Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patikrinimo metu įvertino tarpusavyje susijusių įmonių, akcininkų abejotinus sandorius ir nustatė, kad bendrovė jais bandė nuslėpti 5,2 mln. eurų dividendų išmokėjimą. Įmonei papildomai apskaičiuota sumokėti iš viso per 1,1 mln. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), delspinigių ir baudos sumą. Dividendai, siekiant išvengti mokesčių, buvo išmokėti tarsi grąžintos paskolos.

Buitine technika prekiaujanti, pelningai dirbanti bendrovė tuo atveju, jei dividendus būtų išmokėjusi tiesiogiai akcininkui, būtų privalėjusi į biudžetą nuo išmokėtos sumos sumokėti 15 proc. GPM, t. y.  780 tūkst. eurų. Pasitelkus verslo partnerį ir įtraukus galimai tuo tikslu įsteigtą įmonę, buvo įgyvendinta paini sandorių schema, leidusi milijonines dividendų sumas paslapčia nuo valstybės išmokėti per susijusią įmonę. Pastaroji kelerius metus verslininkui atidavinėjo nebūtas „paskolas“. Taip GPM apmokestinamos pajamos (dividendai) virto neapmokestinamomis verslininko pajamomis (grąžintomis paskolomis).

VMI nustatė, kad siekiant išmokėti sukauptus dividendus, bet nemokėti mokesčių buvo sudarytos formalios bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo bei skolos už įsigytas akcijas performinimo į paskolas sutartys. Martyno Vainoriaus nuotr.

„VMI nustatė, kad siekiant išmokėti sukauptus dividendus, bet nemokėti mokesčių buvo sudarytos formalios bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo bei skolos už įsigytas akcijas performinimo į paskolas sutartys. Kitais apsimestiniais sandoriais, pirmyn-atgal atliekamais tų pačių sumų pervedimais norėta sudaryti įspūdį, kad akcininkas minėtas paskolas suteikė, o nauja įmonė už jai perleistas akcijas atsiskaitė. Turėtą bendrovės kontrolę verslininkas vėliau susigrąžino tapęs pagrindiniu naujosios įmonės akcininku ir taip užsitikrino, kad dividendų nepraras“, – pranešime žiniasklaidai pažymi Klaipėdos apskrities VMI viršininkas Audrius Morkūnas.

Mokesčių administratoriaus dėmesį patraukė ir daugiau abejotinų aplinkybių – nustatyta, kad formaliose sutartyse įvardintų paskolų verslininkas suteikti negalėjo, nes neturėjo finansinių galimybių; bendrovės akcijos parduotos ką tik įsteigtai įmonei, neturinčiai nei akcijų vertę atitinkančio turto, nei finansinių galimybių už jas sumokėti, ji neturėjo net banko sąskaitos.

„Išanalizavus bendrovės akcijų pardavimo, atsiskaitymo už jas, paskolos sutarčių sudarymo bei paskolos grąžinimo aplinkybes nustatyta, kad minėti sandoriai sudaryti siekiant vienintelio tikslo – gauti mokestinės naudos. Tokiais atvejais mokesčių administratorius remiasi turinio prieš formą viršenybės principu, atkuria iškreiptas ar slepiamas aplinkybes bei mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuoja papildomai mokėtinas sumas“, – sakė A. Morkūnas, pabrėžęs, kad VMI visais atvejais itin atidžiai vertina sudaromų paskolų sutarčių tarp susijusių asmenų – tiek juridinių, tiek gyventojų – aplinkybes, tai leidžia atskleisti įvairius mokestinio piktnaudžiavimo atvejus ir grąžinti į biudžetą nesumokėtus mokesčius.

VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus informaciją galima perduoti VMI pasitikėjimo telefonu 1882 bei užpildžius anketą VMI interneto svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui.