[vc_row][vc_column][vc_column_text]Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ pasirašė dar vieną sutartį dėl Dumpių nuotekų valyklos aikštelėje sukaupto dumblo deginimo įmonėje „Fortum Klaipėda“.

Šiais metais iš Dumpių nuotekų valyklos sudeginimui bus išvežta 6 tūkst. dumblo. „Klaipėdos vanduo“ su „Fortum Klaipėda“ dirbo ir anksčiau – nuo 2017 m., o nuo 2018 m. pradėjo ir intensyviai bendradarbiauti. Nuo 2017 m. „Fortum Klaipėda“ sudegino jau daugiau nei 8000 tonų dumblo.

Įmonių pasirašytos sutarties vertė – 200 tūkst. eurų be PVM. Vienos tonos dumblo sudeginimas vandentiekininkams atsieis 33 eurus be PVM. Kai įmonės 2017 m. buvo pasirašiusios pirmąją sutartį, tarifas siekė 30 Eur, pernai – 32 Eur.

Pasak „Klaipėdos vandens” vadovo Benito Joniko, vidutiniškai per mėnesį dumblo sukaupiama apie 1 tūkst. tonų. Šiuo metu sandėliavimo aikštelėse nuo 2009 m. jau yra sukaupta per 100 tūkst. tonų dumblo.

„Klaipėdos vandens” generalinis direktorius teigia, kad planuojama „šviežio” dumblo sandėliavimo aikštelėse nebekaupti, o utilizuoti. Aikštelėse daugiau nei per 10 metų jau sukaupto dumblo kiekį taip pat planuojama mažinti – po 400 tonų kasmet.

„Tiek degindami atliekas, tiek degindami bet kuriuos kitus dalykus, kurie negali būti kitaip sutvarkomi, mes prisidedame prie žiedinės ekonomikos“, – teigė „Fortum Klaipėda“ atstovas ryšiams su visuomene Andrius Kasparavičius.

„Klaipėdos vanduo“ nuo 2014 m. pradėjo dumblą džiovinti. Tokiu būdu kartu sau pasigamina ir šilumos, ir elektros energiją.

Teigiama, kad dumblo deginimo metu nemalonaus kvapo gyventojai nepajaus, nes dėl slėgių skirtumų kartu su dumblu sudeginimui įtraukiamas ir jo nemalonus kvapas. B. Jonikas tikino, kad dumblo transportavimo metu iš Dumpių nuotekų valyklos į „Fortum Klaipėda“ įmonę kvapo taip pat jaustis neturėtų, kadangi dumblas bus vežamas uždarose transporto priemonėse. Už transportavimą atsakinga „Fortum Klaipėda“.

„Esmė ir misija – tvarus būdas kaip sutvarkyti dumblą užkertant kelią kvapams“, – teigia UAB „Fortum Klaipėda“ direktorius Donatas Petronis.

Jis teigia, kad dumblo deginimo metu aplinkoje teršalų padidėjimo nėra, kadangi surenkamas labai mažas kiekis sunkiųjų metalų, kurie kaip ir kiti kenksmingi pelenai bus išgabenami į Norvegiją.

„Klaipėdos vanduo“ yra pasirašiusi sutartį dėl dumblo tvarkymo ir su bendrove „Akmenės cementas“.

B. Jonikas teigia, jog dumblą būtų galima panaudoti ir kaip trąšą, pavyzdžiui, auginant biokurą. Tad tikimasi, jog tokia galimybe galėtų susidomėti ir ūkininkai.

Jis tikino, kad dumblo deginimas ženklios įtakos galutiniam vartotojų mokamam tarifui neturi.

Martyno Vainoriaus nuotr.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”3″ images=”149771,149772,149776,149775,149779,149777,149778,149780,149773,149774,149781,149782,149783″ img_size=”large”][/vc_column][/vc_row]