Klaipėdos šv. Jono bažnyčios atstatymo istorijoje žengiamas dar vienas svarbus žingsnis – prasideda archeologiniai tyrimai, kurių tikslas yra išsiaiškinti išlikusių statinio pamatų būklę.

Turgaus gatvės gale, buvusios šv. Jono bažnyčios vietoje, netrukus prasidės archeologiniai tyrimai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Archeologinius tyrimus vykdys Klaipėdos universiteto archeologė dr. Raimonda Nabažaitė, parengusi tęstinę tyrimų programą. Ji laimėjo savivaldybės skelbtą konkursą atlikti archeologinius tyrimus.

„Šią savaitę vyks paruošiamieji darbai, o oficiali tyrimų pradžia yra kitas pirmadienis, rugpjūčio 24-oji. Tačiau jei spėsime, galbūt tyrimus pradėsime jau šią savaitę. Pirmasis veiksmas – ekskavatoriumi nukasti paviršinį gruntą, kuris moksliškai nėra vertingas, kad atsivertų mums reikalingi sluoksniai“, – teigė R. Nabažaitė.

Jos žodžiais, tyrimų metu bus atidengiamas tik su bažnyčios statiniu susijęs horizontas, nesigilinat žemiau kapų lygio, žemiau ankstesnio užstatymo, kuris fiksuojamas iš XVI amžiaus.

Anot R. Nabažaitės, šiemet tyrimų apimtis nėra didelė – bus tiriama apie 500 kv. m plotas, kuriame buvo šv. Jono bažnyčios bokštas.

„Mums reikia surinkti kuo daugiau duomenų, kokia yra pamatų būklė. Šiemet atidengsime tik bokšto dalį ir šiek tiek išorinių sienų. Tyrimai yra suskaidyti etapais, kurie priklauso nuo finansavimo. Tačiau per šiuos ir kitus metus dirbsime taip, kad atidengtume visus bažnyčios pamatus, kad juos būtų galima pamatyti ir iš paukščio skrydžio“, – teigė R. Nabažaitė.

Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas teigė, jog kitais metais numatoma pastatyt stoginę, kuri pridengtų visus archeologinius atkasimus.

Jis taip pat pabrėžė, jog archeologiniai tyrimai reikalingi tam, kad būtų tinkamai įvertinta pamatų būklė, nes tai lems tolimesnius architektūrinius konstrukcinius sprendimus.

„Kai ištirsime pamatų būklę, papildomai atliekant architektūrinius ir konstrukcinius tyrimus, projektuotojai spręs, kokiu būdu bažnyčia bus atstatoma – ar ant tų pačių pamatų, ar reikės daryti plėtinius. Realiai viskas bus aišku, kai baigsime archeologinius turimus, o šiemet atsakymų į šiuos klausimus dar negalėsime pateikti“, – kalbėjo R. Nabažaitė.

Ji teigė, jog dar nuo 1995 metų yra žinoma, kad šv. Jono bažnyčios pamatai yra išlikę, nes mokslinius tyrimus atliko Raimondas Sprainaitis, kuris norėjo nustatyti bažnyčios dydį.

„Jam tikrai pasisekė atidengti tam tikrus kampus, kad išsiaiškintų perimetrą. Tie pradiniai duomenys mums yra žinomi, bet statinio projektavimui to neužtenka. Reikia iš principo viską atidengti, kad žinotume atstumus tarp kolonų, kontraforsų. Tai yra labai svarbios detalės atstatant statinį pagal autentiškus duomenis. Vietos interpretacijoms nėra, reikia konkrečių duomenų“, – aiškino archeologė.

Tyrimus finansuos Evangelikų liuteronų bendruomenė, kuri šiam tikslui gavo 20 tūkst eurų paramą iš Kultūros paveldo departamento, o dar 25 tūkst. eurų skyrė Klaipėdos savivaldybė.

„Klaipėdos savivaldybė ir Evangelikų liuteronų parapija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį ir mes esame pasižadėję teikti visokeriopą techninę pagalbą. Todėl ir organizavome konkursą archeologiniams tyrimams“, – teigė R. Zulcas.

Planuojama, kad Šv. Jono bažnyčia bus atstatyta iki 2027 metų.

Vienu gražiausių Klaipėdos statinių buvusi šv. Jono bažnyčia Turgaus gatvės gale buvo pastatyta XVIII a. pradžioje, XIX a. viduryje nukentėjo nuo gaisro, tačiau miesto gyventojų pastangomis buvo atstatyta. Per II pasaulinį karą bažnyčia vėl smarkai nukentėjo, kol galiausiai buvo visiškai nugriauta.