Naujajame Klaipėdos baseine į dienos šviesą lenda vis nauji defektai, o savivaldybė teisme bando pasiekti, kad statytojas prisiimtų atsakomybę už galimai savo padarytą broką.

Klaipėdos baseine neseniai uždaryta jos išskirtinumu tapusi 9 metrų gylio ir 8 metrų skersmens nardymo šachta, nes baiminamasi, kad iš jos gali išsilieti vanduo.

Nardymo šachta yra vienas iš naujojo uostamiesčio baseino išskirtinumų. „Klaipėdos baseino” nuotr.

„Šiuo metu Klaipėdos baseine vyksta defektų apžiūra, nes teismo paskirtas nepriklausomas ekspertas juos panoro apžiūrėti gyvai. Į susitikimus yra kviečiami visi suinteresuoti asmenys. Ir viename tokių susitikimų, kuris vyko liepos 13 dieną, baseino statybų subrangovo, montavusio šachtą, atstovas pareiškė, kad pastebėjo, jog iš vieno vamzdžio purškia vanduo. Esą tai užfiksuota vaizdo kamera, bet įrašo mes nematėme. Logiška, kad jei vanduo purškiamas, šachtos negalima eksploatuoti, todėl skubiai nusprendėme visą vandenį išleisti. Bandėme patys ieškoti tos vietos, pro kurią purškiamas vanduo, bet nieko neradome. Tačiau rizika, kad gali nutiktų nemalonumų, kai pro tą vamzdį gali išsilieti vanduo ir užlieti visą aukštą, yra, todėl nardymo šachtos šiuo metu neeksploatuojame ir patiriame nuostolių“, – pasakojo baseino koncesininkės, bendrovės Klaipėdos baseinas direktorė Ieva Vaičiurgė.

Anot jos, apie naują defektą informuota ir Klaipėdos baseino savininkė – Klaipėdos savivaldybė.

„Dabar tiesiog laukiame. Mes jau gerokai anksčiau turėjome įtarimą, kad šachta praleidžia vandenį, nes matome, kad keliasi grindys. Subrangovas dabar tai patvirtino. Laukiame, kas bus toliau“, – kalbėjo direktorė.

Jos žodžiais, nardymo šachta buvo pakankamai populiari, tad laisva ji reta būdavo.

„Nardymo šachta naudojosi tiek jūrininkai, tiek kariškiai, tiek gelbėtojai pasiruošti tam tikroms operacijoms. Vasaros metu tikėjomės ir pavienių klientų, nes užsienyje sudėtinga atostogauti, o žmonės vis tiek nori nardyti, mokytis tai daryti. Deja, viską turėjome nutraukti“, – apgailestavo I. Vaičiurgė

„Atvira Klaipėda“ rašė, jog Klaipėdos savivaldybė prieš maždaug pusantrų metų inicijavo teisminę bylą dėl galimo broko šalinimo naujajame Klaipėdos baseine.

Klaipėdos savivaldybės administracija Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikusi ieškinį, kuriuo prašė jungtinę veiklos sutartį sudariusias AB „Axis Industries“ ir UAB „Deglas“ įpareigoti pašalinti statybos rangos darbų defektus naujajame Klaipėdos baseine.

Ieškinyje nurodoma, kad pastato eksploatavimo metu išaiškėjo trūkumai bei atliktų darbų nukrypimai nuo techninio projekto, kurie darbų priėmimo metu nebuvo matomi arba atsirado vėliau „dėl priežasčių, egzistavusių iki darbų priėmimo“. Teigiama, kad rangovas savo lėšomis pašalino tik dalį atliktų darbų trūkumų, o dėl likusių nesutinka pripažinti savo atsakomybės arba iš viso neigia, kad tokie yra.

Tačiau ilgai užtruko, kol ši byla buvo atversta. Klaipėdos apygardos teismas ieškinio nenorėjo priimti, aiškino, kad nagrinėti tokias bylas yra Klaipėdos apylinkės teismo kompetencija. Tačiau Apeliacinis teismas nurodė, jog bylą turi nagrinėti Klaipėdos apygardos teismas.

„Pagaliau yra paskirtas teismo ekspertas, kuris turi surašyti defektus – atlikti nepriklausomą ekspertizę. Tai, jog nardymo šachtoje išleistas vanduo, padės kai kuriuos defektus užfiksuoti, nes reikia daryti metalo tyrimus, aiškintis, kodėl jis rūdija. Tad procesas jau yra įsisukęs ir tikimės, jog kada nors defektai bus pašalinti“, – šyptelėjo Klaipėdos baseino direktorė.

Klaipėdos savivaldybės atstovas teismui pateikė informaciją, jog naujajame baseine yra daugiau nei 100 defektų.

INFORMACIJA

Klaipėdos baseinas greta „Švyturio“ arenos atidarytas 2018 metų birželį. Pastatą projektavo Olandijos kompanija „Slangen+Koenis International“ ir Lietuvos architektų biuras „Cloud architektai“.

Pradinė baseinų statybos kaina siekė 15,823 mln. eurų, ji išaugo iki 16,579 mln. eurų.

Baseino statybų techninę priežiūrą vykdė UAB „Kelvista“. Savivaldybė už šią paslaugą sumokėjo 8 674 eurus.

„Axis Industries“ generalinis direktorius Mantas Galdikas BNS buvo sakęs, kad įmonė atsisakė taisyti defektus, kurie esą atsirado ne dėl jos, o dėl projektuotojų ir valdytojų kaltės.

Pagal koncesijos sutartį 15 metų baseiną valdo bendrovė Klaipėdos baseinas, jos savininkai taip pat valdo „Švyturio“ areną bei Kauno „Girstučio“ baseiną.