Muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų sukakčiai skiriama rudens premjera – Johanno Wolfgango von Goethe’s filosofinė tragedija „Faustas“. Šokio spektaklį Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre stato žinomas lenkų choreografas, Poznanės Didžiojo teatro baleto meno vadovas Robertas Bondara, scenografė, kostiumų dailininkė Martyna Kander ir dirigentas Modestas Barkauskas.

Pirmasis būsimo šokio spektaklio pristatymas surengtas muzikinio teatro darbuotojams. Olesios Kasabovos nuotr.

Johanno Wolfgango von Goethe’s filosofinė tragedija „Faustas“ baigta 1831 m. – tuo laikotarpiu, kai Klaipėdoje jau klestėjo Vokiečių teatras. Tad ji atspindi meninę atmosferą, kuria alsavo ir mūsų miesto muzikinis gyvenimas devyniolikto amžiaus pradžioje.

„Ištroškę kūrybos ir darbų, po karantino trukdžių skubame ruoštis pirmajai šių metų šokio premjerai, kurią lapkričio 21 ir 22 dienomis pristatysime Klaipėdos Žvejų rūmuose. Chrestomatinė daktaro Fausto istorija šįkart bus pasakojama šokio kalba. Laukiame ir tikime šio spektaklio sėkme“, – Klaipėdos muzikinio teatro pranešime pažymi jo vadovė Laima Vilimienė.

Labiausiai kūrėjų sumanymą atitiko trys skirtingų kraštų bei epochų kompozitoriai: Wolfgangas Amadeus Mozartas, Fryderykas Chopinas ir Arvo Pärtas. Spektaklyje gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, pastatymo muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas.

Amžina Fausto tema – naujomis spalvomis

Šokio spektaklį Klaipėdoje stato perspektyvus lenkų choreografas R. Bondara. Buvęs Varšuvos Didžiojo teatro baleto šokėjas dabar yra Poznanės S. Moniuszkos didžiojo teatro baleto meno vadovas. 2013 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre R. Bondara pastatė Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“.

Choreografas pasakojo, kad šokio spektakliai pagal „Faustą“ statomi dažnai. Ypač šokio kūrėjus vilioja pirma šio didingo literatūros veikalo dalis, o antroji, sunkesnė, renkamasi rečiau.

„Statydami „Faustą“ Klaipėdoje, mes irgi daugiau dėmesio skirsime pirmajai daliai. Antra dalis bus, tačiau trumpesnė, labiau koncentruota. O spektaklio tema amžina ir nekintanti: mokslo pažinimo siekiantis Faustas sudaro sutartį su Mefistofeliu, mainais pažadėdamas jam savo sielą. Fausto siužetinė kelionė vyksta ne realybėje, o jo galvoje, mintyse. Čia jis naujai atranda savo gyvenimo prasmę“, – pasakoja R. Bondara.

Chrestomatinėje istorijoje išvysime seną, sergantį ir pavargusį Faustą bei Faustą jaunystėje; Mefistofelį – nelabai baisų, nes visi savyje turime jo prado; dvi moteris – Eleną ir Margaritą. Prireiks ir mažo berniuko, vaizduosiančio Fausto sūnų.

Spektaklio scenografija virs prisiminimais

Šokio spektaklio „Faustas“ scenografiją ir kostiumus kurianti M. Kander teigia norinti scenoje pabrėžti Fausto ir jo vidinio pasaulio atspindį. Pradžioje išvysime senąjį Faustą jo asmeninėje erdvėje, kur jis susikūręs sau saugią aplinką.

„Iš akmens imitaciją primenančių sienų sukurtos dekoracijos bus permatomos ir tarsi įkūnys prisiminimus, nuo kurių neįmanoma pasislėpti. Jos primins net tai, ką Faustas norėtų pamiršti. Kiekvienoje scenos sienoje, kurios tarsi sluoksniuojasi, bus įamžinta po tokį prisiminimą. Pastatymo šviesų žaismas paliudys, kad Faustui pavyko susitvarkyti su prisiminimais, iš jų išsilaisvinti“, – pasakoja M. Kander.

Anot jos, pastatymui prireiks 68 šiuolaikiškų, jokios epochos nepabrėžiančių kostiumų. Scenoje išvysime ir keturių muzikantų džiazo grupę, kuri gros „rūsio vakarėlyje“.

Šokio spektaklio premjerai ruošiasi atsinaujinusi bei šešiais šokėjais iš Ukrainos, dviem iš Vokietijos, vienu šokėju iš Prancūzijos bei trimis lietuvaičiais iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pasipildžiusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė.