P0

Sveikata

Vaistus siūlantys sukčiai dangstėsi ligoninės vadovo vardu

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2020-08-10


Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įspėja, kad sukčiai pasinaudojo Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojo V. Janušonio atvaizdu ir viename internetiniame puslapyje jo vardu siūlė įsigyti preparatą „Dianol“, neva išgydantį diabetą.

Vinsas Janušonis. Martyno Vainoriaus nuotr.

VVKT informuoja, kad V. Janušonis nėra endokrinologas, negydo diabeto, nerekomendavo vartoti ar įsigyti jokių vaistinių preparatų ar papildų, taip pat nedavė jokio interviu minėtame internetiniame puslapyje patalpintam „Medicinos laikraščiui“ ar straipsnio rengėjai Elenai Lukauskienei.

 Internetiniame puslapyje, kuriame publikuotas sukčių parengtas interviu su žinomu šalies mediku, nėra daugiau jokių kitų straipsnių, internetinio puslapio mygtukai yra neaktyvūs, nėra jokių kontaktų, neįmanoma nustatyti tariamo laikraščio redaktorių ar internetinio puslapio administratorių.

Pranešime žiniasklaidai primenama, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint neužkibti ant sukčių kabliuko, kurie žada stebuklingą pasveikimą ne tik nuo diabeto, bet ir nuo daugybės kitų ligų.

Kaip nepakliūti į sukčių pinkles:

 Būtina pasitikrinti, ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą. Tai padaryti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą, jei paieška nedavė rezultatų – toks produktas nėra registruotas vaistas.

Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus nereceptinius vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė” nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas. Atkreipiame dėmesį, kad faktus dėl gydomojo poveikio leidžiama skelbti tik informacijoje apie vaistus, draudžiama – informacijoje apie maisto papildus, kosmetiką.

Vaistus reikia pirkti vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu. Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje). Kai kurių nereceptinių vaistų, kurių gali prireikti jaučiant peršalimo simptomus, galima įsigyti mažmeninės prekybos vietose. Prieš juos vartojant būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelį.

Neaiškius produktus įsigyti siūlančios interneto svetainės dažniausiai yra registruotos ne Lietuvoje, o kitose valstybėse: Rusijoje, Centrinės Amerikos ir Pietų Amerikos šalyse. Jos išsiskiria specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų, skambių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis. Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes į google ar kitą paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Svetainės su fiktyvia informacija tarpusavyje yra labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka, dažnai nuorodos iš vienos svetainės veda į kitą. Beje, visos internetinės parduotuvės privalo nurodyti savo pavadinimą, buveinės adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą, kuriais būtų  galima susisiekti su pardavėju. Jei tokių duomenų svetainėje arba socialinio tinklo paskyroje nėra, arba pardavėjas susisiekimui pateikė tik kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje – rizikuoti pirkti – neverta.

Kai kuriose apgaulingus siūlymus talpinančiose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.

Internete ar spaudoje pastebėjus klaidinančią neaiškių produktų reklamą, kreiptis reikėtų į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, http://vvtat.lt/.

Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, http://vmvt.lt/, jei medicinos prietaisų – su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos http://www.vaspvt.gov.lt/.


    2020-08-10

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Redakcijos adresas:
    Bangų g. 5A (3 aukštas)
    Klaipėda, LT-91250
    Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt