Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje pirmadienio vakarą pristatyta Pauliaus Saudargo ir Godos Krukauskienės knyga „Kalinio riba“, kurioje pasakojami Gulagą išgyvenusių žmonių prisiminimai, glaudžiai supinti su istorikų tyrimais.

Knygos autoriai Goda Krukauskienė ir Paulius Saudargas. Emilijos Breiterytės nuotr.

Knygos autoriai sukūrė ir trumpametražinį dokumentinį filmą, kuriame buvo pakalbinti kardinolas Sigitas Tamkevičius, vienuolė Nijolė Sadūnaitė, Petras Plumpa, Algirdas Patackas ir kiti žymūs disidentai.

Kalbintieji išskyrė tardymus kaip vieną didžiausių patirtų sunkumų. Pasakojo apie visiškai tuščias cementines patalpas, kuriose tardymai dažniausiai vykdavo naktimis. Joana Ulinauskaitė-Mureikienė dalijosi, kad tardymų metu niekas neleisdavo miegoti.

Vienuolė N. Sadūnaitė pasakojo, kad jai labai padėjo tikėjimas Dievu. Ji giedodavo, dainuodavo, net ir mankštą darydavo.

J. Ulinauskaitė-Mureikienė kalbėjo, kad maistas lageryje buvo itin prastas – nebuvo daržovių. Mėsą per visą kalėjimo laiką valgė tik du kartus – vieną kartą, kai nugaišo arklys ir kitą kartą, kai suvalgė prižiūrėtojo šunį Cezarį.

Nors filme disidentai ir dalijosi skaudžiais prisiminimais, stengėsi į savo patirtį žiūrėti su šypsena ir optimizmu, linksmai pasakoti nežmoniškas istorijas.

„Net ir atviraudami prieš kameras mūsų kalbinti herojai ne viską pasako. Tai, ką matėte filme, yra tai, apie ką jie garsiai šneka, bet dar daugiau jie galėjo papasakoti išjungus kameras bendraujant tik dviese. Buvo temų, kuriomis tik taip ir pavyko pabendrauti“, – dalijosi G. Krukauskienė.

Ji pasakojo, kad ne visi Gulaguose kalinti žmonės sutinka su jais kalbėtis. Anot moters, kai kuriems net ir dabar atrodo, kad situacija dar nėra pakankamai saugi, jog būtų galima prabilti apie tai, kas vyko Stalino lageriuose.

P. Saudargas sako, kad istorikams yra labai sudėtinga tyrinėti Gulago istoriją, nes čekistų turimais archyvais negalima pasitikėti, todėl, anot autoriaus, pirminiai liudijimai iš liudininkų lūpų yra labai svarbūs.

Knygoje „Kalinio riba“ surinkti prisiminimai atskleidžia, ką reiškia badas, šaltis, ligos, tardymai, sunkus darbas ir kaip jis veikia žmogų. Surinkti ir tokie liudijimai, kurie dar niekada nebuvo išvydę dienos šviesos.

„Reikia ieškoti formų, kaip perduoti ateities kartoms istoriją, kuri yra labai svarbi. Vyresnei kartai ji atrodo natūrali, nes viską prisimename, suprantame, suvokiame, tačiau ateities kartos gali ne iki galo suvokti įvairius politinius ir istorinius niuansus, todėl mes turime tą istoriją papasakoti“, – teigia P. Saudargas.

„Jaunimui labiau negu bet kam yra svarbu pastebėti, kad tremtis, lageriai nebuvo tik ašarų pakalnė ir tik labai skaudūs dalykai, kurių nesinorėtų prisiminti ir iškelti į paviršių. Svarbiausia tai, kad, nepaisant didelio mąsto aukų ir skaudžių patirčių, šioje istorijoje labai ryškus heroizmo fenomenas. Net ir čia atsirado tokių, kurie buvo tikri didvyriai iš didžiosios raidės. Jie herojai. Jie nepalūžo. Jie buvo nesunaikinami net ir nežmoniškose sąlygose. Jie buvo tikri dvasios titanai“, – kalbėjo G. Krukauskienė.