Mintis apie jaunimui skirtą projektą Arno Mikalkėno ir Kęstučio Sovos galvose brendo jau seniai. Nesulaukę kultūros rėmimo fondų paramos ankstesniems projektas, jie ryžosi dirbti „iš idėjos”. Šios vasaros pradžioje du ambicingi džiazo atlikėjai, sujungę meninius dviejų organizacijų resursus, nutiesė kūrybinį tiltą tarp Kauno ir Klaipėdos.

Lietuvos jaunimo džiazo orkestras – pirmasis Lietuvoje jungtinis į jaunimą orientuotas ir jaunimo saviraiškos poreikius tenkinantis orkestras. Pranešime žiniasklaidai skelbiama, jog projekto tikslas – padėti jauniems atlikėjams megzti kontaktus dar jų muzikinio kelio pradžioje ir įprasminti jų muzikos studijas.

Dvi organizacijos

Orkestro pagrindą sudaro „Jazz Academy” ir Klaipėdos džiazo orkestro jaunieji menininkai, bet čia buriasi jaunimas iš visos Lietuvos, nors pastebimai dominuoja provincija – Šakiai, Skuodas, Kėdainiai, Vilkaviškis, Rietavas, Seda, Šilutė.

Privati džiazo akademija „Jazz Academy” skatina bendruomenės narių kūrybiškumą ir saviraišką per improvizacijos meną.

Klaipėdos džiazo orkestras renka atlikėjus iš įvairių Lietuvos vietų, paruošia meninę programą ir organizuoja koncertus.

Du džiazo autoritetai

Kęstutis Sova su jaunimu dirba nuo 2013 metų, kai tik įkūrė Klaipėdos džiazo orkestrą. Iš pažiūros standartinis džiazo orkestras per pastaruosius šešerius metus įgyvendino, ko gero, stipriausius projektus visoje Klaipėdos džiazo istorijoje. Iki šiol nė vienas Lietuvos bigbendas nėra grojęs su Jojo Mayer, Vern Spevak, Anastasia Bukina, David Katz, Francisco Angel Blanco ar Viktorija Pilatovic ir niekas nevykdė tokios edukacinės veiklos su jaunimu iš muzikos mokyklų ir konservatorijų. Šio orkestro atlikėjai vyko į koncertines keliones Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, o dėl finansinių išteklių trūkumo pažadas pasirodyti Ispanijos, Italijos ir Vokietijos scenose kol kas atidedamas.

„Galima sakyti, kad visa muzikos grietinėlė groja pas mus, todėl mes ir esame stiprūs, ir niekas mūsų neišsklaido”, – juokiasi orkestro vadovas, pabrėždamas dar vieną šio orkestro išskirtinumą – iniciatyvų brovimąsi į visus kultūros kampučius.

Arnas Mikalkėnas dėstyti pradėjo gerokai anksčiau, nei Kaune gimė „Jazz Academy”. Jis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius, asociacijos AGATA meistriškumo kursų „AGATA langai“ vadovas, meistriškumo kursų dėstytojas Karališkoje Škotijos konservatorijoje (Glazgas), Felix Mendelssohn Bartholdy vardo aukštojoje muzikos mokyklos (Leipcigas), Mastrichto, Pavijos, Barselonos, Talino muzikos akademijose.

Su akademiniu jaunimu nuolat bendraujantis Arnas teigia, kad jaunas žmogus turi būti smalsus ir muzikaliai protestuojantis: „Kai mokėmės mes, jau vien tik džiazo koncertas buvo savotiškas protestas. Dabar tos iniciatyvos žymiai mažiau arba jos apskritai nėra. Kad mokiniai norėtų mokytis, turi jiems suorganizuoti labai komfortiškas sąlygas”.

Nereikia spėlioti kokias mokymosi sąlygas šiandien turi jo įkurtos „Jazz Academy” studentai. Užtenka paminėti pavardes žmonių, kurie prisidėjo prie edukacinių muzikuojančio jaunimo programų. Per dvejus metus šioje mokymo įstaigoje paskaitas vedė Viačeslavas Ganelinas, Michael Moore, Anne-Liis Poll, Dana Indane-Surkiene, Arkadijus Gotesmanas, Mantautas Krukauskas, edukaciniuose koncertavo dalyvavo garsūs Lietuvos ir užsienio atlikėjai, tokie kaip Santiago Quintans, Eugenijus Kanevičius, Kresten Osgood, Liudas Mockūnas, Hakon Berre, Arma Agharta ir kiti.

Ambicingos idėjos

Arnas Mikalkėnas ir Kęstutis Sova išaugino ne vieną garsų atlikėją, padėjo jiems integruotis į profesionalų gretas tada, kai šie dar buvo studentai. Šiandien abu pedagogai tęsia darbo su jaunimu misiją.

Subūrę Lietuvos jaunimo džiazo orkestrą jie nestovi eilėje prie „aukso puodo” dalybų ir nepasiduoda didmiesčių reklamoms. Provincijoje rastus talentingus grynuolius jie moko savo pavyzdžiu, skatina juos būti ambicingus, disciplinuotus ir kūrybiškus.

Pirmąjį orkestro sąstatą dviejų kolektyvų meno vadovai atsirinko pagal rekomendacijas, bet, įvertinę rotacijos neišvengiamumą, ateityje jie planuoja daryti atrankas. Groti Lietuvos jaunimo džiazo orkestre bus pakviestas motyvuotas, gerus muzikinius įgūdžius turintis ir gerai meninėje aplinkoje besiorientuojantis jaunimas iki 25 metų amžiaus.

„Tikime, kad muziką studijuojantys jauni žmonės tikrai bus suinteresuoti dalyvauti Lietuvos jaunimo džiazo orkestro projekte. Mūsų slaptas noras yra kiekvieną dieną užvaldyti pasaulį“, – sako K. Sova.

Į intensyvias repeticijas kelionėse tarp Kauno ir Klaipėdos įsitraukęs Lietuvos jaunimo džiazo orkestras jau ruošia ambicingą programą „Broma Jazz” ir Ariogalos džiazo festivaliams.