Primena: metas išsivalyti kaminus bei susitvarkyti krosnis

Konsultacijos

Netrukus prasidės kūrenimo sezonas. O tuomet ugniagesiams dešimtis kartų per parą teks budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai. Neretai nuo užsidegusio kamino ar netvarkingos krosnies gali užsiliepsnoti stogas ar netgi supleškėti visas namas, rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime spaudai.

Jame teigiama, jog dėl to kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimos narių saugumui ir nesilaikantys gaisrinės saugos taisyklių. Pagal bendrąsias gaisrinės saugos taisykles suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti prieš šildymo sezoną, o jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Būtina patikrinti, ar nuo krosnies krašto ir dūmtraukio iki degių pastato konstrukcijų yra reikiamas atstumas. Neretai būna taip, kad dūmtraukių ir krosnių sienelės liečiasi prie degių sienų ar lubų. Būtina žinoti, kad namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas, o tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų – ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas. Be to, į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Patirtis rodo, kad dūmtraukių nepriežiūra ilgainiui turi įtakos dūmtraukio būklei, užsidegus suodžiams juose atsiranda įtrūkimų. Sutrūkinėjęs dūmtraukis yra lyg uždelsto veikimo bomba, tokiu atveju neišvengiamai kyla gaisro pavojus. Gaisrui kilus pastogėje ar viršutiniame aukšte, name esantys žmonės ne iškart pastebi gaisro požymius.

Užsidegus dūmtraukiui kol kas vienintelis ir patikrintas būdas yra krosnies gesinimas – iš pakuros išimti degias medžiagas, o per dūmtraukyje esančią angą traukti krintančius suodžius ir žarijas ir šitaip mažinti temperatūrą dūmtraukyje. Vanduo, naudojamas užsidegusiam dūmtraukiui gesinti, gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes degant suodžiams dūmtraukyje temperatūra gali pakilti net iki 1500 laipsnių, o vanduo, patekęs į dūmtraukį, akimirksniu virsta garais ir gali jį sugriauti ar susprogdinti.

Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoj krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį yra sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.

Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais netgi ir jie apklijuojami. Užkūrus krosnį, tapetai nuo karščio kaista, gelsta, o po kurio laiko ir užsidega.

Ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50×70 cm skardos lakštas.

Jei po ilgo nekūrenimo laiko užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, būtina nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.

Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę ir paukščiai, ten įsirengę lizdus. Taip nenutiktų, jeigu kamine būtų įtaisytas retas tinklas, grotelės ar stogelis. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

Draudžiama kūrenti netvarkingas krosnis, todėl vertėtų jų neperkaitinti, nedžiovinti arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per metrą. Patariama nenaudoti krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.), neišeiti iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams, nelaikykite atvirų krosnies durelių. Baigus kūrenti krosnį, jos kaištį uždaryti galima tik gerai įsitikinus, jog kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarius populiariai vadinamą jušką, galima apsinuodyti smalkėmis.

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad dūmtraukį būtina tinkamai ir laiku prižiūrėti, o kilus gaisrui nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 ir vykdyti pagalbos skambutį priėmusio pareigūno nurodymus.

Reklama: Ieškantys naujų ir patikimų krosnelių ir kaminų sprendimų, kviečiami apsilankyti https://www.schiedel.com/lt/ svetainėje ir atrasti patikimus sprendimus savo namams.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kriminalai ir nelaimės

Ugniagesiai išgelbėjo ir užstrigusį katiną, ir lifte įkalintą žmogų

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad antradienio rytą jo pareigūnams teko gelbėti Klaipėdoje, viename Šilutės plento daugiabutyje, prie įėjimo ...
2024-04-10
Skaityti daugiau

Kriminalai ir nelaimės

Ugniagesiai gelbėjo du nelaimėlius

Klaipėdos regiono ugniagesiai pirmadienį padėjo medikams suteikti pagalbą dviem nukentėjusiems žmonėms. Ryte, apie 7.30 val, buvo gautas pranešimas, kad Kretingos ...
2024-04-09
Skaityti daugiau

Regionas

Ugniagesiai išgelbėjo 17 avių

Penktadienį Klaipėdos rajono ugniagesiai sulaukė neįprasto prašymo. Vėžaičių seniūnijos Tilvikų kaimo gyventojai pranešė, kad patvinusioje pievoje skęsta avys. Atvykę trys ...
2023-11-11
Skaityti daugiau

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This