Patį vidurvasarį, tęsdama šiek tiek pavėluotai pradėtą vasaros parodų sezoną, „Ramybės“ galerija Palangoje visus, mylinčius meną, pakvietė į tapytojų Aurelijos Althoffer ir Kunigundos Dineikaitės bei juvelyro Darijaus Gerliko parodų atidarymą.

Pristatydama iki rugpjūčio penktosios veiksiančią jungtinę trijų kūrėjų ekspoziciją jos kuratorė dailininkė Reda Rimkutė Ščerbakovienė pasidžiaugė, jog į parodos atidarymą atvyko visi trys autoriai, o tai išties būna retai. Pasidžiaugė ir tuo, jog ekspresyvias drobes eksponuojanti Kunigunda Dineikaitė, elegantiškus ir gaivius paveikslus tapanti Aurelija Althoffer bei savo kūryboje perpinantis Florencijos mokyklos ir senosios Vilniaus auksakalystės tradicijas juvelyras Darijus Gerlikas neatsisakė patys papasakoti, kokius darbus atvežė į Palangą, į „Ramybės“ galeriją.

„Ramybės“ galerijoje savo naujausius kūrinius pristatė dailininkės Aurelija Althoffer (kairėje), Kunigunda Dineikaitė bei juvelyras Darijus Gerlikas.

Kūryba – flirtas su vaizdu

Vilniaus dailės akademijoje ir Sasekso universitete tapybą studijavusi, nuo 2000-ųjų parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvaujanti K. Dineikaitė prisipažino, jog kūrybai ją įkvepia gamta – tai atsispindi ir pačiame darbų kolorite. „Ramybės“ galerijos parodų salėje eksponuojamus darbus ji pavadino vasariškais ne tik dėl kolorito: mat vasaromis ji gyvena ne Vilniuje, o Palangoje, ir didžioji dalis paveikslų nutapyti būtent čia.

„Vaikštau, dokumentuoju analizuoju, savo studijoje vaizdus perfrazuoju – flirtuoju su vaizdu. Visas kūrybos procesas yra kaip nuolatinis flirtas su vaizdu, nuolatinė jo transformacija ir vaizdo keitimas į įvairias minties formas, kurios ateina grynai asociatyviu keliu. Čia medis gali pavirsti kūno asociacija, o laikas- spalvos, čia peizažas laisvai įgauna kitas metaforas ,kuriomis yra žaismingai žongliruojama, ir tapybos procese pameta pradinį peizažo kūną“, – sakė tapytoja.

„Ramybės“ galerijos parodų salėje eksponuojama K. Dineikaitės paroda.

Anot dailininkės, jos tapyboje vaizdų fragmentai prisikelia kartu su nuojauta, psichologine įtampa ar pauze, atmintimi buvusio laiko, kurį ji nuolatos permąsto atsirinkdama vaizdus tapomiems paveikslams. K. Dineikaitė nuolat kelia klausimą, koks yra pasaulio santykis su žmogumi ir koks žmogaus atspindys yra spalvoje, koks tapytojos gestas yra pokalbyje su tapyba.

„Kelionė“: Lietuva – Prancūzija

Vilniaus Dailės akademijoje tapybos studijas baigusi ir nuo 2006-ųjų Prancūzijoje gyvenanti tapytoja Aurelija Althoffer po penkiolikos metų pertraukos grįžo į Lietuvą „Ramybės“ galerijoje pristatomu ciklu „Kelionė“, kuriame peizažai persipina su nuotaikomis, išgyvenimais, pajutimais ir skirtingomis situacijomis.

„Dalyvauju parodose Prancūzijoje ir kitose šalyse, o va Lietuvoje per visą šį laiką nesieksponavau. Ir labai džiaugiuosi grįžusi čia ir turėdama galimybę savo kūrinių ciklą, kurį pavadinau „Kelionė“, pristatyti jums. Tikiuosi, kad kelionės istorija, kurią perteikiu savo kūriniuose, padrąsins ir jus keliauti per gyvenimą“, – kalbėjo A. Althoffer.

Althoffer tapybos darbų ciklas kviečia į kelionę.

Dalininkė sakė, jog tapyboje jai labai svarbi istorija, enigma suabejojimas ir abejojimas – paslaptis, todėl jos darbuose dažnai vyrauja lakoniškos spalvos ir nuotaika. Tapyba persipina su fotografija ir kūrėjos vaizduote, pajautimais ir išgyvenimais.

„Darbų stilius keičiasi kartu su mano gyvenimo kontekstu. Kiekviena sukurta istorija – tai tarsi gyvenimo fragmentas, virstantis į tapybos darbą. Sukurtos istorijos atsiranda iš kelionių ir kasdieninio gyvenimo prie ežero: šis iš vaikystės išplaukęs siužetas dominuoja mano tapyboje. Ežeras man visada asocijavosi su lietuviškumu – gal šalia jo tapydama atrandu savo identitetą“, – paatviravo dailininkė.

Jubiliejinė „Transformacija“

Antrąją personalinę – šįkart jubiliejinę – savo kūrybos parodą „Transformacija“ „Ramybės“ galerijoje pristatęs juvelyras, dizaineris, Vilniaus dailės akademijos docentas, juvelyrikos mokyklai-galerijai „Vilnensis“ vadovaujantis Darijus Gerlikas prisiminė ir priminė, jog jo kūrybai didžiausią įtaką padarė studijos ir darbas Florencijoje, Italijoje, kur po architektūros ir juvelyrikos studijų jis stažavosi ir 3 metus dirbo pas žinomą Florencijos meistrą Leonardo Chilleri.

„Žinot, florentietiška mokykla ir juvelyrikos stilius skiriasi nuo, trakim, Telšių mokyklos ir stiliaus, – pajuokavo D. Gerlikas, pridūręs, jog „Transformaciją“ inspiravo dvi priežastys: asmeninis jubiliejus ir karantinas, mat jo metu teko atidaryti kiekvieno juvelyro turimą brangenybių dėžutę ir atsidėti kūrybai. – Šioje parodoje pristatau savo naujausius šių metų kūrinius. Paroda prasideda nuo klasikinės florentietiškos sagės, kurią sukūriau grįžęs iš Italijos prieš 18 metų, toliau – naujausi darbai sukurti karantino laikotarpiu“.

Galerijos baltojoje salėje – jubiliejinė D. Gerliko juvelyrikos paroda „Transformacija“.

Juvelyras sakė, jog kūryba jam – tai nuolatinė transformacija: „Sukurti ką nors naujo, tai pirmiausia pakeisti patį save. Kurdamas pasitelkiu visą savo patirtį ir jau įvaldytus raiškos būdus, tačiau kaskart siekiu į tai pažvelgti naujai, surasti naujas formas ir naują grožį. Transformacija – tai mano požiūris į pasaulį, tai, kas vyksta, globalizaciją, iššūkius ir tai, kas išlieka per amžius. Tai noras būti ir kurti grožį“.

D. Gerliko teigimu, į jo darbus sudėti taurieji metalai, brangakmeniai, sustingusios gamtos fragmentai – kad jie skleistų žavesį, trauktų akį ne tik parodoje, bet ir priverstų atkreipti dėmesį į papuošalo savininkę, susimąstyti, diskutuoti.

„Mano sukurti juvelyrikos dirbiniai dažniausiai yra skirti moterims – jie tampa neatskiriama jų žavesio ir saviraiškos dalimi“, – pabrėžė juvelyras.