Pirmadienį jūroje skendo du paaugliai. Vieną iš jų pavyko išgelbėti, kitas po paros ligoninėje mirė.
Nelaimė, pasak „Klaipėdos paplūdimių” direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, įvyko apie 16.30 val. tarp Antrosios Melnragės ir Neįgaliųjų paplūdimio.
„Pastebėjome, kad grupė paauglių nuplaukė už plūdurų, ėmėme raginti juos grįžti atgal, o ten juos, pasirodo, pagavo srovė”, – sakė patyręs gelbėtojas.
Asociatyvi Palmiros Mart nuotr.
Jo teigimu, du iš į srovę patekusių vaikinų nemokėjo plaukti ir ėmė skęsti, kiti išplaukė patys.
Vieną iš skendusiųjų, 15-metį, į krantą gelbėtojai grąžino sąmoningą, bet jis buvo šoko būsenos. Vaikinui nustatyta hipotermija, jis greitosios automobiliu buvo išgabentas į ligoninę.
„Antrasis skęstantysis dingo po vandeniu, bet jį greitai surado gelbėtojai ir ištraukė į krantą. Jis buvo be sąmonės. Vaikinui iki atvykstant medikams buvo atliekamas dirbtinis kvėpavimas. Jiems atvykus, dar vaikiną ilgai gaivino medikai”, – nelaimės akimirkas prisiminė A. Siakki.
Jo žiniomis, 16-metį vaikiną pavyko atgaivinti greitosios automobilyje pakeliui į ligoninę, tačiau jis į ligoninę pristatytas sunkios būklės.
Trečiadienį policija pranešė iš ligoninės gavusi pranešimą, jog antradienį apie 17.05 val. jaunuolis mirė.
Šią vasarą Klaipėdai priklausančiuose paplūdimiuose tai pirma mirtis dėl skendimo.
Iš viso jūra jau nusinešė 5 gyvybes: du vyrai nuskendo Nemirsetoje, po vieną – Šventojoje ir Juodkrantėje. Čia gyvybės liepos pabaigoje neteko Vokietijos pilietis.
Komentarai
Paskelbus šią informaciją, socialiniuose tinkluose pasipylė liudytojų, mačiusių įvykį, komentarai – esą gelbėtojai netinkamai atliko savo darbą.
Pasak klaipėdietės Almos, vaikinas nebuvo nuplaukęs už plūdurų, jis į duobę pateko arti, priešais pat gelbėtojų postą, tačiau jį pradžioje gelbėjo eiliniai poilsiautojai. Paieškose dalyvavęs vyras teigė, jog trūko povandeninių prožektorių, kurių gelbėtojai neturėjo. Moters teigimu, užuot sustatę plūdurus gylyje, „siekiančiame tik šlaunis (ypač moterų paplūdimyje) ir kas pusvalandį šūkavę, jog už jų plaukti griežtai draudžiama, galėjo tą duobę pažymėti ne tik menkučiu nepastebimu plakatėliu, o aptverti plūdurais”.
Neilgai trukus po šio komentaro su „Atvira Klaipėda” susisiekęs „Klaipėdos paplūdimių” direktoriaus pavaduotas A. Siakki teigė minėtą situaciją galintis pakomentuoti sekundžių tikslumu.
Pradžioje apie įvykį jis pakartojo, ką jau ir skelbėme, o vėliau teigė: „Kai pradėjo skęsti, automatiškai visas pliažas pašoko ir ėmė šaukti, kad skęsta. Po to praėjo 23 sekundės, kai gelbėtojai su visa įranga buvo ant smėlio. Vienas plaukė su vandens motociklu, kitas bėgo gelbėti tiesiai į vandenį ir ten buvo po 40 sekundžių (…) Tai šimtprocentinė informacija, per video žiūrėjom su chronometru”.
Paklaustas, kodėl plūdurai visgi yra taip arti kranto, gelbėtojų vadovas teigė, jog taip atsitiko dėl ilgokai vyraujančių gerų, šiltų orų bei nuo kranto pučiančio vėjo, dėl ko jūra yra nusekusi, o paplūdimys pailgėjęs.
Jo teigimu, keisti plūdurų vietos neapsimoka, nes savaitgalį jau laukiama bangų ir vėjo krypčių pokyčių.
„Jei žmogus nori paplaukioti, kur nėra seklumos, gali paeiti į šoną ir rasti tokią vietą”, – sakė A. Siakki.
Jis gelbėtojų vardu išreiškė nuoširdžią užuojautą vaikino artimiesiems, pripažinęs, jog šis įvykis sukrėtė visą Klaipėdos gelbėtojų bendruomenę.
Na va, pagaliau…gelbėtojai susiprato ir šiąnakt/šįryt perkėlė plūdūrą toliau…taip, kad moterys jau turi šiek tiek erdvės (iki krūtinės) paplaukiot…džiaugiasi ir negali atsistebėt…tad tiek to konflikto ir tebuvo – reikia tik savo pareigas tinkamai atlikt ir atsižvelgt į žmones
Na, tas, kas čia piktai komentuoja, turbūt nesupranta apie ką eina kalba. Apie teisę klaipėdiečiams, o ypač Melnragės moterų paplūdimio lankytojoms kai yra rami jūra pasimaudyti, paplaukioti, pasportuoti…tačiau absurdiškai sustatyti plūdurai – iki kelių, iki bambos – štai jau antri metai daugeliui atima tą galimybę. Bendravau su ne viena pažįstama moterimi, kuri patvirtino – norėčiau paplaukioti, bet kad draudžiama…daugelis nusivylę mosteli ranka – ką čia ginčysiesi su tais gelbėtojais…gaila ir laiko, ir nervų…O man – negaila. Visą gyvenimą myliu jūrą – ji man ir magiška visatos dalis, ir grožis, ir džiaugsmas. Maudausi nuo mažų dienų stai jau virš 60 metų – tačiau taip, kad taikiai beplaukiojančią moterį, kuri tiesiog niekam nekliūdama nori pasportuoti ramioje jūroje krūtinės lygyje, su garsiakalbiais ir kateriais varytų iš jūros – dar neteko patirti…Taip dar niekad nebuvo, kad varytų žmones iš ramios jūros su sirenomis ir atlėkęs gelbėtojas su keturračiu rugpjūčio 18 d. 20.30 2- oje Melnragėje, kai mes trise, atvežę neįgalų, bet sportišką žmogų pasimaudyti, buvome išvaryti iš jūros, nors buvome ibridę tik iki pilvo…Nei Palangoje, kur nėra jokių plūdūrų, o situacija kontroliuojama moderniai – per droną, nei užsienio paplūdimiuose, kuriose teko pabuvoti (Barselona, Kanai, Rimini etc.) neteko patirti tokios agresyvios ir sakyčiau „pakazūchiškos” gelbėtojų priežiūros. Todėl Klaipėdos paplūdimiams palinkėčiau keisti darbo stilių. Gerbkite besimaudančius, ir jūs, mieli gelbėtojai, būsite gerbiami!
Na vien iš p. Almos komentarų matosi, kad su moteriške kažkas ne taip… Konfliktiški asmenybė, kuriai viskas negerai… O vaikinui artimiesiems nuoširdi užuojauta.
Ko čia dirbate prie moters? Atliko pilietinę pareigą ir tiek. Padėkoti reikėtų!
Ispanijoje gelbėtojai su pluduru laksto po jūra vandenyje ir kontroliuoja padeti. Ne karta mačiau kaip mūsiškiai skrolina telefonuose, vietoj to, kad stebėtų aplinka
Kelios mintys ne apie konkrečią įvykusią nelaimę, bet apie bendrą vaizdą Klaipėdos paplūdimiuose.
Teko nemažai lankytis įvairiuose Europos kurortų paplūdimiuose ir kituose vietose prie vandens telkinių.
Niekur neteko matyti tokio vaizdo, kad gelbėtojai (ypač esant ramiai jūrai), nuolat bei įkyriai rėkautų per mikrofonus apie tai, jog griežtai draudžiama maudytis ar plaukioti už plūdurų.
Kas baisiausia – plūdurai sustatyti gylyje „iki bambos“ ar dar sekliau. Šią vasarą teko bendrauti ne su vienu užsieniečiu, turistais, kurie be galo stebisi tokiu reiškiniu. Visi iki vieno kartoja, „niekur tokių dalykų nematėme“. Tiek užsieniečiai iš rusakalbių valstybių, tiek Vakarų Europos.
Kokia yra pati esminė gelbėtojų funkcija? Įspėti (prevencija), ir esant atitinkamai situacijai gelbėti.
Kur dar pasaulyje yra taip, kad esant idealioms oro (maudymosi ir kt.) sąlygoms, gelbėtojai naudodami valdišką vandens transportą katerį lakstytų po jūrą ir rėkautų ant žmonių?
Kokių dar draudimų „rekordų“ siekiame savo šalyje?
Suprantu, jog labai smagu yra naudotis valdiškais keturračiais bei kateriais ir „pasinešioti“ po jūrą, auklėti žmones, kurie tiesiog nori ramiai ilsėtis, niekuo neužkabindami.
Kiek mes dar juokinsime pasaulį?
Palmira, netiksliai cituoji mane. As nesakiau, kad gelbetojai PRISIJUNGE GEROKAI VELIAU…Si nelaime labai skaudi visiems – ir artimiesiems, ir gelbetojams…Tikiuosi, kad Klaipedos papludimiai permastys savo draudimu politika ir bus isvengta tiek nelaimiu, tiek zmoniu nepasitenkinimo per arti sustatytais pludurais.
Visur reljefas skiriasi. Po audros krantas ir duobės skiriasi, viena dieną gali krantas būti toks, o po poros dienų gali būti 1.80 gylis, o kitur net giliau, tai aš net neįsivaizduoju kaip jiems reiktų tuos plūdurus sudėti
Ačiū, kad pataisei
Iš tiesų, kodėl gelbėtojau nuolat sėdi krante, o ne plaukioja jūroje, ties plūdurais? Tegul Siakis paaiškina.
Kodėl ponia Alma nepasakojo apie savo istorijas moterų paplūdimyje, kai gelbėtojai 2 valandas aiškinosi su ją dėl ko negalima plaukioti už plūdurų, įžeidinėjo gelbėtojus, paprašius apsirengti ir prisistatyti prie posto, ignoravo ir grąsino visiems žiniasklaidą, ši ponia gerai žinoma gelbėtojams.. Ir su ją problemos niekuomet nuo pat birželio mėnesio nesibaigia, nesuprantu gelbėtojų kodėl jie taip gražiai dar su ją kalba, aš savo vietoje pareiškimą rašyčiau, kodėl gelbėtojai turi su ją nuolatos pyktis, kai turi jie tikrai nemažai darbo.. tai ponia Alma nesuprantu kodėl jūs čia bandot apšmeižti gelbėtojus, kiek kartų buvau Melnragės paplūdimiuose, tiek kartų džiaugiausi gelbėtojų darbų. Šaunuoliai gelbėtojai, padarė ką galėjo. Užuojauta dėl šio atsitikimo artimiesiems.
Suprantu, kad matyt buvo smagu gyventi prie socialistinės tvarkos, kai valdžia pasakydavo ką, kur ir kaip jus galite.
Labai artimas pavyzdys būtų kopimas į kalnus – tave įspėja, jog kopti yra pavojinga, tačiau būdamas suaugęs ir veiksnus žmogus pats priima sprendimą – prisiimti riziką ar ne. Tuo atveju, jeigu nepaisiant įspėjimo, tave reikėjo gelbėti, pakelti techniką, kitus resursus, tada suprantu, jog privalai atlyginti šias išlaidas.
Tačiau tokių nesąmonių, prisigalvotų draudimų kaip Klaipėdos paplūdimiuose dar neteko matyti.
Bet kad lakstytų prie kiekvieno suaugusio žmogaus, teik su keturračiais, tiek kateriais, nesant REALAUS reikalo keliaujant po pasaulį neteko matyti.
Atsikvošėkit!
Ponia Alma galėtų neskleisti savo erezijų. Visi gelbėtojai ją žino, nes ji atsisako laikytis paplūdimio tvarkios, nuolat plaukioja neleistinose vietose ir neklauso gelbėtojų nurodymų. Taip pat, ji visada pajūriu megaujasi tik moterų paplūdimyje, kuris yra Pirmojoje Melnragėje, tad tikrai negalėjo matyti šio incidento. (Apie tai byloja ir jos neatitinkantys faktai (pvz.: Vaikinai skendo priešais gelbėtojus, nors visi matė, kad kitoje vietoje)
Po siuo anonimu, o ir po tuo kitu slepiasi mieli gelbetojai…kurie ne tik zino mane, bet netgi seka mano marsrutus?sprendzia kur as galejau buti ar nebuti tam tikru laiku…uztikrinu jus, jog ivykio metu ir po to buvau 2 Melnragej, maciau ir 2 greitasias, ir 2 policijos masinas…ir kaip o
p. Siaaki dave parodymus…cia vardiju detales, jog nekiltu abejoniu…policija apklause daug liudininku ir suprantu, jog nuo to fakto ar vaikinai buvo uz pluduru ar ne, priklausys ir teisine atsakomybe…nelinkiu jums nieko blogo, ivyko didele nelaime, tik noriu pasakyt -gerbkite besimaudancius, ir patys busit gerbiami!
Gelbėtojai turi pastoviai kontroliuoti vandineje žmonės, bei stovėti su katerio pre plūduro , reiškia jei ne atlieka savo darbą ir kam jie tada reikalingi?