Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia turinti pretenzijų Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinių miškų urėdijai ir kitoms valstybės įstaigoms, kurios rinkdamos, vertindamos ir panaudodamos sprendimų priėmimui duomenis, juos pateikia Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui tikslinti, nors minėti duomenys ne visada yra tikslūs ir skaidrūs.

STT, įvertinusi surinktą informaciją apie darbo praktiką ir kai kurių miško žemės sklypų faktinę būklę, nustatė, kad:

• miškų valstybės kadastro sąsaja su kitais susijusiais valstybės registrais ir kadastrais, už kurios užtikrinimą atsakingas miškų valstybės kadastro tvarkytojas, nėra pakankama – yra juose kaupiamų duomenų apie miško žemės plotus konkrečiuose žemės sklypuose nesutapčių. Dėl to, pasinaudojant duomenų nesuderinamumu oficialiuose informacijos šaltiniuose, išlieka subjektyvių sprendimų galimybė, sudarant sąlygas žemės sklypuose, įtrauktuose į Miškų valstybės kadastrą, tačiau neįtrauktuose į nekilnojamojo turto registrą, vykdyti veiklą, kuri negali būti vykdoma miško žemėje;
• praktikoje neužtikrinama reikalaujama žemės plotų, kuriuose natūraliai susiformavusi miško žemei ir miškui būdinga biologinė įvairovė, apsauga. Nepaisant jų įtraukimo į Miškų valstybės kadastrą, tokie plotai neretai tampa žemės plotais be miškui ir miško žemei būdingos biologinės įvairovės arba asmenys įgyja teisę naudotis tokiais plotais tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, nepaisant deklaruojamos valstybės pozicijos, kad miškas yra ypatingas nuosavybės objektas, kuris turi būti naudojamas visuomenės socialinių reikmių tenkinimui;
• esamas miškų apsaugos mechanizmas nėra pakankamai efektyvus. Jis neužtkrina savalaikio pažeidimų identifikavimo ir užkardymo, sunaikintų miškų atkūrimo ir nepanaikina atskirų asmenų protegavimo galimybės. Skaidrumo požiūriu ydinga situacija, kai nuo galimo miško sunaikinimo fakto užfiksavimo praėjus daugiau kaip 6–8 metams dar nėra atliktas nei galimo pažeidimo tyrimas, nei įvykdytas sunaikinto miško atkūrimas. Taip pat atsakingos valstybės institucijos eilę metų dėl nežinomų priežasčių nepastebi, kad valstybinio miško plotai neteisėtai užstatyti fizinių asmenų statiniais ir aptverti tvoromis.

STT nuomone, siekiant sumažinti korupcijos riziką vertinamose veiklos srityse ir didinti miškų apsaugos nuo neteisėtos ūkinės veiklos mechanizmo efektyvumą, būtina:

• įvertinti, kiek šiuo metu valstybės ir visuomenės interesą atitinka susiformavusi situacija, kai valstybinės žemės sklypai, priskirti rekreacinėms teritorijoms ir apaugę mišku, manytina, atitinkantys Miškų įstatymu nustatytiems miško ir miško žemės kriterijams, yra užverti visuomenės poreikių tenkinimui tik todėl, kad neužtikrinama Miškų valstybės kadastro duomenų sąsaja su Nekilnojamojo turto registro duomenimis arba todėl, kad 50 ir daugiau metų mišku apaugę žemės plotai dėl nežinomų priežasčių nebuvo įtraukti į miško žemės plotus ir jiems nebuvo nustatytos atitinkamos specialiosios miško žemės naudojimo sąlygos;
• kompleksiškai naudoti visus viešai prieinamus informacijos šaltinius galimų ūkinės veiklos miškuose pažeidimų identifikavimui ir užkardymui.

Valstybinė miškų tarnyba ir kitos valstybės institucijos per 3 mėnesius turėtų pateikti informaciją STT, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti pateikti pasiūlymai.

Su visa korupcijos rizikos analize galima susipažinti čia.