P0

Miestas, Svarbu

Galutinė išvada: Vitės kvartale reikia pašalinti užterštą dirvožemį (atnaujinta) (8)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-08-20


Šiaurinėje Klaipėdos dalyje turi būti pašalintas chromu ir kitais sunkiaisiais metalais užterštas dirvožemį. Tokio nurodymo iš Lietuvos geologijos tarnybos sulaukė Klaipėdos savivaldybė. Tačiau abejojama, ar tai naudinga padaryti, kol nepašalintas taršos šaltinis.

Tyrė devynias teritorijas

Lietuvos geologijos tarnyba patvirtino Klaipėdos savivaldybės užsakymu ekogeologinius tyrimus atlikusios bendrovės „DGE Baltic Soil and Environment“ išvadoms ir pasiūlytam tvarkymo būdui šalinti tik paviršinį – iki 20 cm storio – užteršto grunto sluoksnį.

„DGE Baltic Soil and Environment“ vadovas Gediminas Čyžius šiaurinėje miesto dalyje atliktų detalių ekogeologinių tyrimų rezultatus ketvirtadienį pristatė Klaipėdos savivaldybės ir visuomenės atstovams.

Anot jo, detalieji tyrimai buvo atlikti devyniose teritorijose, kuriose anksčiau užterštumas chromu ir sunkiaisiais metalais nustatytas atliekant aplinkos monitoringą. Detalieji tyrimai atlikti Klaipėdos Vitės progimnazijos (J. Janonio g. 32), gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18, Klaipėdos universiteto (Sportininkų g. 13), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (J. Janonio g. 13), Klaipėdos valstybinės kolegijos (Dariaus ir Girėno g. 8), Klaipėdos lopšelio-darželio „Bitutė“ (Švyturio g. 14A), Klaipėdos lopšelio-darželio „Traukinukas“ (S. Daukanto g. 39), „Vaivorykštės tako“ gimnazijos (Sportininkų g. 11) bei Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (I. Kanto g. 7) teritorijose. Bendras ištirtų teritorijų plotas siekia 17 hektarų.

Chromas – tik Klaipėdoje

Anot G. Čyžiaus, beveik visose teritorijose nustatyta, jog dirvožemis daugiau ar mažiau užterštas sunkiaisiais metalais, daugiausia – chromu.

Tarša rasta ir grunte – nustatyta, jog ribinę vertę viršija švino, gyvsidabrio koncentracija. Gruntiniame vandenyje jokios taršos neaptikta.

Pasak G. Čyžiaus, tarša grunte gali būti likusi net nuo viduramžių, kai žmonės labai aktyviai naudojo tiek šviną, tiek gyvsidabrį.

Jis dirvožemio taršą chromu ištirtoje teritorijoje siejo su uosto veikla. „Būtų labai įdomu uosto teritorijoje ištirti, palyginti. Kiek žinome, Geologijos tarnyba buvo atlikus tokius tyrimus ir nustatė, kad chromo sudėtis atitinka uoste ir už jo tvoros. Chromo oksidai yra tarsi geležies rūdos palyda. Žinome, kad jos uoste kraunama nemažai. Be to, tolstant nuo uosto, tarša chromu mažėja. Kitokio šaltinio mieste atsirasti chromui nėra“, – teigė G. Čyžius.

Jis pabrėžė, jog tarša chromu yra būtent Klaipėdos specifika, o taršą švinu ir gyvsidabriu dažnai sutinkama ir kituose miestuose.

Tvarkymo prasmės nemato

Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ vadovė Alina Andronova domėjosi, ar prasminga yra tvarkyti dirvožemį, jei intensyvi krova vyksta ir vyks. „Tvarkymo prasmės nematyčiau, kol nenutraukiama galima tarša“, – tvirtino G. Čyžius.

Tačiau savivaldybei pateiktose tyrimo išvadose rekomenduojama visose devyniose tirtose teritorijoje tvarkyti dirvožemį – jį pašalinti. Skaičiuojama, jog taip reikėtų sutvarkyti 4,5 ha ploto teritoriją ir išvežti apie 9000 kubinius metrus nukasto dirvožemio.

„Pirmiausia bus parengtas Vitės progimnazijos aplinkos tvarkymo planas, nes čia laukia ir stadiono sutvarkymo projektas, kurio negalime realizuoti, kol nesutvarkyta teritorija. Jos aplinkos tvarkymo planą užsakysime iškart. Tap pat spręsime, iš kokių lėšų užsakyti kitų teritorijų sutvarkymo planus, kad žinotume, kiek darbai gali kainuoti, kada juos galime atlikti. Toliau ieškosime finansavimo šaltinių sutvarkyti visas šias teritorijas“, – teigė Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.

Anot Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, parengti vienos teritorijos aplinkos sutvarkymo planą gali kainuoti apie 2 tūkst. eurų, o reikia devynių tokių planų.

Anot A. Barbšio, iki to laiko, kol bus pašalintas užterštas gruntas, gyventojams rekomenduojama ir toliau laikytis bendrųjų apsaugos rekomendacijų (jos skelbiamos savivaldybės internetiniame puslapyje www.klaipeda.lt).

INFORMACIJA

Vitės progimnazijos teritorijoje detalaus tyrimo metu buvo paimta 10 jungtinių paviršinio grunto mėginių, išgręžti 6 gręžiniai iki 4,5 m gylio, juose paimta 11 grunto mėginių iš įvairaus gylio, taip pat – 2 gruntinio vandens mėginiai. Laboratoriniais tyrimais visuose viršutinio grunto mėginiuose nustatyta tarša: bendro chromo, švino, gyvsidabrio kiekiai atitinkamai iki 18,1, 7,3 ir 2,2 kartų viršija nustatytas ribines vertes (RV). Gruntinis vanduo užterštas azoto junginiais, jame nitritų kiekis siekia 5,39 mg/l ir iki 5,4 kartų viršija RV. Viso užteršto ir iki 20 cm gylio tvarkytino grunto plotas šioje teritorijoje apimtų daugiau negu 12,5 tūkst. kv. m.

Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (J. Janonio g. 13) teritorijoje viename iš 14-os mėginių rasti chromo ir švino kiekiai atitinkamai 2,4 ir 2,3 kartų viršija 

Ataskaitoje dėl VšĮ „Vaivorykštės tako“ gimnazijos, Sportininkų g. 11, ekogeologinio tyrimo konstatuota, kad visuose tirtuose plotuose nustatyta tarša sunkiaisiais metalais: bendro chromo, švino, gyvsidabrio kiekiai (iš viso paimta 10 grunto mėginių) atitinkamai iki 1,13, 3,5 ir 1,02 viršija RV. Tyrimo metu išskirtas vienas plotas tarp pagrindinio pastato ir krepšinio aikštelės, kuriame tvarkytinas paviršinis gruntas apimtų 450 kv. m.

Dėl lopšelio – darželio „Traukinukas“ (S. Daukanto g. 39) teritorijoje laboratoriniais tyrimais grunto mėginiuose aptikta tarša sunkiaisiais metalais ir naftos angliavandeniliais. Viename mėginyje bendras naftos produktų kiekis siekė 4020 mg/kg ir 3,1 kartą viršijo RV. Čia išskirti du plotai, kuriuose tvarkytino grunto plotas apimtų 1 tūkst. kv. m.

Ataskaitoje dėl Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (I. Kanto g. 7) teritorijoje aptikta tarša švinu ir gyvsidabriu. Gruntinis vanduo užterštas azoto junginiais – nitritų kiekis 2 kartus viršija RV.

Iš gyvenamosios teritorijos Švyturio g. detalaus tyrimo metu buvo paimti 36 jungtiniai paviršinio grunto mėginiai, išgręžta 15 gręžinių iki 4,5 m gylio, juose paimti 24 grunto mėginiai iš įvairaus gylio, taip pat – 4 gruntinio vandens mėginiai. Laboratoriniais tyrimais viršutinio grunto mėginiuose nustatyta tarša aromatiniais angliavandeniliais: benzo(b)fluoranteno ir benzo(a)pireno kiekiai atitinkamai 19,3 ir 33 kartų kiekiai viršija ribines vertes (RV). LGT išvadoje pažymėta, kad namo Malūnininkų g. 1 vidinio kiemo gruntas 1 m gylyje užterštas ir kitais elementais (naftalenas, antracenas, fluorantenas, pirenas, chrizenas). Bendras chromo, švino, gyvsidabrio, cinko kiekis šioje teritorijoje atitinkamai iki 9,1, 7,3, 1,2, 3,4 kartų viršija RV. Šioje teritorijoje tyrimo duomenų pagrindu išskirti 6 plotai, kuriuose tvarkytinas plotas apimtų didžiausią plotą – 16,3 tūkst kv. m.

Ataskaitoje dėl Klaipėdos universiteto (Sportininkų g. 13) teritorijos nurodyta, kad čia taip pat aptikta tarša sunkiaisiais metalais, taip pat turėtų būti parengtas bei nustatyta tvarka patvirtintas užterštos teritorijos tvarkymo planas, ir juo vadovaujantis, sutvarkyta teritorija. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pastatai yra nenaudojami, tvarkymo darbus rekomenduojama vykdyti parengus detalų teritorijos renovacijos bei pritaikymo planą ir atlikus papildomą ekogeologinį tyrimą.

Daugiau tyrimų informacijos čia: https://www.klaipeda.lt/lt/naujienos/naujienos/7655/lietuvos-geologijos-tarnyba-uztersta-grunta-reikia-pasalinti:680


2020-08-20

8 komentarai “Galutinė išvada: Vitės kvartale reikia pašalinti užterštą dirvožemį (atnaujinta)”

  1. Kuo skiriasi Klasco nuo Grigeo? Vieni užterštė marias, kiti apnuodijo visą gyvenamą kvartalą, tai kodėl nereikalaujama Klasco atlyginti už sutvarkymą, už padarytą žalą gamtai ir žmonėms taip kaip bent bandoma išreikalauti iš Grigeo?

  2. Visiškas farsas: nukaišti dirvožemį, nestabdant rūdos krovos. Dar dulkių žmonėms mestels. O naudos – jokios. Juk ir toliau tie sunkieji metalai bus iš KLASCO metami

  3. Ką daro Klapėdos prokuratūra negina viešo intereso. Kodėl neiškelė bylos?

  4. Avatar O dar išorini uosta nori statyti Skvernelis pritarus Miesto tarybai parašė:

    Kiek tada priterš. Jau išvalyti bus neimanoma. Bus ekologinė katastrofa

  5. Mes klaipedečiai mokesime už tai kad jie ne investavo ir teršė

  6. Negana gyventojai turėjo įrodinėti kad kenčia nuo taršos, o dar ir gyventojai turės sumokėti kad ta bruda išvežtų. O KLASCO ir toliau lipdama gyventojams per galvas lobis. O schneideratas kaip ištikimas šuo toliau los kad KLASCO nekalta, nes kaulas pafasuotas!

  7. ne projekto ir grunto išvežimo kaina, o kuri dabar savivaldybė sutiks priimti šitą Klasco brudą ir kiek kainuos jį utilizuoti? Todėl gerai būtų ji supilti Klasco teritorijoje (valstybinė žemė) ir pasodinti medžius. Nušauti du zuikiai – grunto sandėliavimo klausimas ir taršos šaltinio likvidavimas. Lai rekultyvuojasi per vieną kitą šimtą metų. Klausimo ar reikia ir kada NEGALI BŪTI!

  8. Tai dabar reikia nustatyti kas pasėjo tą chromą ir paprašyti, kad išvalytų paliktus teršalus, o kas pasėjo yra aišku, nes su mokykla net sutartis buvo pasirašyta !

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt