Klaipėdos savivaldybė tikina radusi būdų, kaip Atgimimo aikštės požeminei automobilių stovėjimo aikštelei neišleisti 11 mln. eurų. Teigiama, kad vienos parkavimo vietos kainą įmanoma atpiginti du kartus – nuo 67 iki 30 tūkst. eurų.
Po rekonstruota Atgimimo aikšte jau siūloma įrengti ne 157, o 228 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Martyno Vainoriaus nuotr.
Klaipėdos miesto taryba pernai rugsėjį pritarė Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektui su požemine automobilių stovėjimo aikštele. Politikams buvo siūlyta rinktis vieną iš dviejų alternatyvų. Viena jų – tvarkyti tik antžeminę Atgimimo aikštės dalį, kita – sutvarkyti aikštę, o po ja įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis tada siūlė palaikyti pastarąjį variantą, nes esą Darnaus judumo plane toje vietoje yra numatytas parkingas, jo ir reikia, nes miesto centre labai trūksta vietų statyti automobilius. Be to, požeminė aikštelė bus reikalinga ir naujajam Klaipėdos muzikiniam teatrui.
Tąkart pripažinta, kad sprendinys, kuriame numatyta, jog įrengti 157 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę gali kainuoti 10,6 mln. eurų, „nėra optimalus variantas“ ir turi būti perdarytas, „turi būti maksimaliai mažesnė kaina“. Bendra projekto – sykiu su aikštės sutvarkymu skaičiuotina vertė yra 16,5 mln. eurų.
Miesto taryba ir pritarė Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektui, kuriame numatyta ir požeminė aikštelė, su sąlyga, kad bus ieškoma racionalesnių sprendimų.
Todėl šiemet sausį Klaipėdos savivaldybė už 12 098 eurus nusipirko Atgimimo aikštės sutvarkymo techninio projekto, kurį rengė Panevėžio statybos trestas, audito paslaugą. Auditą atliko bendrovė „Hidrosfera“. Ji jau pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, kad požeminę automobilių stovėjimo aikštelę galima įrengti pigiau, be to, joje gali būti daugiau vietų.
„Hidrosfera“ pasiūlė požeminei aikštelei vietoj susikertančių gręžtinių gelžbetoninių polių naudoti laikančiąsias konstrukcijas iš plieninių įlaidų. Tokia praktika įrengiant požeminius parkingus yra taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vakarų Europoje, kitose šalyse“, – aiškino Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys.
Anot jo, gelžbetonines konstrukcijas siūlė Atgimimo aikštės techninį projektą rengusi bendrovė Panevėžio statybos trestas.
„Reikia tik įsivaizduoti, kaip tas projektas atrodytų realybėje. Į žemę suleidžiamos, sukalamos 20 ir daugiau metrų gelžbetonio sienos, kurios yra pamatai, po tada jų viršuje įrengiama vieno aukšto požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Dabar yra siūlymas, kad tie plieniniai įlaidai būtų kaip kolonos, o ištisinė siena būtų tik tokio aukščio, kiek reikia požeminiam parkingui. „Hidrosfera“ nurodė, kad po Atgimimo aikšte gali būti ne vieno aukšto parkingas, kuriame būtų 157 vietos, o dviejų aukštų ir 228 vietų. Taip vienos vietos kaina sumažėja nuo 67 iki 30 tūkstančių eurų, nes „Hidrosfera“ paskaičiavo, jog įrengti 228 vietas kainuotų apie 6,9 milijono eurų. Kitaip tariant, nuo pradinės skaičiuojamos požeminio parkingo kainos jau sutaupome beveik 4 milijonus eurų ir dar turime daugiau vietų“, – teigė A. Barbšys.
Jis pabrėžė, jog projektuotojams – Panevėžio statybos trestui – visada buvo keliama sąlyga, kad jų rengiamas projektas turi būti ekonomiškai racionalus.
„Auditas nustatė, kad tas projektas yra ekonomiškai neracionalus, todėl birželio 27 dieną Klaipėdos savivaldybė vienašališkai nutraukė projektavimo sutartį. Per mėnesį buvo galima apskųsti tokį sprendimą, bet skundo nesulaukta“, – teigė A. Barbšys.
Klaipėdos savivaldybė Panevėžio statybos trestui nesumokėjo 25 proc. sutartos sumos, kuri buvo kiek daugiau nei 120 tūkst. eurų.
„Taip, 75 procentai sumos yra sumokėta, bet ir darbų yra padaryta. Tas projektas apima ir antžeminę Atgimimo aikštės dalį, jos sutvarkymas suprojektuotas ir jis mums neužkliuvo“, – dėstė vicemeras.
Anot jo, šiuo metu Klaipėdos savivaldybės specialistai analizuoja kelis variantus, kaip toliau tęsti Atgimimo aikštės požeminio parkingo projektavimo darbus.
„Galbūt galima koreguoti tą patį projektą, o gal reikia pirkti naują projektą, o gal jį pirkti iškart su rangos darbais. Dabar analizuojama, kuris variantas yra geriausias. Sutartį su Panevėžio statybos trestu reikėjo nutraukti, nes projektas turi judėti į priekį“, – teigė A. Barbšys.
užraugtą miesto statybų jovalą dar ilgai teks liuobti ir ne kožnam mirtingajam tai pagal jėgeles. Liberalizmo skersvėjai iškoš dar miesto kišenes. Gal rasis proto nors prie seimo lovio neprileisti.
O tai ką tos kapinės ant viršaus Barpšiui neužkliuvo, na na rugsėjis parodys ?
Kalbėti visi moka, ,o ką Jūs siūlote. Gal diskutuoti ir objektą paversti amžina statyba?
Kodėl ne, galima pasiūlyti. Pirmiausia, atsižvelgiant į buvusią miestiečių apklausą ir tą patį „judraus durnumo” principą, reikia atsisakyti minties statyti garažą pačiame miesto centre. Po to perkelti į šią aikštę Vydūno paminklą iš sunaikinto skvero ir pastatyti jį po kuriuo nors iš dviejų kaštonų – gražiausių kaštonų visame Klaipėdos krašte. Aikštės sutvarkymui ir liūdno atminimo skvero apželdinimui lietuviškais medeliais užtektų poros mėnesių, o vieno milijono gal būtų ir per daug.
diskutuoti bent pigiau nei amžina ir niekam nereikalinga statyba, kurią dar ir eksploatuoti reikia. Tik diskutuoti reikėtų ne protokolams formaliai ir su visu miestu, vaidinant suinteresuotą visuomenę, o su išmanančiais ir dirbančiais šitą darbą. Ne Zulco samdomais fragmentų galimybių rengėjais. Pradžiai. O pradžių pradžiai išsiaiškinti ko mes norim iš to miesto centro ir ko siekiame gal tai galiausiai paverčiant net miesto centro STR Klaipėdai. Absurdas kai vienas meras kepa esamame miesto parkinge (Klasera) KD dangoraižius ir visas miestas apsimeta durniais, kad niekas nemato ir nieko nevyksta, o kitas atėjęs jau lenda tris aukštus po žeme nes trūksta vietos mašinom. Per „pertraukėle” dar į nutriušusio daugiabučio kiemą įsirioglina „nekaltas” patalpų nuomos versliukas (Liepų biuras), o kas bus su tuo daugiabučiu vėl visi „akli”. Visi rėkia- vieniems reikia medžių, kitiems duok senosios Klaipėdos atkūrimą, o treti ieško pigaus parkingo po žeme. Finale bokšto viršūnė – uosto krantinių paišytojas pradeda dalinti auditinius piginimo patarimus. Visiems trūksta vietos ir nuo tokio kūrybingumo koktu. Tai diskutuokime, dieną, dvi, mėnesį metus -kol išsiaiškinsime ir susitarsime tik viename sklype to sprendimo nebus. Tas „susitarimas” galiausiai turėtų pavirsti į UŽDUOTĮ padoriam, ne kačialoviniam, architektūriniam konkursui. Jei pirmas nuvils, dar kitam. Galiausiai susitarsime ko siekiame ir pasakykime, kad kitaip, kol neįgyvendinsim, niekam nebus-nei merams statybininkams, nei politikams. Tada žmonės patikės. Iki šiol , jau 30 metų, centras buvo kuriamas taip ir jau pats laikas sustoti ir pasakyti. Užteks.
ir tiesiog jau atvirai, unikaliai ta mūsų savivaldybė. Dabar jau ir „nauja, gera”- Neniškio valdžia už 12 098 eurus pasamdo projekto auditą (atpiginimą) atlikti Hidrosferą -įmonę kuri prisišikusi lyg ausų jau Danės skvero projekte ir dėl niekam nesuprantamų brangimų ir dėl terminų ir dėl kokybės ir dėl šiuo metu vykdomos realizacijos ir tuo pačiu yra šio projekto genprojektuotoja. Tokia kontora daro AUDITĄ! lyg Lietuvoje nebebūtų normalių konstruktorių? Juokinga iki absurdo – savivaldybė skelbia konkursus geriausiai įdėjai, po to prilipdo giliausią parkingą ir galiausiai visiškus lochus nusamdo „atpiginimui”. Kažin ar buvo kada nors koks projektas kurio nebūtų galima „atpiginti”? Tik kas už tuos „auditinius piginimus” atsakomybę prisiims ir parašus ant brėžinių dės? Neapsikentusi durnumo, PST pasiunčia tokį užsakovą, KMSA, ant rijų raidžių, o Barbšys aiškina, kad teko atsisakyti :). To ir buvo siekta, nes taip viskas „netyčia ir natūraliai pereina” savai Hidrosferai (jei tiksliau – Dumašiaus Hidrostatybai) ir prognozuoju, sumokėsime už projektą dar kartą. Bijo dar prasižioti viešai. Bet ir tai tik zuikio dainos, „šitos varkės riebiausia košė dar tik šyla. Tai panašiau ne į projekto auditą, o į eilinę Hidrosferos (konservatorių) aferą dabar skelbti vėjus, o paskui vėl tyliai viską branginti. Klaipėdos konservatorius A.Barbšys tiesiog nenuilstamai tęsia Budino pradėtas varkes su Gargždų konservatoriumi Dumašium ir vėl ruošiamas statybos objektas „persiorganizavusiai” Hidrostatybai tik reikia dabar tą „Panevėžio statybos trestą” išmesti. Kam dalintis kaip su muzikiniu? Ir tuo pačiu dabar miestelyje ne/vykstančias statybas ir projektus stipriai prižiūri Audito skyriaus načialnykas SAULIUS BUDINAS. O ta aikštė ir tas parkingas su miesto darnaus judumo kliedesiais dzin visiems-AUDITO ir korupcijų KONTROLĖS komitetai viską kontroliuoja. Uosto patvorio buduliai stebi ir kniauks, VALIO už 4mln atpigino- koks krūtas tas mūsų Barbšys! Jokių apkaltų ir kulniuok mielasai Arūnai Barbšy tiesiai į Seimą.