Pradėjus, kaip skelbiama, krauti branduolinį kurą į arti Lietuvos statomos Baltarusijos (Astravo) atominės elektrinės (BAE) pirmąjį reaktorių, šios šalies viešojoje erdvėje pagaliau pasirodė vietos ekspertų įžvalgų apie tai, kiek kainuos jėgainėje pagaminta elektros energija. Ligi šiol tokia informacija buvo nevieša, išskyrus gandus ir insinuacijas.

Šis rodiklis yra svarbus norint įvertinti, ar BAE pagaminta elektros energija galėtų konkuruoti, tarkime, Baltijos šalių rinkoje, jeigu kurioje nors iš trijų valstybių būtų apsispręsta ja prekiauti.

Renessaince (wikipedia.org) nuotr.

Kitu atveju, jeigu prekiautojai elektros energija iš Rytų netektų galimybės Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje siūlyti savo prekės, ar jie turėtų akivaizdžių argumentų, esą Talinas, Ryga ir Vilnius oficialiai užkerta prieigą savo vartotojams prie elektros energijos iš Rytų už konkurencingą kainą. T.y. ar Baltijos šalių vartotojams galėtų būti siūloma pirkti elektros energiją iš Baltarusijos, kurios kaina neviršytų tos, kuri šiais metais vyrauja Šiaurės šalių prekybos sistemoje „Nord Pool Spot“.

Prieš keletą dienų Baltarusijos žiniasklaidoje pasirodė kelios publikacijos šia tema, kuriose yra nuorodos bent į du šaltinius. Interneto portalas „TUT.BY“ skelbia, kad planuojama elektros gamybos kaina BAE turėtų siekti maždaug 3,26 JAV dolerio centų už kilovatvalandę. Toks savikainos rodiklis, pasak Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos „Ekodom“, paprastai pasiekiamas Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ užsienyje (už Rusijos ribų) statomose branduolinėse jėgainėse, kuriose yra įrengiami reaktoriai VVER-1200.

„Ekodom“ ekspertų požiūriu, Baltarusijoje statomos jėgainės savikaina turėtų būti šiek tiek mažesnė, nes dalis samdytos darbo jėgos buvo vietinė, kurios samdos kaina buvo mažesnė. Tačiau, „Ekodom“ ekspertų požiūriu, Astrave pagamintos elektros energijos savikainos rodiklius esmingai keičia finansavimo kaina. Žinia, ręsdama branduolinę jėgainę, Baltarusija Rusijoje skolinosi 10 mlrd. JAV dolerių, kuriuos privalės grąžinti per 15 metų nuo 2021 m. vidurio. Ir ši aplinkybė Astrave pagamintos elektros kilovatvalandės kainą didins net iki 10 JAV dolerio centų visam paskolos grąžinimo laikotarpiui. Arba, skaičiuojant didmenai įprastesniu rodikliu – 100 USD už megavatvalandę (MWh).

Nevyriausybinei „Ekodom“ organizacijai iš esmės pritaria ir valstybinis Baltarusijos šilumos energetikos institutas (BELTEI). Tačiau jo ekspertų pateikiamas finansinių sąnaudų vertinimas – šiek tiek kuklesnis: apie 5 JAV dolerio centus. Kitaip tariant, BELTEI vertinimu, Astrave pagamintos elektros energijos kilovatvalandės savikaina jėgainės viduje gali siekti 8,26 JAV dolerio centų. Arba apytiksliai 83 USD už megavatvalandę (MWh).

Šioje vietoje verta skaitytojams kai ką priminti. Kad pagrindinė priežastis, dėl kurios žlugo „lietuviškai-japoniškas“ Visagino AE projektas su firmų „Hitachi“ ir „General Electric“ technologija buvo ta, kad, net esant ypač palankioms finansavimo sąlygoms, būsimosios jėgainės savikainos rodiklių niekaip nepavyko „užspausti“ žemiau 50 Eur/MWh.

Tąsyk, apie 2012 m., todėl ir buvo pasirinkta kita – importu ir birža – grįsta elektros energetikos vystymo strategija, o Visagino AE projektas ilgainiui buvo numarintas. Nors buvo manančių bei sakančių, kad iki 200 mln. eurų valstybės nacionalinių subsidijų per metus galėtų tokią problemą nesunkiai išspręsti.

Tačiau abejonė pasirodė stipresnė, o projekto partneriams – Latvijai bei Estijai – išvis nepriimtina (mat maždaug panašiu lygiu Visagino AE veiklą, esant trišaliam susitarimui, tektų subsidijuoti ir partneriams).

Atsivertę Šiaurės šalių prekybos elektros energija sistemos „Nord Pool“ duomenis pamatysime, kad šiemet aukščiausia vidutinė megavatvalandės kaina Lietuvoje ligi šiol rugpjūtį siekė 43,32 Eur/MWh. Tai buvo brangiausias mėnuo biržoje.

Taigi, net esant tokiam palyginti aukštam rodikliui (per kitus mėnesius elektros kaina biržoje neviršijo 40 Eur/MWh) BAE operatoriams, atsižvelgiant į prognozuojamos savikainos rodiklius, siekiant parduoti savo produkciją Baltijos šalyse, tektų primokėti maždaug dvigubai. Ir dar neskaičiuojant perdavimo išlaidų ar mūsų energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno žadamų muitų elektros energijai iš nesaugių jėgainių trečiosiose (ne Europos Sąjungos) šalyse.