Raganų kalno skulptūroms – daugiau specialistų dėmesio

Regionas

Juodkrantės Raganų kalno medinės skulptūros po vasaros sezono sulaukė specialistų rūpesčio: į kasmetį simpoziumą susirinkę skulptoriai šią savaitę atnaujina savo ir kolegų darbus.

Unikalios ekspozicijos šeimininkė Kuršių nerijoje veikianti įstaiga Neringos muziejai siekia išsaugoti ne tik medžio drožinius, bet ir kuo daugiau istorinės informacijos apie skulptūrų atsiradimo idėją ir jos įgyvendinimą.

Anot pranešimo žiniasklaidai, keturis dešimtmečius svečiams atviro Raganų kalno medinės skulptūros tokios įtaigios, kad dažnas lankytojas čia nesunkiai pasijunta tarsi asmeniškai susitikęs su lietuviškų pasakų ir sakmių herojais.

Ne ką mažiau įdomūs ir unikalaus medinių skulptūrų parko po atviru dangumi kūrimo procese dalyvavusių menininkų prisiminimai apie kūrybinį procesą. Šios minties paskatinta Neringos muziejų komanda inicijavo projektą, kurio metu filmavimo grupė rengs interviu su skulptūrų autoriais.

Anot Neringos muziejų direktorės, istorikės dr. Linos Motuzienės, Raganų kalnas – daugiau nei turizmo objektas.

„Iš tolesnės perspektyvos vis įdomesnis atrodo sovietmečiu gimęs krašto istorijai neabejingų entuziastų sumanymas sukurti šį parką, leidęs kūrybinėmis priemonėmis įamžinti XIX a. pab.–XX a. pr. Juodkrantės istorijos laikotarpį, kai čia buvo sukurti populiarūs pasivaikščiojimo takai, bei originaliai įprasminti lietuvišką etninį paveldą medinėse skulptūrose“, – pažymi ekspertė.

Šią savaitę vykstančiame tradiciniame simpoziume medines skulptūras atnaujina ir šaltajam metų laikui ruošia Valentas Butkus, Dalius Udrakis, Rimantas Zinkevičius ir Jonas Vaicekauskas. Pastarieji du yra ir kelių ekspozicijos skulptūrų autoriai. Šį savaitgalį į Juodkrantę atvyks ir daugiau menininkų, sukūrusių nuotaikingus Raganų kalno personažus: Vidas Cikana, Raimondas Puškorius, Povilas Malinauskas bei Petras Balsys. Nufilmuoti šių bei kitų prie ekspozicijos prisidėjusių menininkų interviu bus išversti į anglų bei gestų kalbas ir prieinami projekto interneto svetainėje, kuri nuosekliai formuojama kaip visavertis garso bei vaizdo gidas.

Menininkai prisimins, kaip gimė itin populiarus ekspozicijos ansamblis „Pragaro vartai“, stogastulpis „Bangpūtys“, besifotografuojančių mėgstamas skulptūrų ansamblis „Pragaro vartai“ ir daugelis kitų medinių skulptūrų, kurių Raganų kalne iš viso yra 96.

Šis nuo seno žmonių susibūrimų ir tradicinių švenčių, vėliau – pasivaikščiojimų vieta buvęs išskirtinis gamtos objektas prieš keliasdešimt metų įkvėpė girininką Joną Stanių originaliai iniciatyvai papuošti jį medžio skulptūromis. 1979 m. į pirmąją kūrybinę stovyklą susirinkę liaudies meistrai išdrožė 25 skulptūras. Projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis. 1979–1981 m. surengti iš viso trys tokie simpoziumai, kurių metu 50 medžio meistrų ir kalvių sukūrė dar 71 skulptūrą, įkvėpta lietuviškos etninės kultūros palikimo.

Finansavimą Raganų kalno simpoziumo ir interaktyvaus gido projektams skyrė Lietuvos kultūros taryba bei Neringos miesto savivaldybė.

Interneto svetainėje www.raganukalnas.lt galima susipažinti su medinių skulptūrų ekspozicija bei istorija, žemėlapiu ir nuotraukomis, pasiklausyti profesionalių aktorių balsais perteiktų lietuvių liaudies pasakų ir legendų.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Regionas

Neringa kviečia į šventinį miškasodį

Neringa savo gyventojus ir svečius pavasarį jau antrąjį kartą kviečia sutikti prasmingai – dalyvauti šventiniame miškasodyje ir taip prisidėti prie ...
2024-03-21
Skaityti daugiau

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Vasario 16-oji tarpukario Klaipėdoje: nuo alučio iki apspjaudomų trispalvių

Klaipėdos kraštas, 1923-iaisiais tapęs Lietuvos dalimi, praturtėjo nauja švente – Vasario 16-osios minėjimais. Iš tarpukario Klaipėdos spaudos matyti, kad neatsiejama ...
2024-02-16
Skaityti daugiau

ELTA

Prasideda ilgiausios dviračių tako Smiltynė-Nida atkarpos įrengimas

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pavasarį pradės likusios pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė-Nida atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, Preilos ir ...
2024-01-22
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This