P0

Miestas, Svarbu

Dėl Rimkų pervažos – peticija: reikalauja uždrausti traukinių eismą (16)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-09-09


Iki 2 kilometrų ilgio nusidriekiančių automobilių spūsčių ties Rimkų pervaža nebeapsikentę klaipėdiečiai sukūrė peticiją, kuria reikalauja šioje pervažoje piko valandomis uždrausti traukinių eismą. Klaipėdos savivaldybės vadovai pažadėjo pokalbiui pasikviesti „Lietuvos geležinkelių“ atstovus.

Rugsėjo pirmosiomis dienomis intensyvesnis automobilių eismas sutampa su išaugusiu krovinių srautu. Palmiros Mart nuotr.

„Prasidėjus naujiems mokslo metams (tačiau ir atostogų metu), Klaipėdos Rimkų traukinių pervaža eismo piko metu (darbo dienomis ryte nuo 7 iki 9 val. ir vakare nuo 16 iki 18 val.) užsikemša dėl pastoviai reisuojančių traukinių. Mašinų kamštis nusidriekia virš dviejų kilometrų ir taip gaišinamas brangus žmonių laikas. Šios peticijos tikslas sustabdyti traukinių eismą ties Rimkų pervaža eismo piko metu (darbo dienomis nuo 7:00 iki 9:00 bei nuo 16:00 iki 18:00 val.“ – tokia peticija internete (peticijos.lt) buvo sukurta šiomis dienomis. Ją jau pasirašė beveik 600 žmonių.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis teigė, jog gyventojų prašymų padėti išspręsti eismo problemas Rimkų pervažoje gauna ir savivaldybė.

„Artimiausiu metu kviesime „Lietuvos geležinkelių“ atstovus pasikalbėti, nes ši problema tikrai labai aktuali. Galbūt dar galima pakoreguoti traukinių judėjimą piko metu taip, kad jis sukeltų kuo mažiau nepatogumų vairuotojams“, – pažadėjo A. Dobranskis.

Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ atstovai gerų žinių neturėjo. Anot jų, problemos greitai išspręsti nepavyks, o ateityje traukinių eismas dar labiau intensyvės.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovė „LTG Infra“ yra gerai susipažinusi su iššūkius gyventojams keliančios Rimkų pervažos situacija. Joje susikerta didelis keliaujančių klaipėdiečių srautas su pagrindine šalies geležinkelių arterija kroviniams į Klaipėdos jūrų uostą. Kasmet krovinių srautas į Klaipėdą auga, tad šioje svarbioje sankirtoje krovinius gabenančių traukinių skaičius ateityje tik augs. Planuodami traukinių eismą „LTG Infra“ specialistai atsižvelgia į gyventojų poreikius, tačiau krovinių srautas į uostą yra didelis, tad išvengti pervažos uždarymo piko metu nepavyksta – rytinėmis piko valandomis (nuo 7 iki 10 val.) ją turi kirsti apie trys ilgieji krovininiai traukiniai, vakaro piko metu (nuo 17 iki 20 val.) apie du. Taip pat, pervažą reikia uždaryti ją kertant ir keleiviniams traukiniams, kuriais žmonės keliauja į darbą, o vaikai – į mokyklą. Iš viso nuo septintos ryto iki septintos vakaro šią pervažą kerta vidutiniškai 23 traukiniai“, – skaičius pateikė „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Tomas Digaitis.

Rugsėjį problema ypač paaštrėja, nes išauga ne tik automobilių srautai, bet padaugėja ir krovinių į uostą.

„Rugsėjo pirmosiomis dienomis intensyvesnis automobilių eismas sutampa su išaugusiu krovinių srautu – ypač dėl grūdų ėmimo sezono. Tačiau ir nepaisant to, intensyviausias traukinių eismas čia vis vien planuojamas ne piko metu, taip stengiantis sukelti kuo mažiau nepatogumų gyventojams“, – pabrėžė T. Digaitis.

Paklaustas, ar įmanomas koks nors problemos sprendimo variantas, pašnekovas pateikė kitų miestų pavyzdžius.

„Su panašiais nepatogumais ilgai gyveno ir plungiškiai bei Lentvario gyventojai, tačiau miestų savivaldose buvo inicijuoti pokyčiai, kurie drauge su „LTG Infra“ komanda yra sėkmingai įgyvendinami – Plungėje jau atidaryta dviejų lygių sankryža ir identiška problema išspręsta iš esmės. Toks pats projektas pradedamas vykdyti ir Lentvaryje, kur miesto centre esančią pervažą kirsdavo didelis krovininių ir keleivinių traukinių skaičius. „LTG Infra“ komanda, turinti didelę tokių projektų patirtį, šiuos projektus sėkmingai įgyvendina, taip pat padeda pritraukti ir europinių lėšų tokio pobūdžio projektams finansuoti. Manome, jog Rimkų pervažoje taip pat galėtų įvykti reikšmingi pokyčiai. Mes palaikome aktyvią diskusiją su Klaipėdos miesto savivaldybe, nes geležinkelių tinkle uostamiestis atlieka itin svarbų vaidmenį. Šių diskusijų šviesoje kviečiame miesto savivaldybę diskutuoti ir apie šią sudėtingą pervažą. Tikime, jog bus surastas tiek gyventojams, tiek krovinius gabenančioms įmonėms ir uosto plėtrai naudingas sprendimas“, – teigė T. Digaitis.

A. Dobranskis, paklaustas, ar Klaipėdos planuose yra Rimkų pervaža paversti dviejų lygių sankryža, teigė, jog šiuo metu prioritetiniai projektai yra Baltijos prospekto estakados, Statybininkų prospekto tęsinio statybos, kitų įvažiavimų į miestą rekonstrukcijos.

„Žinoma, pajėgtume įgyvendinti dar vieną projektą, bet esminis klausimas yra finansavimas. Klaipėdos savivaldybė dabar tikrai nėra pajėgi finansuoti dar vieną didelį projektą“, – teigė A. Dobranskis.

Beje, dar 1965 m. pagal Klaipėdos pramoninio mazgo vieningo generalinio plano schemos projektą buvo siūloma Rimkuose sankryžą su geležinkeliu numatyti „dviejuose lygiuose”.


2020-09-09

16 komentarai “Dėl Rimkų pervažos – peticija: reikalauja uždrausti traukinių eismą”

  1. Jeigu tarsitės su geležinkeliais nepamirškit apie “Gargždų geležinkelį” Kaip tik jų atšaka ir įeiną ties Rimkais. Pačiam per piką ten netenką važinėt, bet sprendžiant iškalbų būtent “Gargždų geležinkelio” mėlynas traukinukas ir važinėjasi ten pirmyn atgal. Šiaip Rimkuose viaduko nereiktu. Reikia pietinio aplinkelio ir Statybininkų pr. tęsinio.

  2. Pykina ,jau vemti norisi valdininkams ant galvų,jaučiu kaip durnėju kartu su jais dėl tos pervažos.

  3. Ne tik 1965 metais, bet ir 2007 metais miesto valdžia bendrajame plane buvo įsipareigojusi įrengti pietinį miesto išvažiavimą ir “… pratęsti Statybininkų prospektą nuo Šilutės plento per pramonės teritoriją iki 14 kelio, įrengiant skirtingų lygių susikirtimą su geležinkeliu ir sankryžą su 141 keliu…” Jeigu miesto valdininkai domėtųsi veikiančias dokumentais ir juos vykdytų, tai šiandien neturėtume problemų Rimkų pervažoje, nereiktų nerimauti dėl būsimų transporto eismo problemų įvažiavimuose į Klaipėdą, kai Vyriausybės struktūros artimiausiu metu imsis sutvarkyti įvažiavimą Vilniaus plentu į Klaipėdą ties Baltijos prospektu. Blogiausia tai, kad Vyriausybė čia spręs savo problemas, o ne miestiečių.

  4. Kai įrengė Baltijos / Šilutės žiedą bei Jakų žiedą buvo numatyta, kad ten visi važiuos ir Rimkų pervaža liks neaktuali, nes įrengti toje vietoje estakadą nėra techninių galimybių…
    Tačiau laikai keičiasi, dauginamės, reikia plėstis, o mieste nesugebam išlaikyti gyventojų, jie tampa rajoniniais, paleiskime greičiau į rinką sklypus mieste, bus mažiau problemų !
    Nepamirškime, ateinantį pavasarį pradės funkcionuoti Statybininkų pr. tęsinys ir atsiras papildomas išvažiavimas/įvažiavimas iš pietinė miesto dalies !

  5. 30 metu nesugeba nei vienas meras išspresti to juodulio! Nerinkčiau nei vieno iš jų antra kartą! Nors pats gyvenu šiaurinėj pusėj, bet dažnai tenka važiuoti ta pervaža (alia apvažiavimu) – nenoriu čia keiktis, lohai paskutiniai, išardė tilžės žieda – 100 metu galėjo dar būti sulyginus su ta pervaža, ir n kitų ”projektų” – pagal prioriteta nesulyginami.

  6. tai kad senei reikejo esakada pastatyti,klaipedoje ne tie valdzioje,skvernelis butu pastates

  7. Rimkų geležinkelio stotis buvo rekonstruota statant tarptautine perkėlą , iešmai perkelti arčiau pervažos todėl vyksta manevravimas.Vienintelė išeitis,kad pakeistu manevravimo laiką.

  8. Lietuvos gelezinkeliu vadovybe sedi sostineje ir jiem nusispjaut periferijos problemos.
    Jie uzdirba pinigus klaipedieciu saskaita, nes klaipedos uostas jiem uzdirba didziaja dali pelno, bet investuoti gerinant infrastruktura – nesugeba. Geriau vilniaus ponams administracijoje isimoketi priedus prie algu.
    Idingas poziuris. Turi isikisti politikai.

    • Klaipėdiečiai bėdų dėl Rimkų pervažos neturi 🙂 o gyvenantys užmiestyje turėtų bėdas su rajono savivaldybėmis spręsti …Gana grubiai pajuokavau dėl nuolatinio inkštimo apie Vilnių ir uostą . Aš taip pat kasdien 2 kartus važiuoju per šią pervažą , bet vilčių dėl to , kad Klaipėdos savivaldybė ką keistų jau seniai neturiu .

  9. Reikia žmonėms suteikti galimybę statyti namus Klaipėdoje, mažiau važinės,ten ir atgal, bet kur tau, Medelyno kvartalas vis įstrigęs…

  10. Sako piko metu 2-3 traukiniai pravaziuoja, o kaip su tais traukiniais kurie tik vagonus perstumdo pirmyn atgal pervazoje? Arba visai be krovinio pirmyn atgal? Juokingiausia, kada vos kirtes pervaza traukinys juda atgal.

    • Vos kirtęs sankryžą juda atgal… Jūsų nuostabai atgal, bet jau kitais bėgiais

  11. DĖl Rimkų bus “ilga muzika”. Kvailaiausia, kad žmonės statosi ten , Rimkuoase, namus, o paskui praregi: pasirodo ir traukiniai važiuoja?

  12. Yra nutiestas naujas asfaltotas kelias nuo Draugystės geležinkelio stoties iki Gružeikių sodų. Bet jis, kiek suprantu yra privatus, nes uždarytas šlagbaumu. Idomu,kam jis priklauso? Manau, galėtų savivaldybė pasidomėti kieno tai kelias ir išsinomuoti, kol tiltą per timkų pervažą pastatys.

  13. Problema yra ne tik Rimkų pervaža, bet ir Tilžės pervaža. Kamščiai piko metu susidaro iki Jakų žiedo ir net žiede nusitęsia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt