Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog Šilutės ligoninė turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kuri buvo padaryta neteisėtais jos gydytojų veiksmais, besibaigusiais pacientės mirtimi.

„Facebook” nuotr.

Mirusiosios sutuoktinis ir du pilnamečiai vaikai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti jiems neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą už ligoninės netinkamai ir nekokybiškai suteiktas paslaugas, dėl kurių mirė pacientė. Mirusiosios sutuoktinis prašė priteisti 30 000 Eur  neturtinės žalos atlyginimą, pilnamečiai mirusiosios vaikai (sūnus ir dukra) prašė priteisti kiekvienam po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o dukra – ir 2750 Eur turtinės žalos, susijusios su laidotuvių išlaidomis, atlyginimą.

Ieškovai teigė, kad Šilutės ligoninės gydytojos nesuteikė tinkamos, kokybiškos ir kvalifikuotos pagalbos, laiku nenustatė diagnozės, dėl to per anksti į namus iš ligoninės išleista pacientė mirė.

Šilutės ligoninė su ieškiniu nesutiko ir argumentavo, kad pacientei buvo suteikta reikiama pagalba pagal kreipimosi į ligoninę metu buvusią sveikatos būklę, jokių neteisėtų gydytojų veiksmų esą nebuvo, pacientei buvo atlikti visi būtini tyrimai, o į namus išleista tą pačią dieną, nes jos būklė dėl paskirtų vaistų pagerėjo.

Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs apygardos teismas nustatė, kad pirmą kartą pacientė dėl pablogėjusios sveikatos į Šilutės ligoninę atvyko 2017 m. spalio 31 d. vakare, ją apžiūrėjusi gydytoja Ž. D. paskyrė tyrimus, vaistus ir tos pačios dienos vėlų vakarą išrašė pacientę namo. Antrą kartą į Šilutės ligoninę pacientė atvyko 2017 m. lapkričio 2 d. ryte, tačiau byloje nėra duomenų, kad tuo metu budėjusi gydytoja V. M. būtų suteikusi pacientei sveikatos priežiūros paslaugas. Vėliau tą rytą pacientę priėmė gydytoja A. M. K., paskyrė pacientei tyrimus, vaistus ir nurodžiusi, jog pacientės būklė patenkinama, išleido ją tą patį rytą namo, o vakare moteris dėl miokardo infarkto mirė.

Įvertinęs bylos duomenis teismas padarė išvadą, jog visos trys gydytojos atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), sąlygojusius pacientės mirtį: gydytoja Ž. D. neišsamiai surinko pacientės ligos anamnezę, neįvertino skausmo intensyvumo, per anksti išleido pacientę į namus, rekomendavusi aspiriną; gydytoja V. M., turėjusi dirbti antrojo pacientės kreipimosi į ligoninę metu, nesuteikė pacientei būtinosios medicininės pagalbos; gydytoja A. M. K. antrojo pacientės kreipimosi į ligoninę metu neišsamiai surinko ligos anamnezę, per vėlai paskyrė kraujo tyrimą, neįvertino atliktų tyrimų svarbos, parinko netinkamą gydymą ir teikė netinkamas rekomendacijas dėl tolesnio gydymo, be to, privalėjusi pacientę pervežti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, to nepadarė.

Teismas konstatavo, jog visi trys ieškovai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nors ligoninė teigė, kad mirusios pacientės vaikai jau yra pilnamečiai, todėl pagal įstatymą neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo.

„Apygardos teismas, atlikęs sisteminę Civilinio kodekso normų analizę ir atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, konstatavo, jog teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant jų darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs. Teismas pripažino, kad tarp mirusiosios vaikų, nors jie ir gyveno atskirai, buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai, todėl jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl motinos mirties”, – rašoma teismo pranešime.

Pacientės sutuoktiniui teismas priteisė 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir nurodė, kad sutuoktinių santykiai buvo artimi, glaudūs, pagarbūs, ryšys išskirtinis ir nepakeičiamas, santuokoje jie pragyveno 32 metus, ieškovas puikiai žinojo sutuoktinės ligų pobūdį, vežė ją pas daktarus, todėl sutuoktinės mirtis dėl neteisėtų gydytojų veiksmų padarė jam didelę neturtinę žalą.

Vaikams teismas priteisė po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodęs, kad jie kartu su motina nebegyveno, jų emocinis ryšys nebuvo itin stiprus. Taip pat ieškovei mirusiosios dukrai priteistas 2750 Eur turtinės žalos atlyginimas dėl kapo sutvarkymo. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Apygardos teismo sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.