyvendins Šeiko šokio teatro šokėjai Agnija Šeiko (meno vadovė), Oksana Griaznova, Mantas Černeckas, Gintarė Ščavinskaitė, Marija Ivaškevičiūtė, Inga Kuznecova, Dovilė Binkauskaitė, Niels Claes ir Evgenij Kalachov.

Šis projektas yra Klaipėdos koncertų salės ir Šeiko šokio teatro koprodukcija.