Siūloma nustatyti prievolę per verslinę žvejybą naudoti telemetrinę stebėjimo įrangą

Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2020-07-24

Žvejai verslininkai privalo turėti ir nustatyta tvarka naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą (GPS įrenginį) – įteisinti tokią nuostatą siūloma aplinkos ministro įregistruotu Žuvininkystės įstatymo pataisų projektu.

Šiuolaikinės elektroninės žuvininkystės kontrolės sistemos yra plačiai naudojamos žvejybos laivynams stebėti ir kontroliuoti, bet pagal ES teisę jos privalomos tik jūrų vandenyse. Tačiau ir vidaus vandens telkiniuose kontroliuoti verslinę žvejybą yra ne mažiau sudėtinga – dėl išsklaidytų žvejybos ir žuvų iškrovimo vietų, – praneša Aplinkos ministerija.

Kuršių mariose verslinę žvejybą vykdo 45 įmonės, leidžiama naudoti apie 900 šios žvejybos įrankių, per metus sugaunama apie 1000 t įvairių žuvų. Žvejybos įmonės neturi tik joms priskirtų plotų – žvejybos įrankius jos gali naudoti bet kurioje Kuršių marių vietoje. Tačiau didelėje marių akvatorijoje sunku sukontroliuoti, ar žvejai neviršija jiems nustatyto žvejybos įrankių limito, ar leistinoje vietoje ir leistinu metu pastatė šiuos įrankius, ar tikrina juos pagal nustatytą tvarką, ar objektyviai apskaito laimikį.

50 šalies ežerų žvejojamos seliavos, 45 upeliuose – migruojantys unguriai. Žvejai verslininkai neįpareigoti informuoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų apie žvejybos laiką, todėl ją sudėtinga kontroliuoti.

Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, žvejai verslininkai privalėtų turėti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą (GPS įrenginį). Ši sistema sudarytų galimybes žvejybą vykdančio asmens buvimo duomenis priskirti konkrečiai žvejybos įmonei ir juos teikti žvejybą kontroliuojančioms institucijoms. Aplinkosaugos pareigūnai galėtų nustatyti, ar žvejys galimai naudoja daugiau, nei jam leista, žvejybos įrankių, praktiškai būtų užkertama galimybė nelegaliai iškrauti laimikį ne tam skirtose vietose.

Telemetrinei stebėjimo įrangai diegti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos jau yra skirta lėšų, ir bus skelbiami viešieji pirkimai. Preliminariai šios sistemos įdiegimas kainuos kelias dešimtis tūkstančių eurų, tačiau leis sumažinti tradiciniams kontrolės metodams skiriamų lėšų ir laiko, gerokai padidins kontrolės efektyvumą.

Įdiegus telemetrinę stebėjimo sistemą, sumažėtų administracinė našta ir žvejams verslininkams – būtų atsisakyta reikalavimų informuoti apie žvejybos įrankių tikrinimo laiką, supaprastinta laimikio registravimo tvarka.

Pranešime žiniasklaidai teigiama, esą šiuolaikinės žuvininkystės kontrolės technologijos nepakeis tradicinių kontrolės ir priežiūros metodų, tokių kaip patikros žvejybos ar žuvų iškrovimo vietoje, tačiau padės kontrolę vykdyti tikslingiau, skaidriau, sumažins korupcijos riziką.

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

BNS

Klaipėdos rajone sumedžiotas vos vienas vilkas, šalyje – 275

Kovo pabaigoje baigėsi vilkų medžiojimo sezonas, per kurį buvo sumedžioti 275 plėšrūnai, ketvirtadienį skelbia Aplinkos ministerija. Daugiausia vilkų šį sezoną ...
2026-04-02
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Klaipėdos uostas rengiasi klimato kaitos iššūkiams (2)

Klaipėdos uosto direkcijos komandos ir partnerių atlikta klimato kaitos rizikų analizė pripažinta kaip gerosios praktikos pavyzdys tarp keliasdešimties ES finansuojamo ...
2026-04-01
Skaityti daugiau

ELTA

Per dvejus metus iš verslinės žvejybos pasitraukė 11 įmonių

Per pastaruosius dvejus metus veiklą nutraukė daugiau nei dešimt žvejybos įmonių, dalis apie pasitraukimą svarsto ir šiemet, rašo portalas „Vakarų ...
2026-03-31
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This