Nors kasdien pranešama apie dešimtis naujų šalyje užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų, antradienį vykusiame visuomenei aktualiame Klaipėdos mero ir visų uostamiesčio ligoninių vadovų susitikime žurnalistai pageidaujami nebuvo.

Po pasitarimo miesto meras Vytautas Grubliauskas dievagojosi, jog nieko nuo gyventojų nuslėpti nenorėta, esą tik laikytasi rekomenduojamų saugių atstumų.

Ligoninėms ėmė trūkti ir vienkartinių pirštinių, ir kitų apsaugos priemonių.

„Niekas nieko neslepia, o kaip tik girdint tam tikrus nusiskundimus, tam tikras pretenzijas, norim išsiaiškinti iš pirmų lūpų, kokia yra reali situacija”, – sakė meras.

Jo teigimu, medikai palengva grįžta prie įprastos darbo tvarkos: liepos mėnesį uostamiesčio gydymo įstaigos ligoniams suteikė paslaugų „maždaug nuo 73-74 iki 78-79 procentų”.

„Dramatiško atsilikimo nuo ministro užbrėžtos ribos iki 80 procentų kaip ir nėra, kalbant apie ambulatorines paslaugas, o kalbant apie stacionarines paslaugas, ministro užbrėžta riba yra iki 70 procentų, tai daugmaž tie skaičiai visose ligoninėse yra pasiekti”, – pasitarimo metu išgirstus duomenis pateikė meras.

Tačiau susitikime su gydymo įstaigų vadovais, pasak V. Grubliausko, paaiškėjo ir nerimą keliančių dalykų. Pirmiausia, tai apsaugos priemonių, ypač vienkartinių pirštinių, trūkumas, kurių esą rinkoje įsigyti jau darosi sunku, nes „jų poreikis yra milžiniškas”.

Taip pat pranešta, jog gydymo įstaigos jau stokoja ir kitų apsaugos priemonių, ypač chalatų, ir net reagentų. Baiminamasi, kad dėl to siekis testuoti kuo daugiau žmonių gali likti neįgyvendintas. Be to, apsaugos priemonės perkamos iš ligoninių lėšų, kurių niekas nekompensuoja, tai esanti sunki finansinė našta gydymo įstaigoms.

Ligoninių vadovai, regis, neapsiėjo ir be kritikos šeimos gydytojų atžvilgiu – esą jie ne visada tinkamai atlieka savo funkcijas, į stacionarą siųsdami ligonius be atitinkamų specialistų konsultacijų, dėl to ligoninės yra užkraunamos papildomu, joms nebūdingu darbu.

Paklaustas, kuo šioje situacijoje gali padėti savivaldybė, meras teigė, jog pirmiausia būtina išaiškinti situaciją, esą toks ir yra panašių susitikimų tikslas.

„Padėti, aišku, mes čia nelabai kuo galim ir čia nėra ko vynioti į vatą. Nebent lieka teisintis, kad ne čia reikia ieškoti atsakymų”, – teigė jis, eilinį kartą nepraleidęs progos pakritikuoti Sveikatos apsaugos ministerijos.

„Prieš rodant pirštu į savivaldybes, kad kažkas kažko nepadaro, reikėtų turbūt Vilniuje pasižiūrėti į veidrodį patiems”, – sakė meras, patikslinęs, jog nelogiška esą  yra nustatyti vienodą teikiamų paslaugų ligoniams lygį visoms be išimties ligoninėms, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo COVID- 19 epicentre, ar ne.

Pasak mero, daugelis sveikatos apsaugos ministro reikalavimų yra įgyvendinami „tik popieriuje”, o visi gydytojai esą „vienu balsu teigia”, jog griežti reikalavimai karantino metu gydymo įstaigoms buvo nelogiški, tad viliamasi, jog tokių suvaržymų antrosios epidemijos bangos atveju nebebus.

Dėl nesuteiktų paslaugų, V. Grubliausko  duomenimis, ligoninės per mėnesį praranda vidutiniškai nuo 150 iki 200 tūkst. eurų.

„Dabar ateina [į gydymo įstaigas] tie žmonės, kurie pirmos bangos priešaušryje negavo paslaugų, o mes jau kalbame apie antrą bangą (…) Tai yra didelį rūpestį kelianti situacija, ypač matant Lietuvoje augančius infekuotųjų atvejus”, – pabrėžė meras.

Trečiadienį miesto vadovai darbo COVID-19 infekcijos apsupty problemas yra numatę aptarti susitikime su pirminių sveikatos priežiūros vadovais, o ketvirtadienį pokalbiui kviesis privačių gydymo įstaigų atstovus.