Vasariškam festivaliui „Klaipėdos muzikos pavasaris“ įsibėgėjus klaipėdiečiai kviečiami į „Simfoninės muzikos puotą“, kurioje siaus Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), diriguojamas jo meno vadovo Gintaro Rinkevičiaus, su gerai žinomu pianistu Luku Geniušu.

Koncertas vyks šį ketvirtadienį, liepos 23 d., 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje, jame skambės praėjusio amžiaus muzikos genijų Sergejaus Rachmaninovo ir Dmitrijaus Šostakovičiaus kūryba.

Dviejų dalių koncerte orkestras ir pianistas atliks Sergejaus Rachmaninovo Trečiąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui. Tai ne tik vienas didžiausių ir sudėtingiausių kompozitoriaus kūrinių, bet ir jo paties mėgstamiausias iš visų keturių koncertų fortepijonui.

Antrojoje koncerto dalyje LVSO atliks Dmitrijaus Šostakovičiaus Ketvirtąją simfoniją. Ši simfonija tapo savotišku kompozitoriaus pasipriešinimo sovietinei valdžiai įrankiu. Savo gyvenimo pabaigoje D. Šostakovičius sakė, jog valdžia darė viską, „kad priverstų mane atgailauti ir išpirkti savo nuodėmę, bet aš atsisakiau ir, užuot atgailavęs, sukūriau savo Ketvirtąją simfoniją.“

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas jos įkūrėjo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato G. Rinkevičiaus, neseniai paminėjo 30-ąsias veiklos metines. Šalies simfoninių orkestrų kontekste jis išsiskiria savo universalumu ir produktyvumu. Jo planuose ir repertuare – ir klasikiniai, ir šiuolaikinės viso pasaulio autorių kūriniai, operos pastatymai ir net bendradarbiavimas su populiariosios muzikos atstovais.

„Toks mano likimas – gimti šeimoje, kurios 80 procentų kelių kartų narių yra muzikantai. Sunku buvo priešintis tokiam lemties balsui“, – sako L. Geniušas, paklaustas, kodėl pasirinko muziko kelią.

Geniušų pavardė Lietuvoje asocijuojasi su aukšta muzikos atlikimo kokybe, tai patvirtina ir sėkminga L. Geniušo karjera. Sukaupti svarbūs laimėjimai F. Chopino (2010) ir P. Čaikovskio (2015) tarptautiniuose konkursuose įtraukė pianistą į nesibaigiančias koncertines keliones po visą pasaulį. L. Geniušą kritikai ypač vertina kaip siekiantį itin aukštų muzikinių tikslų.