Vidutinis svertinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, o 2019 metų pabaigoje sudarė 704 eurus. Tokius duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savivaldybių administracijos.

„Bendra tendencija savivaldybėse yra teigiama, tačiau socialinių darbuotojų darbo užmokestis dar atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kuris šių metų pirmą ketvirtį siekė 879 eurus „į rankas“. Norėtume paraginti savivaldybes būtinai nukreipti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kaip kad nustatoma įstatymu, taip pat, jei yra galimybių, panaudoti savivaldybių lėšas“, – pranešime žiniasklaidai sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

Nors Klaipėdos socialiniai darbuotojai ne kartą skundėsi mažais atlyginimais, paaiškėjo, jog šalia Vilniaus (1046 eurai „į rankas“), Panevėžio (928 eurai), Vilniaus rajono (918 eurų) ir kt. Klaipėdos socialiniai darbuotojai irgi patenka tarp didžiausius atlyginimus šalyje gaunančiųjų – „į rankas” jiems tenka 851 eurai. Ne ką nuo klaipėdiečių atsilieka ir Kretingos (836 eurai) bei Šilutės (831 eurai) rajonų socialiniai darbuotojai. Tarp mažiausius atlyginimus gaunančiųjų Vakarų Lietuvos regiono atstovų nėra.

Socialinių darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose ir seniūnijose, darbo užmokestis yra mokamas iš savivaldybių biudžetų. Šioje srityje įstatymų reguliavimas nesikeitė. Jų užmokestis taip pat priklauso ir nuo bazinės pareiginės algos dydžio, kuris nuo pernai didėjo nuo 173 iki 176 eurų.

Teigiamos įtakos darbo užmokesčio didėjimui turėjo ir mažesni mokesčiai: bazinis neapmokestinamųjų pajamų dydis augo nuo 300 eurų pernai iki 350 eurų šiais metais. Tai suma, kuria darbo užmokestis nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Neapmokestinamasis pajamų dydis kiekvienam asmeniui priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio (kuo mažesnis darbo užmokestis, tuo neapmokestinamasis pajamų dydis didesnis) ir asmens darbingumo lygio, jeigu toks nustatytas.

Nuo 2019 metų taip pat galioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostata, kuria reikalaujama ne mažiau nei 20 proc. nuo piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų skirti socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir darbo sąlygų gerinimui bei socialinių išmokų specialistų atlyginimų kėlimui.

2019 metais šio reikalavimo laikėsi vos trečdalis savivaldybių – kaip jo laikomasi 2020 metais, paaiškės surinkus visą informaciją apie piniginei socialinei paramai tiesiogiai nepanaudotas savivaldybių lėšas ir tolesnį jų paskirstymą.

Norėdama paspartinti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ministerija skelbia kasmet skirianti lėšų su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų savivaldybėse darbo užmokesčio didinimui. 2020 metais šiam tikslui iš valstybės biudžeto skirta 23,7 mln. eurų.

Šiais metais Vyriausybė taip pat paskirstė 2,9 mln. eurų savivaldybių pavaldumo socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų premijoms už ypač svarbių užduočių vykdymą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu.

Lietuvoje įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 4 tūkst. socialinių darbuotojų.