Siūloma nustatyti prievolę per verslinę žvejybą naudoti telemetrinę stebėjimo įrangą

Uostas ir jūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2020-07-24

Žvejai verslininkai privalo turėti ir nustatyta tvarka naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą (GPS įrenginį) – įteisinti tokią nuostatą siūloma aplinkos ministro įregistruotu Žuvininkystės įstatymo pataisų projektu.

Šiuolaikinės elektroninės žuvininkystės kontrolės sistemos yra plačiai naudojamos žvejybos laivynams stebėti ir kontroliuoti, bet pagal ES teisę jos privalomos tik jūrų vandenyse. Tačiau ir vidaus vandens telkiniuose kontroliuoti verslinę žvejybą yra ne mažiau sudėtinga – dėl išsklaidytų žvejybos ir žuvų iškrovimo vietų, – praneša Aplinkos ministerija.

Kuršių mariose verslinę žvejybą vykdo 45 įmonės, leidžiama naudoti apie 900 šios žvejybos įrankių, per metus sugaunama apie 1000 t įvairių žuvų. Žvejybos įmonės neturi tik joms priskirtų plotų – žvejybos įrankius jos gali naudoti bet kurioje Kuršių marių vietoje. Tačiau didelėje marių akvatorijoje sunku sukontroliuoti, ar žvejai neviršija jiems nustatyto žvejybos įrankių limito, ar leistinoje vietoje ir leistinu metu pastatė šiuos įrankius, ar tikrina juos pagal nustatytą tvarką, ar objektyviai apskaito laimikį.

50 šalies ežerų žvejojamos seliavos, 45 upeliuose – migruojantys unguriai. Žvejai verslininkai neįpareigoti informuoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų apie žvejybos laiką, todėl ją sudėtinga kontroliuoti.

Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, žvejai verslininkai privalėtų turėti ir aplinkos ministro nustatyta tvarka naudoti telemetrinę stebėjimo sistemą (GPS įrenginį). Ši sistema sudarytų galimybes žvejybą vykdančio asmens buvimo duomenis priskirti konkrečiai žvejybos įmonei ir juos teikti žvejybą kontroliuojančioms institucijoms. Aplinkosaugos pareigūnai galėtų nustatyti, ar žvejys galimai naudoja daugiau, nei jam leista, žvejybos įrankių, praktiškai būtų užkertama galimybė nelegaliai iškrauti laimikį ne tam skirtose vietose.

Telemetrinei stebėjimo įrangai diegti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos jau yra skirta lėšų, ir bus skelbiami viešieji pirkimai. Preliminariai šios sistemos įdiegimas kainuos kelias dešimtis tūkstančių eurų, tačiau leis sumažinti tradiciniams kontrolės metodams skiriamų lėšų ir laiko, gerokai padidins kontrolės efektyvumą.

Įdiegus telemetrinę stebėjimo sistemą, sumažėtų administracinė našta ir žvejams verslininkams – būtų atsisakyta reikalavimų informuoti apie žvejybos įrankių tikrinimo laiką, supaprastinta laimikio registravimo tvarka.

Pranešime žiniasklaidai teigiama, esą šiuolaikinės žuvininkystės kontrolės technologijos nepakeis tradicinių kontrolės ir priežiūros metodų, tokių kaip patikros žvejybos ar žuvų iškrovimo vietoje, tačiau padės kontrolę vykdyti tikslingiau, skaidriau, sumažins korupcijos riziką.

Žymos: | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Aplinkosauga

Konferencijoje diskutuota apie klimato kaitos poveikį Baltijos jūros pakrantėms

Šilutėje vykusi XVIII nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija „Jūros ir krantų tyrimai 2026“ dar kartą patvirtino, kad jūros, pakrančių ...
2026-05-22
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija

Gegužės 12 d. Klaipėdos miesto savivaldybėje, įgyvendinant Aplinkos ministerijos nustatytus aplinkosauginius reikalavimus, organizuojama gaminių atliekų surinkimo akcija, kurios metu iš ...
2026-05-06
Skaityti daugiau

BNS

Klaipėdos rajone sumedžiotas vos vienas vilkas, šalyje – 275

Kovo pabaigoje baigėsi vilkų medžiojimo sezonas, per kurį buvo sumedžioti 275 plėšrūnai, ketvirtadienį skelbia Aplinkos ministerija. Daugiausia vilkų šį sezoną ...
2026-04-02
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This