Įtampa mieste dėl koronaviruso slopsta, tačiau pacientai vis dar nepatenkinti tuo, kad negali patekti pas gydytojus pasikonsultuoti dėl kitų sveikatos problemų. Tai konstatuota trečiadienį vykusiame visų uostamiesčio sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų pasitarime. Jame ieškota galimybių, kaip pagerinti paslaugų prieinamumą.

Klaipėdos universitetinė ligonė vis dar negali priimti tiek pacientų, kiek prieš karantiną, nes nemažai palatų yra skirtos „covidiniams” pacientams. Martyno Vainoriaus nuotr.

Palatos – ne pacientams

Klaipėdos mero iniciatyva jau įvyko trys susitikimai – atskirai su ligoninių, su poliklinikų, su privačių pirminės asmens sveikatos priežiūros centrų vadovais, kuriuose aptartos šių dienų problemos ir ieškota būdų, kaip jas spręsti. Trečiadienį vyko visus šiuos tris susitikimus tarsi apibendrinantis pasitarimas. Jame vėl konstatuota, jog sugrįžti į tokį paslaugų teikimo lygį, koks buvo prieš karantiną, šuo metu yra neįmanoma, nors ir labai stengiamasi.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis konstatavo, jog tiek stacionarių paslaugų, tiek tyrimų apimtys, palyginti su tomis, kokios buvo prieš karantiną, sumažėjo daugiau nei per pusę.

Šiuo metu, anot V. Janušonio, ligoninėje gydomi vos 9 koronavirusine infekcija sergantys pacientai, vieno iš jų – užsieniečio būklė yra labai sunki. Tačiau nepaisant smarkiai sumažėjusio „covidinių“ pacientų skaičiaus, gydymo įstaiga yra priversta rezervuoti 98 ligoninės lovas, skirtas būtent tokiems pacientams.

„Pasibaigus karantinui, nors ekstremali situacija išliko, ligoninė pamažu grįžta į buvusią padėtį, bet visiškai sugrįžti yra nerealu ir nepavyks, bet to reikia siekti“, – teigė V. Janušonis.

Anot jo, vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti personalo ir pacientų saugą. Pavyzdžiui, ambulatorinei konsultacijai vienam pacientui yra skiriama 40 minučių, nes prieš jo vizitą ir po jo reikia dezinfekuoti patalpas.

„Tas 40 minučių vienam pacientui yra 2-3 kartus daugiau laiko nei prieš karantiną. Ministerija siūlo ilginti darbo laiką, kad būtų galima aptarnauti daugiau pacientų, bet tam papildomai reikia ir personalo, ir finansų. Ligoninėje suteikti tiek paslaugų, kiek prieš karantiną, taip pat negalime, nes nemaža dalis palatų yra paversta personalo persirengimo kambariais. Visi tokie saugos reikalavimai ir mažina pacientams paslaugų prieinamumą’, – kalbėjo V. Janušonis.

E-sveikata nuolat stringa

Didelė problema, anot jo, yra ir paslaugų finansavimas. Nuo liepos 1-osios gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos apsaugos priemones darbuotojams turi pirkti pačios, jų nebeskiriama iš valstybės rezervo.

„Pas mus ligoninėje apsaugos priemonių poreikis vienai parai yra už 20 tūkst. eurų, nes vien vienkartinių pirštinių reikia 10 tūkst. porų. Tai yra didžiuliai kiekiai ir labai ženklios sumos. O finansavimo problemų niekaip išspręsti nepavyksta, nors nuolat kalbamės tiek su Sveikatos apsaugos ministerija, tiek su Ligonių kasomis“, – aiškino V. Janušonis.

Geriau aptarnauti pacientus, pasak vyriausiojo gydytojo, trukdo ir tai, kad nuolat stringa e-sveikatos veikla.

„Trikdžiai yra nuolatiniai ir jie kartojasi. Kartais jie trunka ilgiau, o tokie trumpesni būna vos ne kas antrą dieną. Tai ilgina pacientų eiles ir didina nepasitenkinimą. Problemos neliktų, jei būtų panaikintas draudimas išrašyti popierinius receptus ir siuntimus. Visame pasaulyje taip ir yra, jog gydytojai dirba mišriai, čia tik mes norime būti už visus geresni“, – ironizavo V. Janušonis.

Jis siūlė, jog visos Klaipėdoje veikiančios gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigos turėtų tarpusavyje labiau bendrauti ir bendradarbiauti, taip esą būtų galima bent šiek tiek sutrumpinti pacientų eiles.

„Jei susitartume ir vieno paciento nereikėtų vežioti pro tris įstaigas, visiems būtų geriau“, – patikino V. Janušonis.

Naujas iššūkis – gripas

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas paantrino, jog tokie susitikimai, kuriuose įstaigos pasitartų, kaip galėtų bendradarbiauti, turi būti organizuojami kuo skubiau.

„Paslaugų prieinamumo klausimas pacientams yra pats skaudžiausias, nes žmonės labai laukia tų paslaugų. Tačiau tiek pirminės grandies, tiek konsultacinių, tiek stacionarių paslaugų krūviai jau yra ne tik pasiekti tokie, kokius nustatė sveikatos apsaugos ministras, bet pirminėje grandyje pacientų aptarnavimas, įskaitant ir nuotolines konsultacijas, net viršija tuos procentus Pavyzdžiui, šią liepą, palyginti su pernai liepos mėnesiu, kai kurios įstaigos paslaugų suteikė 130 proc. Žmonių nepasitenkinimas kyla dėl to, kad negali prisiskambinti į gydymo įstaigas Žinau, kad ir tai yra sprendžiama. Kai kur dirba daugiau registratorių, kai kur įvesta papildomų linijų, kai kur atsirado sistema, leidžianti perskambinti į neatsakytus skambučius. Nepaisant visko, tikrai norisi, kad pacientų būtų aptarnaujama dar daugiau, tačiau tikrai išlieka griežti operacijų vadovo reikalavimai dėl patalpų, o tai riboja darbą. Nors ir pasigirsta siūlymų tų reikalavimų nesilaikyti, taip elgtis tikrai negalima, nes tai gali baigtis baudžiamąja atsakomybe“, – pabrėžė Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.

Susitikime taip pat akcentuota, jog neišvengiamai artėja ruduo, o su juo – ir gripo sezonas. Todėl aptarta, kaip šiuo nauju sudėtingu laikotarpiu turėtų veikti Mobilusis punktas ir Karščiavimo klinika. Patikinta, kad veikla nebus nei stabdoma, nei mažinamos jos apimtys, tačiau ir šioje srityje reikia visų įstaigų bendradarbiavimo.