Klaipėdos regiono potencialas pastaraisiais metais šoktelėjo aukštyn. Ekonomistų teigimu, lyginant su kitais didmiesčiais, uostamiestis dar labiau sustiprino informacinių technologijų srities lauką, pasistūmėjo su transporto, prekybos ir apdirbamosios pramonės sektoriais.
Egidijus Mockus
Nors pastarieji segmentai kraštui kuria didžiausią pridėtinę vertę, Klaipėdos pramonininkų asociacijos vadovas Egidijus Mockus uostamiesčio ambicijas stiprėti pranešime žiniasklaidai vertina atsargiai – anot jo, norint pasiekti dar geresnių rezultatų reikia įveikti ne vieną iššūkį ir dešimtmečiais trunkančias problemas.
Krašto ekonomika stiprėja, tačiau atotrūkis vis dar yra
Metinė Klaipėdos ekonominė apžvalga rodo, jog praėjusiais metais Klaipėdos apskritis buvo viena pirmaujančių apskričių Lietuvoje pagal joje sukuriamą bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui bei vidutinį darbo užmokestį.
Teigiama, jog tokį rodiklį labiausiai lėmė transporto, prekybos ir apdirbamosios pramonės sektoriai, ženkliai prisidedantys prie nedarbo mažėjimo ir spartaus atlyginimų kilimo.
Pasak pramonės sektoriui atstovaujančio E. Mockaus, efektyvus ir konkurencingas Klaipėdos BVP generavimas yra sveikintinas, tačiau ateityje šį miestą norėtųsi matyti dar aukštesnėje pozicijoje, nes dar smarkiai atsiliekame nuo Vilniaus ir mus jau aplenkė Kaunas.
Aišku, galime džiaugtis, kad šiuo rodikliu lenkiame kaimyninę Latviją bei Lenkiją, tačiau 3 kartus atsiliekame nuo Skandinavijos valstybių.
„Manau, jog galime dar produktyviau išnaudoti geografinę padėtį, kurti daugiau darbo vietų, auginti vietos įmones ir pritraukti tarptautinių investicijų – tai pagrindiniai ekonomikos skatinimo veiksniai, kurie, mano požiūriu, jai padėtų judėti geriau nei dabar“, – teigia jis.
Perspektyvią ateitį lemia apdirbamoji pramonė
Pramonininkų asociacijos vadovas pastebi, jog nepaisant ilgalaikio įmonių skaičiaus augimo ir vietos gyventojų verslumo, didelių įmonių, kuriose dirbtų per 250 darbuotojų, pastaraisiais metais nedaugėja, o būtent didelėse įmonėse kuriama daugiausia darbo vietų (per 10 proc.).
Tai rodo, kad jos yra pajėgos konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Šiek tiek mažesnis darbo vietų didėjimas apskrityje buvo fiksuotas vidutinėse įmonėse (6 proc.). Jos kol kas išlieka ir didžiausias darbdavys apskrityje.
„Net ir pandemijos sukelta krizė uosto krovos, medienos, plastiko, baldų ir kitas gamybos įmones, paveikė minimaliai. Labai greitai atsistatė eksportas, pardavimai – kitaip tariant, žmonės ir toliau dirbo išsaugodami darbo vietas“, – teigia E. Mockus.
Jo manymu, siekiant pagerinti miesto rodiklius, vietos valdžia ir verslo atstovai turėtų daugiau dėmesio skirti naujų darbo vietų kūrimui. Tai ne tik kurtų pridėtinę vertę miestui, bet ir pagerintų verslo įvaizdį.
„Pavyzdžiui, apdirbamoji pramonė 2017-2018 metais sugeneravo daugiausiai įplaukų – beveik 37 proc. Tai – perspektyvi, daugiausiai eksportuojanti krašto sritis, kuri bent jau Klaipėdoje pirmauja pagal įdarbinimo rodiklį. Su šia šaka galime konkuruoti globaliu mastu ir, manau, sėkmingai tai darome“, – sako E. Mockus.
Jaučiasi kvalifikuotų specialistų stygius
Nors apdirbamosios pramonės sektorius veikia itin efektyviai, E. Mockaus teigimu, ateityje ir jo laukia nemažai iššūkių. Vienas jų – tai kvalifikuotų specialistų stygius. Pramonininkų asociacijos vadovo įsitikinimu, tai rodo švietimo sistemos spragą.
„Medienos pramonė sudaro kone 10 proc. viso Lietuvos BVP, o aukštosios mokyklos šiuo metu uždarinėja arba jau uždarę medienos technologijos mokslus, tad naujų, stiprių inžinierių pritraukti tampa ne tai, kad sunku, bet beveik neįmanoma.
Galbūt verslo atstovai turėtų stipriau bendradarbiauti su mokslo institucijomis ir garsiau komunikuoti apie specialistų poreikį, tačiau šiandien tokia problema egzistuoja ir prie užsienio investicijų skatinimo tikrai neprisideda“, – sako E Mockus.
Kompleksinės problemos atbaido galimas investicijas
Nors Klaipėda tiesioginėmis užsienio investicijomis, tenkančiomis vienam gyventojui, šiuo metu lenkia Kauną ir Šiaulius, pramonininkų asociacijos vadovas įžvelgia ne tik specialistų stygių, bet ir kitų trūkumų, mažinančių krašto patrauklumą investuotojams.
„Mano manymu, verslas tiek Klaipėdoje tiek Lietuvoje turi suformuotą blogą įvaizdį apie save. Žinoma, tą iš dalies lemia ir kita problema, vadinamoji Klaipėdos arba ekologinė problema, daug metų velkanti paskui save kvapų, taršos, triukšmo šešėlį. Tikrai įmonės nepradėjo teršti daugiau būtent dabar. Jos veikė dešimtmečiais, miestas plėtėsi, įstojus į Europos Sąjungą atsirado nauji reikalavimai, rodikliai bei metodikos, kurių naudojimas ir pritaikymas neatitinka anksčiau patvirtintų bei naudotų ir matavimai skiriasi kartais net tarp akredituotų laboratorijų. Tai kelia sumaištį visuomenėje ir verslo bei žmonių susipriešinimą. Verslas turi būti atsakingas, bet turime suprasti, kad be investicijų, pramonės augimo ir eksporto neturėsim nei darbo vietų, nei biudžeto, o jaunimas ir vėl matys išeitį tik emigracijoje“, – teigia E. Mockus.
Klaipėdai, pasak jo, vis dar smarkiai trūksta miesto, industrinių parkų ir transporto planavimo – juos pagerinus, būtų įmanoma efektyviau spręsti verslo ir gyventojų dialogą, priimant abiem pusėms palankius sprendimus vystant miestą.
Pandemija miesto proveržio nesustabdė ir nesustabdys?
Kokios E. Mockaus prognozės šalies ir Klaipėdos ekonomikai artimiausiu metu? Pramonininkų asociacijos vadovas nusiteikęs gana optimistiškai.
„Pasaulis atsigauna, mes – taip pat. Manau, jog iki kitų metų pirmo ketvirčio jau būsime pamiršę krizės padarinius, o ateityje tokio pobūdžio iššūkius mokėsime suvaldyti. Vis dėlto Klaipėdos kraštui linkiu nepamiršti ne tik skaičiuoti nuostolius ar praradimus, o išlaikyti konkurenciją kaimyninių šalių atžvilgiu, kurti dar stipresnę verslo bazę ir infrastruktūrą, vertinti galimybes ir, žinoma, specialistus“, – pokalbį baigia E. Mockus.
Pirma, samdomas Paulausko darbuotojas. Antra: ko rankos ieško kišenėse?