P0

Svarbu, Veidai

Andžela ir Viačeslavas Bazyk: įsimylėję Klaipėdą

Denis Kišinevskij
2020-07-26


Išeiviai iš rusakalbių klaipėdiečių šeimų sėkmingai darbuojasi įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse. Vieni vadovauja stambioms įmonės, užsiima verslu, medicina, teisine praktika, kiti miesto vardą garsina sporto varžybose, muzikos ir teatro scenose.

Asmeninio archyvo nuotr.

Šiandien norime pakalbėti apie tuos, kurie savo gyvenimą susiejo su kūryba – apie žmones, kurie Klaipėdos kraštą įamžina fotonuotraukose ir vaizdo reportažuose. Tai projekto „I love Klaipeda“ sumanytojai Andžela ir Viačeslavas Bazyk.

Socialinė platforma „I love Klaipeda” vienija dešimtis profesionalių fotografų ir mėgėjų, siekiančių įamžinti gimtojo miesto grožį. Šį projektą šiuo metu seka tūkstančiai žmonių ir Lietuvoje, ir užsienyje. Nors pradžioje jo įkūrėjai nesitikėjo pasiekti tokių aukštumų, graži jų iniciatyva jau seniai peržengė vietos bendruomenės ribas. Ją drąsiai galima vadinti internetine Klaipėdos ir viso regiono vizitine kortele, priverčiančia iš naujo įsimylėti Lietuvos pajūrį bei jį naujai atrasti.

Kaip gimė projektas, kokia jo populiarumo priežastis, kodėl jo įkūrėjai siekia, kad jį vystytų fotografai mėgėjai, ar verta panašias iniciatyvas apmokestinti, kaip siaura „Facebook“ grupė  išaugo į daugiatūkstantinę bendruomenę, kaip projektas tapo Klaipėdos ir senojo Mėmelio gyventojų jungiančiąja grandimi ir ar tiesa, kad Lietuvos pajūryje yra patys gražiausi saulėlydžiai pasaulyje, kalbamės su „I love Klaipeda”  įkūrėjais – fotografe Andžela Bazyk ir jos sutuoktiniu Viačeslavu, dirbančiu IT technologijų srityje.

Per gyvenimą – kartu

Andžela fotografija susidomėjo dar vaikystėje, pradėjo nuo nespalvotų nuotraukų, fotografuodama juostiniu fotoaparatu. Fotografija domėtis ją paskatino tėtis – jis buvo statybininkas, vykdė didelius projektus, užstatinėjo Klaipėdos erdves ir tuo pat metu labai mėgo fotografuoti.

„Namuose turiu begalę įvairiausių fotoalbumų – per daugybę metų susikaupė ištisas archyvas. Mūsų interesai su vyru bendri – jis, kaip ir aš, fotografuoja, filmuoja, stengiasi įamžinti akimirkas. Puiku, kai mylimas žmogus – tavo antroji puselė  – domisi tais pačiais dalykais, kai pomėgiai yra bendri, kai jaučiame ir mąstome ta pačia kryptimi. Šia prasme mums labai pasisekė. Beje, esame pažįstami dar nuo mokyklos laikų”, – pasakojo A. Bazyk.

Sutuoktinių teigimu, iniciatyva „I love Klaipeda” yra šeiminis projektas.

„Mes aktyviai fotografavome ir miestą, ir pajūrį, ir apylinkes, atkreipdami žmonų dėmesį, stengdamiesi jiems parodyti mūsų grožybes ir kažkuriuo momentu asmeninių socialinių tinklų ėmė nebepakakti – panorome sukurti ką nors didesnio, suvienyti žmones, papasakoti apie Klaipėdą fotografijų kalba platesnei auditoriai. Šiais metais švenčiame jubiliejų – projektas įkurtas 2015 m. gegužės 15 d.: 2015-05-15. Galbūt tame yra kažkokios magijos – skaičių magijos, nors mes neplanavome pradėti projekto būtent tą dieną. Taip išėjo”, – teigė Viačeslavas.

Pasak Andželos, sprendimas gimė spontaniškai. Tam tikru momentu iškilo būtinybė turėti vietą, vienijančią fotografus – profesionalus, mėgėjus, fotografuojančius ir fotoaparatais, ir telefonais, besidominčiais mūsų miestu ir jo apylinkėmis.

„Gerai pamenu tą dieną – kaip tik tądien man ištraukė dantį, o po to mes išėjom pasivaikščioti ir pafotografuoti. Tą dieną vyko laivų paradas ir mes padarėme tiek daug gerų nuotraukų, kad nusprendėme jas patalpinti atskiroje platformoje, ėmėme ieškoti fotografų, kuriems, kaip ir mums, tai būtų įdomu”, – su šypsena prisiminė pašnekovė.

Dirba visuomeniniais pagrindais

А. Bazyk prisipažįsta visada vengusi viešumo, kai tik kalba pasisukdavo apie „I love Klaipeda“ – tai pirmas jos su vyru interviu apie projektą.

„Mūsų pagrindinis tikslas visada buvo, kad projektas būtų bendras, vienijantis. Niekada nenorėjau ir nenoriu, kad kas nors jį vertintų kaip mano asmeninį puslapį – taip nėra. Žinoma, aš ir toliau daug fotografuoju, Viačeslavas – filmuoja, mes kuriame turinį ir, kaip sakoma, galime užpildyti spragas – uždengti tuščias vietas, kai ko nors trūksta, tačiau skaičius tų, kurie atsiunčia, seka, fotografijos dėka išpažįsta meilę Klaipėdai ir pajūriui, nuolat auga. Šiuo metu mūsų „Facebook” paskyra turi per 75 tūkst. sekėjų”, – pasakojo fotomenininkė.

Pašnekovė prisipažino pradžioje pati ieškojusi ir kvietusi mėgėjus fotografus, siūlydama jiems paskyroje dalintis savo etiudais.

„Pamenu, kaip vaikščiojau prie Olando kepurės ir pamačiau pagyvenusią moterį, kuri, kaip ir aš, vaikščiojo aplink ir viską skrupulingai fotografavo. Aš priėjau prie jos, mes susipažinome, papasakojau apie projektą, pasiūliau dalintis savo darbais viešoje erdvėje. Jos vardas – Rūta Mažonienė, ji viena iš nuolatinių mūsų autorių. Tai tik viena pažinties istorija, yra daugybė kitų – per tą laiką mes susipažinome su puikiais vaikinais, suradome daug talentingų žmonių. Tarp jų – ta pati Rūta, Leonid Sobolev, Mantas Bučnys, Ruslan Boglov ir daugelis kitų. Mantas apskritai man buvo atradimas – šiandien jis sėkmingai dirba fotografu, jis turi tikrą gamtos  dovaną!” – emocingai kalbėjo Andžela.

Jos teigimu, šiais metais planuota pažymėti jubiliejų, ketinta surinkti visus fotografus, kurie nuolat talpina nuotraukas į „I love Klaipeda”, tačiau pandemija pakoregavo bendruomenės planus.

A. Bazyk džiaugiasi, jog „I love Klaipeda” prisideda prie Klaipėdos ir jos regiono turizmo potencialo vystymo.

„Tarp mūsų sekėjų yra daugybė žmonių, gyvenančių užsienyje. Asmeniškai žinau keletą istorijų, kai užsieniečiai, stebėdami mūsų saulėlydžius, saulėtekius, smėlio kopas, miesto, miškų, marių, paplūdimių grožį tiesiogine to žodžio prasme įsimylėdavo šias vietas ir dėl to atvydavo čia poilsiauti. Smagu, kad mes, mūsų draugai, pažįstami, visi tie, kurie dalijasi nuotraukomis, kartu atneša Klaipėdai dividendų”, – sakė ji.

Savo ruožtu Viačeslavas pažymi, kad projektas atviras visiems. Tikslas paprastas – pritraukti kuo daugiau žmonių, atrinkti geriausius darbus ir jais garsinti Klaipėdą visame pasaulyje. Beje, per visą laiką platformos kūrėjai neišleido nė vieno cento, kviesdami vartotojus  – tokia yra jų principinė pozicija. Jie didžiuojasi tuo, kad bendruomenė dirba visuomeniniais pagrindais.

Pažintis su džiazu
A. ir V. Bazyk- Klaipėdos pilies džiazo savanoriai. Asmeninio archyvo nuotr.

Tarptautinio tradicinio Klaipėdos pilies džiazo festivalio mėgėjai turėtų būti pastebėję Andželą ir Viačeslavą, dirbančius koncertų metu. Jau keletą metų jie, kaip ir kiti fotografai, renginyje, kasmet sutraukiančiame tūkstančius žmonių, savanoriauja.

Andželos teigimu, anksčiau jos požiūris į džiazą buvo gana skeptiškas, o šiuo metu tai viena iš jos mėgstamiausių muzikos krypčių. Su džiazo kompozicijomis ją supažindino Inga Grubliauskienė – Klaipėdos pilies džiazo festivalio vadovė, kuri kartu yra ir miesto mero Vytauto Grubliausko žmona.

„Mūsų su Inga pažinties istorija – intriguojanti. Jai labai patiko mūsų projektas, nuotraukos. Pasirodo, ji mano nuotraukas pirmą kartą pamatė ant mero sekretorės kompiuterio ekrano ir panoro susipažinti. Ji man parašė asmeninę žinutę, kurios aš tiesiog nepastebėjau – ji pasimetė tarp susirašinėjimų, todėl mes jai atsakėme tik po trijų mėnesių. Vėliau visgi mes susipažinome, ji pakvietė mus savanoriauti festivalyje, apie kurį, nors jis ir buvo rengiamas jau ne vienerius metus, mes, tiesą sakant, labai mažai težinojome. Be to, pradžioje aš net nežinojau, jog Inga – mero žmona. Pagalvojome, kad  tik pavardės sutampa. Ar maža Klaipėdoje Grubliauskų? – juokėsi ji. – Ingos dėka mes iš naujo pažinome džiazą, už ką jai esu labai dėkinga. Festivalyje galima dirbti be atvangos, jis sukelia didžiulį emocijų užtaisą ir grandiozinį pasitenkinimą. Gražūs žmonės, nuostabi muzika, gyvos emocijos, plastika – tai dovana fotografui bei galimybė išbandyti savo jėgas, kai aplink vyksta besikeičiantis veiksmas.”

Tęsdami pokalbį apie džiazą, Andžela ir Viačeslavas pažymėjo, jog Klaipėdos festivalis yra labai aukšto lygio, iš jo muzikantai namo išvyksta, su savimi išsiveždami nuotraukų albumus. Beje, šiuo metu juos, kaip fotografus, jau padirbėti kviečia ir tarptautinis Odesos džiazo festivalis.

Lietuvos pajūris  – gintarinių saulėlydžių kraštas
Andželos teigimu, Lietuvos pajūrio saulėlydžiai – vieni gražiausių pasaulyje. Asmeninio archyvo nuotr.

Mūsų pašnekovai tvirtina, jog Klaipėda ir Lietuvos pajūris yra unikalių saulėlydžių kraštas. Jie teigia aplankę daugybę šalių, bet Baltijos vakarinės žaros, jų nuomone, niekuo nenusileidžia saulėlydžiams kad ir tame pačiame Balyje.

„Prie jūros aš būnu kasdien. Pažįstu grupę užsieniečių ir lietuvių ne klaipėdiečių, kurie kasdien laukia mūsų saulėlydžių. Saulėlydžiai – mano silpnybė. Pas mus jie nepaprasti – purpuriniai, skaisčiai raudoni, bordo, oranžiniai, auksiniai, gintariniai, avietiniai, persiko spalvos. Jie susideda iš dešimčių, šimtų, milijardų atspalvių. O saulėtekį mėgstu pasitikti kopose. Jei reiktų rinktis tarp miesto ir gamtos, gamta man artimesnė, nors ir Klaipėdą labai myliu”, – pasakojo Andžela.

Mūsų pasakojimo herojai su ypatingu jautrumu prisimena, kaip apie jų foto projektą sužinojo buvę memelenderiai – ikikarinės Klaipėdos gyventojai. Jų tarp gyvųjų likę tik vienetai, tačiau visi jie primena savo vaikystę ir jaunystę, praleistą vokiškajame Mėmelyje, kurio istorija nutrūko 1945 metų sausį, kai į miestą įžengė Raudonoji armija. Nuo tada buvęs Vokietijos imperijos forpostas pradėjo naują gyvenimo etapą.

„Mūsų veiklą labai aktyviai seka Vokietijos gyventojai – tie, kurie čia atvyksta poilsiauti, kurie nori čia atvykti. Žmonės lieka sužavėti mūsų paplūdimių, nerijos, paties miesto, ypač vasaros metu. Daugeliui vokiečių Klaipėda ir pajūris sukelia romantiškos nostalgijos jausmus. Skaitant jų atsiliepimus, sulaukiant šimtų pranešimų, noras dirbti toliau, toliau vystyti projektą tik didėja. Dėmesys –  geriausia motyvacija”, – teigė A. Bazyk.

„Esame sulaukę ne vieno padėkos laiško nuo vaikų tų žmonių, kurie kažkada gyveno Mėmelyje. Visai  neseniai atėjo graži vyro žinutė, kurioje jis pasakoja apie savo tėvą – memelenderį”, – pridūrė Viačeslavas.

Atsakydami į klausimą, ar juos viskas tenkina jų gimtajame mieste, ar jie nenorėtų jame ko nors pakeisti, pašnekovai pabrėžė, jog jie visada stengiasi akcentuoti teigiamus, gražius dalykus, kurių esą yra kur kas daugiau nei blogų. Jų teigimu, Klaipėda ir mūsų regionas – labai gražūs ir patrauklūs, tik daugelis to nemato arba nenori matyti. Vienas iš pagrindinių projekto „I love Klaipeda” tikslų ir yra noras parodyti tai, ko mes kartais nepastebime – ypatingą Klaipėdos krašto žavesį.

„Būdami vietiniai, tikri klaipėdiečiai, mes akivaizdžiai matome, kaip miestas keičiasi mūsų akyse – ir keičiasi į gerąją pusę. Kai bus atstatyta Klaipėdos pilis, bus dar gražiau. Grožis – aplink mus! Reikia tik apsižvalgyti aplink, pajusti jį ir prie jo prisiliesti”, – apibendrino pokalbį pašnekovai.


2020-07-26

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt