P0

Kultūra

Atgims Smėlio karčemos istorija

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-08-05


Sekmadienio, rugpjūčio 9 dienos pavakare, 17 val., Lietuvos jūrų muziejus kviečia stabtelėti Smiltynėje ties Smėlio karčemos kalnu prie kelto. Čia bus
atidaryta lauko paroda „Smėlio karčemos (Sandkrug) kalnas“.

Tai – viena iš devintojo Lietuvos muziejų kelio stotelė. Šis kelias sujungia į vieną visus Lietuvos regionus. Jame šiemet dalyvauja daugiau kaip 40 kultūros bei gamtos paveldą puoselėjančių mūsų šalies institucijų, siūlančių susitikti ant trisdešimties žymiausių Lietuvos kalvų, kalnų ir piliakalnių. 

Lauko parodoje bus pristatoma Smėlio karčemos istorija. Parodos atidarymo metu trumpam atgis šios karčemos veikla, gyvai skambės Johano Štrauso polkos ir valsai, bus galima paragauti garsiojo punšo. Tiesa, muziejininkai pažymi, kad jis bus nealkoholinis.

Parodos kuratorius, Lietuvos jūrų muziejuje dirbantis istorikas Dainius Elertas pasakoja, kad siaura Kuršių nerijos smėlio juosta buvo arčiausia pasiekti Sembą ir Kuršą. XIII a. karo kelias netrukus tapo žmonių, krovinių ir pašto. Tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos vietovės, dabar žinomos Smiltynės vardu, per marias pradėjo kursuoti irkliniai keltai. Kelionė nerijos kopomis ir pajūrio smėlynais arkliais, vežimu, karieta, diližanu buvo varginanti. Ji trukdavo 2–3 paras, todėl XIV–XIX a. palei kelią kūrėsi karčemų tinklas.

„Nerijoje prieš Klaipėdą išvargintiems keleiviams, kurjeriams, paštininkams ir vežikams tekdavo laukti atplaukiančio kelto, todėl netrukus čia taip pat buvo įkurta karčema, – muziejaus pranešime spaudai pasakoja Dainius Elertas. – Amžiams bėgant dėl smėlio pustymų ir audrų mariose ji keitė savo vietą. Kartu jos buvimas buvo įprasmintas vokišku vietovardžiu Sandkrug, t.y. Smėlio karčema”.

Skelbiama esą Smėlio karčiamoje lankėsi daugybė žymių asmenybių, keliavusių maršrutu Berlynas–Karaliaučius–Klaipėda–Ryga/Mintauja–Sankt Peterburgas. XIX a. pabaigoje čia įkurtą kavinę pamėgo Klaipėdos miestiečiai ir svečiai. Laukdami ir plaukdami keltu jie stebėjo Klaipėdos ir Kuršių nerijos panoramą.

Pasak istoriko, tikėtina, kad šioje karčiamoje laukė kelto ir karališkosios personos, ir kitos įžymybės: Prūsijos karalienė Luisė von Mecklenburg-Streltz, Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III, Vokietijos imperatorius Wilhelmas I, LDK karys, Varnių kanauninkas ir istorikas Motiejus Strijkovskis, gamtininkas, geografas, keliautojas Alexanderis von  Humboldtas, Rusijos istorikas, publicistas Nikolajus Karamzinas,teisininkas, rašytojas Ernstas Wichertas.

Kultūros straipsnių vidus

Senoji smuklė 1837 m. buvo pastatyta kopos viršūnėje ir vis atnaujinama išsilaikė ten iki pat sovietmečio.

Dabar smuklės sodybvietė, apaugusi alyvomis, vadinama Smėlio karčemos kalnu. Šalia Smėlio karčemos kalno auga Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ąžuolai. Neseniai nustatyta, kad čia yra ir prezidento Antano Smetonos ąžuolas.


2020-08-05

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt