P0

Konsultacijos

STT: miškai saugomi nepakankamai (3)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-07-16


Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia turinti pretenzijų Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinių miškų urėdijai ir kitoms valstybės įstaigoms, kurios rinkdamos, vertindamos ir panaudodamos sprendimų priėmimui duomenis, juos pateikia Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui tikslinti, nors minėti duomenys ne visada yra tikslūs ir skaidrūs.

STT, įvertinusi surinktą informaciją apie darbo praktiką ir kai kurių miško žemės sklypų faktinę būklę, nustatė, kad:

  • miškų valstybės kadastro sąsaja su kitais susijusiais valstybės registrais ir kadastrais, už kurios užtikrinimą atsakingas miškų valstybės kadastro tvarkytojas, nėra pakankama – yra juose kaupiamų duomenų apie miško žemės plotus konkrečiuose žemės sklypuose nesutapčių. Dėl to, pasinaudojant duomenų nesuderinamumu oficialiuose informacijos šaltiniuose, išlieka subjektyvių sprendimų galimybė, sudarant sąlygas žemės sklypuose, įtrauktuose į Miškų valstybės kadastrą, tačiau neįtrauktuose į nekilnojamojo turto registrą, vykdyti veiklą, kuri negali būti vykdoma miško žemėje;
  • praktikoje neužtikrinama reikalaujama žemės plotų, kuriuose natūraliai susiformavusi miško žemei ir miškui būdinga biologinė įvairovė, apsauga. Nepaisant jų įtraukimo į Miškų valstybės kadastrą, tokie plotai neretai tampa žemės plotais be miškui ir miško žemei būdingos biologinės įvairovės arba asmenys įgyja teisę naudotis tokiais plotais tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, nepaisant deklaruojamos valstybės pozicijos, kad miškas yra ypatingas nuosavybės objektas, kuris turi būti naudojamas visuomenės socialinių reikmių tenkinimui;
  • esamas miškų apsaugos mechanizmas nėra pakankamai efektyvus. Jis neužtkrina savalaikio pažeidimų identifikavimo ir užkardymo, sunaikintų miškų atkūrimo ir nepanaikina atskirų asmenų protegavimo galimybės. Skaidrumo požiūriu ydinga situacija, kai nuo galimo miško sunaikinimo fakto užfiksavimo praėjus daugiau kaip 6–8 metams dar nėra atliktas nei galimo pažeidimo tyrimas, nei įvykdytas sunaikinto miško atkūrimas. Taip pat atsakingos valstybės institucijos eilę metų dėl nežinomų priežasčių nepastebi, kad valstybinio miško plotai neteisėtai užstatyti fizinių asmenų statiniais ir aptverti tvoromis.

STT nuomone, siekiant sumažinti korupcijos riziką vertinamose veiklos srityse ir didinti miškų apsaugos nuo neteisėtos ūkinės veiklos mechanizmo efektyvumą, būtina:

  • įvertinti, kiek šiuo metu valstybės ir visuomenės interesą atitinka susiformavusi situacija, kai valstybinės žemės sklypai, priskirti rekreacinėms teritorijoms ir apaugę mišku, manytina, atitinkantys Miškų įstatymu nustatytiems miško ir miško žemės kriterijams, yra užverti visuomenės poreikių tenkinimui tik todėl, kad neužtikrinama Miškų valstybės kadastro duomenų sąsaja su Nekilnojamojo turto registro duomenimis arba todėl, kad 50 ir daugiau metų mišku apaugę žemės plotai dėl nežinomų priežasčių nebuvo įtraukti į miško žemės plotus ir jiems nebuvo nustatytos atitinkamos specialiosios miško žemės naudojimo sąlygos;
  • kompleksiškai naudoti visus viešai prieinamus informacijos šaltinius galimų ūkinės veiklos miškuose pažeidimų identifikavimui ir užkardymui.

Valstybinė miškų tarnyba ir kitos valstybės institucijos per 3 mėnesius turėtų pateikti informaciją STT, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti pateikti pasiūlymai.

Su visa korupcijos rizikos analize galima susipažinti čia.


2020-07-16

3 komentarai “STT: miškai saugomi nepakankamai”

  1. aš taip pat manau , jog rūpintis turi atsakingos tarnybos , kurios gauna atlygį už darbą , todėl ” kovotojai ” dėl …. turėtų eiti dirbti , o ne ” sučiaupus lūpytes su vėliava rankoje ” rimtais veidais postringauti kaip jie eis iki galo …. Na nebent iškilo jaudulys dėl pafinansavimo 🙂

  2. Puiku, kad tarnyba pradeda matyti kas aplinkoje darosi. Bet labiausiai tikėtina, kad šis STT dalykas bus paverstas niekiniu, nugramzdintas į biurokratinį atsirašinėjimą, veiksmų imitavimą ir iškilmingą raportavimą apie ateityje numatomus labai gerus kuriamų veiksmų programų rezultatus .
    2020m. birželio 26d. priimtas įstatymas, kurio LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO Į S T A T Y M A S yra pakeistas taip, kad visi projektai, kurie vystomi su valstybei svarbaus projekto, ar regioninės svarbos projekto statusu, gali vykti neatsižvelgiant į visuomenės ir miestų/rajonų savivaldybių tarybų pastabas, siūlymus ir kitus bandymus apsaugoti gamtinę bei gyvenamą aplinką nuo naikinimo. Anksčiau tokią Veto teisę mes dar turėjom, dabar ji atimama. Pavyzdys – šiuo metu rutuliojamas klausimas dėl Girulių miško iškirtimo, kad pastatyti multimodalinį geležinkelio terminalą, kurio nereikia uostui, nereikia miesto valdžiai, kurio tikrai nenori dauguma klaipėdiečių – bet yra begalinis Lietuvos Geležinkelių noras Eurososinti 80 mln. pinigų per šį “projektą”, ir greitai. Stebėkit kaip vikriai bus jums įrodyta, kad Giruliai yra vienintelė tinkama vieta terminalui statyti, nors pasaulinėje uostų praktikoje tokia kranto infrastruktūra be vargo gali būti kad ir už 100 km ar daugiau nuo paties uosto krantinių.
    Minėtas įstatymo pakeitimas ir reikalingas, kad eilinį kartą paturėti Klaipėdą ir jos gyventojus. Įsigalios nuo 2021-01-01. Džiaukimės, vėl gavim valdžios dėmesio 🙂

  3. Atsibudo, bet ar bus imtasi konkrečių veiksmų, kad šią ydingą padėtį pakeisti? Kaip Anglijoje- miškininkai su aplinkosaugininkais pradėjo sutarti tik tada, kai pamatė, kad miškai sunaikinti ir reikia juos atkurti, gal mes iki to neprieisim?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt