„Privalome kurti piramidę su tvirtu pagrindu. Tik per masiškumą galime pasiekti aukščiausių tikslų”, – sako naujasis  Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) prezidentas Darius Levickis.

Nuo birželio šias pareigas einantis klaipėdietis yra vienos pagrindinių dviračių komandos „Klaipėda“ rėmėjų UAB „Voltas“ direktorius. Jis daug prisidėjo ir prie pastarųjų Lietuvos dviračių plento čempionatų organizavimo.

„Privalome užtikrinti geriausias sąlygas aukščiausio lygio sportininkams, skirtos lėšos jų pasirengimui, stovykloms bus naudojamos tikslingai ir skaidriai”, – teigia Darius Levickis. Tomo Gaubio nuotr.

Kas paskatino ar lėmė Jūsų sprendimą bandyti tapti federacijos vadovu?

Sprendimas nebuvo lengvas ir paprastas. Dviračių sportu domiuosi daugiau nei dešimt metų, pats aktyviai sportuoju, dalyvauju varžybose, neišvengiamai teko susipažinti su „vidine virtuve“. Supratau koks tai sunkus sportas, kokie vaikai jį lanko, kokie šio sporto poreikiai. Pažįstu ne vieną trenerį, su kuriuo ne kartą teko diskutuoti apie esamas sporto problemas. Dviračių sportas pastaruosius metus išgyveno nuosmukį, susipriešinimą, kai kurių trenerių darbas apsipynė skandalais. Jau kurį laiką pažįstu mūsų garsiausius dviratininkus – Ramūną Navardauską ir Gediminą Bagdoną. Tekdavo su jais laikas nuo laiko treniruotę pravažiuoti, padiskutuodavome apie dviračių sporto aktualijas, bet dažniausiai tuom viskas ir baigdavosi, keisti kažką neturėjome galimybės.

Atėjo laikas, kai turėjo būti renkama nauja federacijos vadovybė, sulaukiau raginimų dalyvauti prezidento rinkimuose. Viską apsvarstęs sutikau, nes toliau tokia situacija nebegalėjo tęstis.

Kokie kadencijos planai?

Pagrindiniai siekiai – sukurti skaidrią, atvirą organizaciją, kuria galėtų didžiuotis ne tik mūsų geriausi sportininkai, bet ir visa dviračių bendruomenė.

Kam teiksite pirmenybę?

Pirmiausia kaip organizacija privalome užtikrinti geriausias sąlygas aukščiausio lygio sportininkams, skirtos lėšos jų pasirengimui, stovykloms bus naudojamos tikslingai ir skaidriai. Sąlygos siekti aukščiausių tikslų Olimpinėse žaidynėse, Pasaulio ar Europos čempionatuose turi būti užtikrintos maksimaliai geros.

Aišku, turime nepamiršti ir jaunimo, mūsų pamainos, taip pat vaikų. Privalome kurti piramidę su tvirtu pagrindu. Tik per masiškumą galime pasiekti aukščiausių tikslų. Visos sėkmingai veikiančios sporto organizacijos ar klubai aukščiausią lygį ir tęstinumą užsitikrina tik piramidės principu.

Kokie planai būtent Klaipėdai? Kaip vertinate pasirodžiusią informaciją, kad Klaipėdai nebereikia dviračių treko?

Klaipėda yra unikalus miestas jei kalbėsime apie dviračių sportą. Juk čia buvo nukaldinti olimpiniai aukso medaliai, čia buvo trenerio Narsučio Dumbausko rengiami mūsų olimpiečiai Gintautas Umaras, Artūras Kasputis ir daugelis kitų. Klaipėda, turbūt, giliausias tradicijas turintis miestas, bet, deja, šiandien to negalime pasakyti. Jaunųjų sportininkų turime nedaug, sporto bazės apleistos, nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Tėtis, mama savo atžalas palikdami treniruotėje ar užklasinėje veikloje vertina aplinką, saugumą, visi nori, kad vaikas jaustųsi saugiai, kad aplinka būtų šiuolaikiška. Deja, apie dviračių sportą ir jo infrastruktūrą to negalime pasakyti.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Visi seniai žinome, kad tiek trekas, tiek šalia jo esantys pastatai nebetinkami vykdyti sportinę veiklą. Mano nuomone, šioje vietoje turi atsirasti šiuolaikiškas, modernus kompleksas su atviru, olimpinius standartus atitinkančiu treku, BMX trasa ir, aišku, pastatas su dviračių parduotuve-dirbtuvėmis, sporto-treniruoklių sale, techninėmis, gyvenamosiomis patalpomis, virtuve-valgykla. Taip pat, mano nuomone, čia galėtų būti įkurtas vaikų popamokinės veiklos centras, kur vaikai galėtų ne tik sportuoti, lankyti treniruotes, bet ir atlikti namų darbus, būti prižiūrėti pedagogų. Nes, pavyzdžiui, vaikai BMX treniruotes pradeda lankyti nuo kelerių metų.

Kompleksas turėtų būti pritaikytas ir žmonėms su negalia, treke būtų puikios galimybės treniruotis dviratininkams su specialiais vežimėliais.

Mano siekis – kad Lietuva turėtų bent vieną dviratininkams pritaikytą sporto kompleksą, o Klaipėda tam yra unikali.

Kaip ieškosite rėmėjų?

Kaip ir kiekvienai sporto šakai, taip ir dviračiams, būtų labai sunku be privačių rėmėjų, todėl mes ir privalome jų ieškoti. Rėmėjai neatsiranda šiaip sau, kiekvienas remdamas sportą ar kultūrą nori būti tikras, kad skirtos lėšos bus naudojamos skaidriai ir tikslingai. Dabar yra tas laikas, kai mes, kaip organizacija, turime bendruomenei parodyti, kad elgiamės sąžiningai, kad visos lėšos, gautos iš valstybės, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto yra naudojamos tikslingai. Kai bendruomenė tą pamatys, tada ir rėmėjų bus galima lengviau pritraukti. Jau dabar, vos kelioms savaitėms prabėgus po rinkimų matau, kad žmonės tiki mumis, vadinasi, viskas bus gerai.

Kaip sekėsi suformuoti komandą?

Buvau nustebintas, kad taip lengvai pavyko sutarti su visais, dabar jau esančiais Vykdomojo komiteto nariais dėl jų įsitraukimo į federacijos vadovybę. Esu laimingas, kad liko neabejingi pokyčiams puikiai žinomi veidai: Ramūnas Navardauskas, Dmitrijus Leopoldas, Vytautas Kaupas, Vida Dolgovienė ir visi kiti, kurie yra pasiruošę nuoširdžiai prisidėti prie šio sporto vystymo. Šiandien visiems sakau, kad džiaugiuosi savo komanda, o po kurio laiko manau ja galėsime visi didžiuotis.

Ar užtenka trenerių ir ar tenkina jų darbo kokybė? Galbūt ieškosite naujų ar keisite senuosius?

Visi treneriai – nesvarbu senas ar jaunas, kurie myli šį sportą, sulauks palaikymo ir visada bus gerbiami. Šiuo metu federacijoje nėra nė vieno dirbančio trenerio, todėl susidurdavome su problema, kad rinktinių treneriai, jei kalbėsime apie jaunimą, nuolat yra keičiami. Dažniausiai būdavo paskiriamas treneriu tas, kuris tuo metu treniruoja rinktinės lyderį. Manau tai ydinga praktika, nes tuomet nepavyksta sukurti sistemos, tęstinumo, atskaitingumo. Mano nuomone, treneriai, bent jau du – merginoms ir vaikinams, turi dirbti federacijoje ir būti jai atskaitingi. Taip yra susitvarkiusios kitos, lyderiaujančios ir gausias delegacijas į Olimpines žaidynes vežančios federacijos, turime mokytis iš jų ir semtis gerosios patirties.