Europos Komisija (EK), remdamasi Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos mokslininkų rekomendacijomis ir Baltijos jūros išteklių daugiamečiu valdymo planu, pateikė pasiūlymą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2021 m.

Livijos Grajauskienės nuotr.

„Pastaraisiais metais ES žvejai, pramonė ir valdžios institucijos dėjo daug pastangų, kad Baltijos jūros žuvų ištekliai būtų atkurti. Tais atvejais, kai buvo išsamios mokslininkų rekomendacijos, jomis ir buvo grindžiami ankstesni sprendimai dėl žvejybos Baltijos jūroje galimybių, ir septynių iš aštuonių išteklių (jų žuvys sudaro 95 proc. iškraunamo laimikio) žvejybos galimybes pavykdavo nustatyti laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) principo. Tačiau 2019 m. mokslininkai išsiaiškino, kad padėtis nebuvo tokia stabili, kaip įvertinta anksčiau, todėl būtina imtis ryžtingų veiksmų siekiant atkurti visus išteklius ir užtikrinti, kad jie pasiektų MSY atitinkantį tvarų dydį arba išliktų tokio pat dydžio“, – rašoma EK išplatintame pranešime.

Prieš keletą dienų įvykusiame BALTFISH regiono aukšto lygio grupės susitikime valstybės narės įvertino EK pasiūlymą ir siūlomą požiūrį dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2021 metams.

Lietuvos žvejybos laivynui aktualių Baltijos jūros išteklių atžvilgiu pasiūlymas nėra labai palankus, todėl Lietuva išsakė poziciją, kad reikia laikytis nuosaikaus ir subalansuoto požiūrio, vengti didelių žvejybos kvotų svyravimų, kas neigiamai veikia žvejybos verslo planavimą. Būtina atsižvelgti ir į socialines ekonomines pasekmes, palaikyti žvejybos sektoriaus gyvybingumą ten, kur komercinė žvejybos veikla galima.

Remiantis dabartiniu EK pasiūlymu, rytinių menkių tikslinė žvejyba toliau bus draudžiama, nes dar 2019 m. mokslininkai nustatė, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių dydis labai sumažėjo ir jau kurį laiką nesiekia saugių biologinių ribų. Ateinančiais metais EK siūlo mažinti ir rytinių menkių išteklių priegaudos žvejybos kvotą 70 proc. ir toliau taikyti papildomas išteklių išsaugojimo priemones (žvejybos neršto metu ir mėgėjų žvejybos draudimus). Vakarinės Baltijos jūros menkių išteklių situacija geresnė – jų žvejybos galimybes siūloma mažinti 11 proc., išlaikant 2020 metams priimtas papildomas priemones (žvejybos neršto metu draudimas ir mėgėjų žvejybos laimikio apribojimas).

Vienos iš pagrindinių pelaginių rūšių – strimelių – Centriniame Baltijos jūros baseine kvotą EK siūlo mažinti daugiau nei trečdaliu – 36,4 proc., nes remiantis ICES mokslininkų rekomendacijomis, išteklių dydis yra žemesnis geros būklės lygio.

Šprotų kvotą siūloma palikti 2020 m. lygyje, nors mokslininkų rekomendacijoje dėl šprotų išteklių leidžiama jų žvejybos kvotas padidinti. EK siūlo vadovautis atsargumo principu – nedidinti žvejybos galimybių, nes šprotai sužvejojami drauge su strimelėmis vykdant mišriąją žvejybą, o šių išteklių žvejybos kvotos turi būti gerokai sumažintos.

„Pelaginiam sektoriui reikalingas stabilumas, todėl, jei mokslininkai pasisako už šprotų kvotos didinimą, privalome šią idėją palaikyti, kad bent kiek išlaikytume žvejybos galimybių balansą ir sektoriaus gyvybingumą. Taip pat manau, kad yra būtina išnagrinėti dyglės žvejybos galimybes. Tokia Lietuvos pozicija buvo išsakyta BALTFISH‘e ir jos laikysimės toliau“, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Vis dėlto ne visos valstybės laikosi tokios nuosaikios pozicijos. Pavyzdžiui, Lenkija siūlo progresyvų požiūrį – visišką menkių ir  strimelių žvejybos draudimą visoje Baltijos jūroje bent 3 metams. Jie renkasi tokį drastišką požiūrį tam, kad ilgainiui situacija pagerėtų. Valstybių pozicijoms išsiskiriant, bus ieškoma kompromiso.

Naują pasiūlymą teiks BALTFISH šiuo metu pirmininkaujanti Estija, toliau dirbant su regiono valstybėmis dvišaliu pagrindu. Galutinį sprendimą už žemės ūkį ir žuvininkystę atsakingi ministrai priims spalio 19–20 d. įvyksiančioje Ministrų taryboje.