P0

Svarbu, Temos

Klaipėdos futbolo fenomenas. Nemokam? Nenorim? Negalim? (3)

Valdas Pryšmantas

Valdas Pryšmantas
2020-09-12


Jau ne pirmi metai, kai Klaipėdos futbolo klubai yra netekę arba neįgauna teisės vadintis reprezentacine sporto šaka kartu prarasdami ir visas tokio statuso privilegijas. Tam jie šiuo metu yra per prasti ir palikti užribyje. Tik nesutariama, ar tai priežastis, dėl kurios miestas nesuteikia futbolui reprezentacinio mandato, ar tokio požiūrio pasekmė. 

Facebook/Klaipėdos „Neptūnas“ nuotr.

Nereikia mieste ilgai ieškoti žmogaus, kuriam patiktų futbolas. Į sporto pasaulį pirmuosius žingsnius žengiantys vaikai neretai pasirenka šio žaidimo treniruotes, savo turnyrus rengia mėgėjai, jaunimas, senjorai, po dienos darbų susirenkantys pasivaržyti Klaipėdos aikštėse ir aikštelėse. 

Ir nieko čia nuostabaus. Po velnių, juk tai populiariausia sporto šaka pasaulyje. 

Stebina tik fenomenali padėtis mieste – o ji dabar tokia, kad miesto gyventojai nesutinka laikyti futbolo tinkamu Klaipėdos reprezentacijai.

Jeigu kas nors norėtų dėl to ginčytis (išties, skamba neįtikinamai), jiems tai būtų galima nesunkiai įrodyti: bendras miesto gyventojų susitarimas – savivalda – nustato taisykles, pagal kurias sporto šakų klubai gali vadintis reprezentaciniais. 

O pagal šį susitarimą Klaipėda šiuo metu yra krepšinio, rankinio, tinklinio, ledo ritulio, irklavimo ir buriavimo miestas – įsakymai nurodo, kad šios sporto šakos jį reprezentuoja geriausiai. Bent jau tiek, kad būtų remiamos papildomai.

Futbolui šioje kompanijoje vietos nėra nuo 2018 metų, jam, tarsi kokiam valkatai, prieš nosį užtrenkiamos išrinktųjų klubo durys.

„Brangusis, myliu tave, bet kol kas laikykis nuo manęs atokiau. Ateik, pabandyk, kai tau seksis šiek tiek geriau“, – maždaug tokią sąlygą Klaipėda kelia futbolui, norinčiam į klubą, kurio nariai pelno ne tik gerą vardą, bet ir gauna už tai pinigų.

Kodėl? Formali to priežastis – miesto nustatyti kriterijai (dalyvauti aukščiausio lygio turnyruose) ir jų neatitikimas.

Aišku, galima kabinėtis prie apibrėžimo, semantikos: reprezentacija reiškia, anot kalbininkų, „atstovauti, rodyti būdingąsias, ypač gerąsias, ko savybes, pristatyti ką nors“. 

O geriausia, ką šiuo metu gali pasiekti klubinis Klaipėdos futbolas – Lietuvos futbolo federacijos II lygos Vakarų zona, kurioje varžosi trys miesto komandos – „Atlantas“, „Neptūnas“ ir „Rosa“. Šį sezoną – be prošvaisčių pakilti bent laipteliu aukščiau, bent pagal turnyro nuostatus.

Juos pabrėžti būtina dėl to, kad Lietuvos futbolo federacija ne visada principingai laikosi taisyklių ir pernelyg mėgsta daryti išimtis, siekdama pritraukti į A lygą komandas ar jas ten išlaikyti.

Šioje vietoje, dėl teisybės, reikėtų paminėti, kad futbolas šiuo metu nepatenka ir į valstybės strateginių sporto šakų sąrašą 2017-2020 metams. Ta pati priežastis – neįvykdyti keliami kriterijai. 

Tačiau šįkart labiau nei techninės detalės domina filosofinė šio reikalo pusė – kodėl futbolas staiga tapo sporto šaka, kuri negali reprezentuoti Klaipėdos?  

Kas atsitiko, kad ilgą laiką miestą plačiai garsinusi sporto šaka atsidūrė žemiau nubrėžtos ribos? Juk sąlyginai neseniai Klaipėdos klubas buvo tarp pirmaujančių Lietuvoje, dalyvavo Europos turnyrų atrankose. 

Kas buvo lemtingi faktoriai, lėmę tokį miesto futbolo nuosmukį reprezentacine prasme? Kokios miesto futbolo reabilitacijos galimybės bent per artimiausią dešimtmetį? 

Kita vertus, galbūt miesto gyventojų patikėtas mandatas spręsti, kas yra reprezentacija sporte, o kas ne, yra netikęs būdas? 

O gal klubai galėtų spjauti į savivaldos taisykles ir tiesiog daryti tai, kad jiems nereikėtų vykdyti kažkokių reikalavimų norint vadintis reprezentacine komanda? Nejaugi „Chelsea“ arba „Arsenal“ prašo Londono valdžios tokio statuso? Ar „FC Barcelona“ siunčia Lionelį Messį derėtis į Barselonos savivaldybę dėl galimybės vadintis reprezentuojančia miestą komanda? 

Liūdna, o kartu ir keista – nejaugi Klaipėdoje nėra vadybininkų, sugebančių sukurti organizaciją pagal pasaulyje plačiai taikomus verslo modelius – juk dėl to, kad futbolas yra itin populiari sporto šaka, investicijos į jį dažnu atveju yra vienos rentabiliausių.

Nemokam? Nenorim? Negalim?

Kitos priežastys? Be tos, kuri kartojama kaip mantra – nėra pinigų.

Gal Klaipėdoje egzistuoja fenomenas, kuris kiša koją išskirtinai – tik sėkmingos futbolo organizacijos kūrimui?

Gal su Klaipėdos sporto politika – kažkas ne taip, jeigu futbolas lieka už borto? 

Gal futbolo klubai privalo veikti savarankiškai, nepriklausomai nuo savivaldybės pagalbos?

O gal reikia liūdnai konstatuoti, kad mieste nėra galimybių sukurti profesionalų klubą, kuris gebėtų gyvuoti be valdžios pagalbos?

Gal laikas sukurti naują, unikalų ir tik Klaipėdai tinkamą modelį? Pasinaudoti sutelktiniu finansavimu įtraukiant visuomenę – juk ji tokiu atveju turėtų progą įrodyti, ar futbolas tikrai reikalingas.

Galima tik spėlioti ir kalbėtis su gausia miesto futbolo bendruomene – ką jos nariai mano apie dabartinę padėtį ir perspektyvas? 

Audrius Žuta, laikinasis Klaipėdos futbolo mokyklos direktorius:

„Pagrindinė futbolo nepatekimo tarp reprezentacinių miesto sporto šakų priežastis – uostamiesčio futbolo klubų nedalyvavimas LFF aukščiausios ir I lygos čempionate. Kol „Atlantas“ sėkmingai rungtyniavo A lygoje, viskas buvo gerai. Ypač sėkmingas laikotarpis buvo komandai vadovaujant vyriausiajam treneriui a.a. Konstantinui Sarsanijai. Tada „Atlantas“ sudarydavo rimtą konkurenciją kovoje dėl čempiono titulo ir keletą metų dalyvavo Europos lygos taurėje. 

Mus, futbolo specialistus, ypač džiugino tai, kad rungtynėms buvo registruojami 8-9 uostamiestyje išauginti futbolininkai, o tikrai stiprūs ir profesionalūs 4-5 legionieriai sudarydavo tik nedidelę dalį komandos sudėties. Tą klaipėdietišką dvasią jautė ir į stadioną gausiai susirinkę sirgaliai. 

Deja, anapilin iškeliavus K. Sarsanijai, situacija kardinaliai pasikeitė į blogąją pusę. Į komandą buvo kviečiami abejotino meistriškumo legionieriai, nutrūko finansavimas ir Klaipėdos futbolo flagmanas atsidūrė LFF II lygoje.

Pagrindinė kracho priežastis – tikrai ne miesto nustatyti kriterijai. Iš šalies žiūrint, greičiausiai dėl finansinių priežasčių „Atlantas“ atsidūrė II lygoje. Tikrąją priežastį gali nustatyti tik buvę „Atlanto“ savininkai. Beje, panaši situacija prieš gerą dešimtmetį buvo Kaune, kada LFF „ištrėmė“ „FBK Kauną“ į II lygą. Keletą metų laikinojoje sostinėje taip pat nebuvo komandų A lygoje. Šiandien situacija visiškai kita – trečioje vietoje žengia ir Europos taurėje žaidžia Kauno „Žalgiris“, į A lygos vartus beldžiasi ir I lygos vienas iš lyderių – Kauno „Hegelmann Litauen“.  

Klaipėdai taip pat reikės nueiti panašų kelią. Aš į ateitį žiūriu optimistiškai. Neabejoju, kad po 2-4 metų uostamiestis vėl turės savo atstovą A lygoje. Jau dabar II lygoje rungtyniauja net 3 Klaipėdos komandos, tarp kurių „Neptūnas“ yra vienas iš lyderių.“ 

Dainius Žernys, Klaipėdos „Atlanto“ trenerių štabo konsultantas

„Mano manymu, dėl tokios padėties daugiausiai atsakomybės turėtų tekti savivaldai, kuri privalo rūpintis reprezentacinėmis komandomis.

Politikai pasirodo tik tada, kai pasiekiami rezultatai – tada jie pirmieji eilėje bendrai nuotraukai. 

O kai komandoms nesiseka – jų nesimato.

Turėtų būti kitaip – jų pagalba reikalinga nuolat, ir kai sekasi, ir kai blogai. Tada bus ir rezultatai.“  

Marius Komovas, vaikų futbolo treneris 

„Klaipėdoje iki tam tikros ribos su futbolu viskas yra labai gerai – daug žmonių, kurie domisi ir myli šią sporto šaką, turime gerų trenerių, labai daug sportuojančių vaikų – jau 2015 metais gimę mažieji pradeda lankyti treniruotes. 

Tačiau kai jie sulaukia 16-17 metų, prasideda bėdos – jaunuolius labai sunku motyvuoti ir įkalbėti nemesti futbolo, nes nėra į ką lygiuotis, ko siekti, kur realizuoti gebėjimus. 

Nėra mieste elitinio klubo, piramidės viršūnėje – tuščia vieta.

Nežinau, kodėl taip atsitiko. Gal kai kurių asmenų reputacija pakenkė miesto futbolui, gal juo nepasitikima kaip gera investicija, gal kitos priežastys lėmė.

Labai dėl to gaila.

Visoje Lietuvoje nedaug yra futbolo klubų, kurie sugebėtų užtikrinti tolesnį vaikų ugdymą, visi tik žiūri, kaip išlaikyti profesionalus arba uždirbti pinigų. 

Kitaip tariant, į vaikus niekas investuoti nenori, siekiama greito rezultato. O tokie rezultatai greitai nepasiekiami.

„Atlanto“ vardas jau nieko nesako – pripratome, kad pastaraisiais metais jis vos gyvas, nuolat reanimuojamas.

Aišku, puiku, kad atsiranda gerų iniciatyvų, tačiau naujoms organizacijoms, tenka viską pradėti iš naujo, kad bendruomenė jais ir futbolu patikėtų iš naujo. Tam prireiks daug sunkaus darbo ir laiko, reikia tikėtis, kad iniciatyva nežlugs taip, kaip žlugo kitos – juk Klaipėdoje panašiu pagrindu per pastaruosius dešimtmečius kūrėsi ne vienas klubas.

Vis dėlto mieste futbolas gali atgimti. Tačiau tai ne vieno žmogaus užduotis, tai bendras visų – miesto, tėvų, trenerių, privačių organizacijų – reikalas.“ 

Raimondas Beliauskas, 2009-2011 m. gyvavusios komandos „FC Klaipėda“ vienas iš kūrėjų

„FC Klaipėda“ buvo geras projektas, jo rinkodara jau tada buvo išsiskirianti ir ženkliai lenkė komandos sportinius rezultatus. Jį galima buvo sėkmingai vystyti, pagal panašų modelį Lietuvoje vystomas Vilniaus „Žalgiris“, kuriame sėkmingai dirba Vilma Venslovaitienė ir man malonu prisiminti tą laiką, kai teko su ja bendrauti. 

O kodėl „FC Klaipėda“ veikla nutrūko, atsakysiu paprastai – mes jį patys nutraukėme, kol dar nebuvo per skausminga tai padaryti. 

Reprezentacinei miesto komandai, norint tokia būti, reikalingi ne šiaip pinigai, o labai dideli pinigai! 

Tai galima pasiekti, kai vieningai dirba visi – miesto bendruomenė, politikai bei verslas. Reikia norėti ir mokėti svajoti, pagaliau turėti vieningą visų viziją, kaip ir kas sėkmingiausiai reprezentuoja miestą ir kaip jiems galima padėti.

Kai nėra mieste ambicingos sporto politikos, tai ir sporto reikalai yra tokie, kokie yra. Ir čia aš turiu galvoje ne tik futbolą, bet ir tą patį „Neptūną“ bei daugkartinį rankinio čempioną „Dragūną“, apie moteris net nekalbu. 

Ir vis tik tikiu, kad toks miestas, kaip Klaipėda, negali neturėti stiprių reprezentacinių miesto komandų ir ateityje – tik neaišku kada – jame futbolas tikrai atsigaus.“ 

Tadas Vaitkus, FK „Neptūnas“ valdybos narys

„Manau, kad pagrindiniai faktoriai, lėmę dabartinę situaciją, buvo kelių pastarųjų metų įvykiai, susiję su „Atlantu“: buvusio savininko sprendimas palikti klubą likimo valiai, Lietuvos futbolo federacijos sankcijos dėl sutartų rungtynių. 

Sutikime, tokios istorijos neigiamai paveikia ne tik miesto gyventojus, bet ir savivaldą – kam bus malonu, kai tokia reprezentacija? O gal įtaką padarė ir tai, kad dėl prastų rezultatų futbolas išbrauktas ir iš nacionalinio reprezentacinių sporto šakų sąrašo.

Kita vertus, Klaipėdos savivaldybė visiškai nenusisuko nuo šios sporto šakos, yra rėmimas, suteikiama galimybė sportuojantiems vaikams gauti paramą pagal krepšelių programą. Vis dėlto tai masiškiausia sporto šaka, apie tūkstantis vaikų lanko treniruotes, vakarais miesto aikštės pilnos mėgėjų, turime 3 komandas II lygoje, varžybų pažiūrėti ateina sąlyginai nemažai žiūrovų, yra susibūrusios fanų grupės.

Futbolas Klaipėdoje nemirė, jis gyvas ir turi visas galimybes per kelis ateinančius metus sugrįžti į buvusias pozicijas. 

Dabar sunkiausia – emociniu požiūriu. Dėl to, kad sporto karalius Klaipėdoje atsidūrė tokioje padėtyje, visiems futbolo gerbėjams labai nesmagu.“ 

Mantas Razonas, Klaipėdos miesto futbolo mėgėjų varžybų dalyvis

„Aš manyčiau didžiausia problema yra nuolat kamuojantys lažybų skandalai, kai yra parduodamos varžybos, todėl savivaldybė nusisuka nuo futbolo, kuris, kaip žinome pasaulyje yra numeris vienas.

Manau, kad tai vyksta dėl to, kad nėra konkrečių gelbėjimo, strateginių planų tiek iš savivaldybės tiek ir klubo pusės, kurie užkirstų kelią visiems laikams to išvengti. 

Turime puikių pavyzdžių kaip galima susitvarkyti viską ir neturėti finansinių problemų.

Futbolas apskritai buvo ir šiandien yra nustumtas į šalį Klaipėdoje iš savivaldybės pusės ir neatrodo, kad būtų noras turėti vėl konkurencingą, miestą reprezentuojantį klubą Lietuvoje.“ 

 

Romanas Korolčiukas-Šokoladas, Klaipėdos „Atlanto“ fanų klubo „Vakarų frontas“ atstovas

„Man yra įstrigę Klaipėdos mero žodžiai, kuriuos jis viešai ištarė prieš dvejus metus – jo nuomone, miestas „Atlanto“ remti negali dėl to, kad klubas neatitinka kriterijų, kaip vieną iš argumentų paminėjo poros tūkstančių eurų skolą valstybinėms įstaigoms. Ši aplinkybė buvo pabrėžta.

Tačiau tuo pačiu metu kitas reprezentacinis miesto sporto klubas – Klaipėdos krepšinio komanda „Neptūnas“ – tiekėjams ir valstybei buvo skolingas šimteriopai didesnes sumas, tačiau tai nesutrukdė savivaldybei jo remti.

Kai ant bankroto ribos atsidūrė „Atlantas“ – finansinių priemonių savivaldybėje padėti nerasta, kai ties bankrotu balansuoja „Neptūnas“ – pinigų ilgai ieškoti nereikėjo.

Tai yra nevienodos sąlygos ir dvigubi standartai. 

Reikia suprasti, kad profesionalūs futbolo klubai Lietuvoje savarankiškai išsilaikyti negali, savivaldybių parama būtina – tai miesto garbės reikalas. Ir jeigu 1990 metais šalies čempionate dalyvavo 3 Klaipėdos komandos buvo tarp pirmaujančių, tai dabar 3 klubai vargais negalais sugeba rungtyniauti II Lygoje. 

Nerandu tam kito paaiškinimo kaip užsisėdėjusios valdžios požiūrio į miesto į futbolą pasekmė.“ 

Arvydas Cesiulis, Klaipėdos mero pavaduotojas, veiklos sritis – Kūno kultūros ir sporto plėtojimas;

„Būtina pažymėti, kad į reprezentacinių sporto šakų, kurias dalinai galėtų finansuoti savivaldybė, mieste dabar veikiantys II lygos futbolo klubai nepatenka todėl, kad ir negali dabartinėje situacijoje patekti. Tai ne tik formali, bet ir reali aplinkybė, dėl kurios susidarė tokia situacija. 

Nuo kada antros lygos klubai, miestui, turinčiam ilgametes ir šlovingas futbolo tradicijas, gali būti priskiriami reprezentacinių klubų kategorijai? 

Norint gauti savivaldybės paramą, būtina žaisti Lietuvos aukščiausioje lygoje. Miestas negali finansuoti bet kokių sporto iniciatyvų, be to pagal Klaipėdos savivaldybės patvirtintą tvarką, sporto organizacija turi turėti ilgalaikę, ne trumpesnę kaip trijų metų, sportinės veiklos programą bei strategiją. Ši nuostata yra patvirtinta 2018-ųjų spalį.

Atsiribojant nuo formaliųjų kriterijų ar reikalavimų, norėtume pastebėti, kad miesto savivaldybė visada skyrė daug dėmesio profesionalaus futbolo mūsų mieste rėmimui tiek finansais, tiek infrastruktūros paslaugų suteikimu. Buvo laikai, kad Klaipėdos savivaldybės finansavimą gavo net du Klaipėdos futbolo klubai – „Atlantas“ ir „Klaipėdos Granitas“. Jie abu vienu metu rungtyniavo Lietuvos futbolo A lygos čempionate.

 Tai, kad jų ten dabar nėra, kalta tikrai ne savivaldybė. Visi besidomintys futbolu puikiai žino priežastį – tai lažybų skandalai, dėl kurių komandos pašalintos iš turnyrų.

Savivaldybė tokių dalykų sukontroliuoti negali. Patys klubai įsivėlė į tokius gėdingus skandalus ir dėl to buvo nubausti.

 Pernai pasikeitus „Atlanto“ savininkams, savivaldybės administracija ir miesto politinė valdžia dėjo visas pastangas, kad komanda būtų išgelbėta – tarpininkauta derybose su LFF, sudarytos specialios sąlygos naujiesiems klubo šeimininkams išspręsti formaliuosius finansinių įsipareigojimų reikalus. Buvo daugybė susitikimų ir diskusijų, laikantis teisės aktų miestas iki paskutinės akimirkos bandė išgelbėti komandą, kad ji galėtų dalyvauti A lygos varžybose. Tačiau to padaryti nepavyko, „Atlantas“ neišsprendė savo finansinių problemų, LFF paskirta diskvalifikacija nebuvo panaikinta. 

Beje, „Atlantas“ iki šiol neatsiskaitė savivaldybei, kaip panaudotas iš miesto biudžeto komandai skirtos paramos 8000 eurų likutis…

Savivaldybė nėra labdaros organizacija, ji disponuoja visų miestiečių pinigais, todėl negali elgtis, kaip nėra numatyta teisės aktuose.

Dėl šių priežasčių Klaipėda šiemet neturi komandos nei A lygoje, nei I lygoje. Dėl lažybų ir sutartų rungtynių skandalų, mūsų futbolo komandoms kelią į piramidės viršūnę tenka pradėti iš naujo – nuo II lygos ir bandyti sportiniu principu išsikovoti vietą aukščiau.

Žinoma, dabartinė situacija mūsų netenkina, tačiau tokia realybė ir esame priversti su tuo susitaikyti.

Neabejotina, futbolas yra ir privalo būti  reprezentacine sporto šaka, tačiau ar bet kokias futbolo iniciatyvas savivaldybė privalo remti finansiškai, jei jau profesionalūs ir ilgas tradicijas turėję klubai nepateisino miesto sporto bendruomenės lūkesčių?

Norėčiau priminti, kad mieste kultivuojamos įvairios sporto šakos, kurios irgi turi teisėtus paramos iš miesto lūkesčius ir visų jų tenkinti tikrai negalime. Futbolo rėmimo atveju savivaldybė finansiškai nėra pajėgi remti visų klubų, kurie tik sumąsto dalyvauti trečiame pagal pajėgumą šalies futbolo čempionate – o jei jų dalyvauti panorės 10, negi visus išlaikysime?

Retorinis klausimas: gal geriau suburti vieną ir pajėgią komandą, kuri išties reprezentuotų Klaipėdos miestą, o ne kelias silpnesnes komandas, kurios galbūt atsidurtų čempionato turnyrinės lentelės apačioje?

Galiu patikinti, kad kai kuri nors Klaipėdos futbolo komanda vėl prasibraus į šalies aukščiausios lygos čempionatą, tada vėl galėsime skirti dalinį finansavimą.

Ne kartą klubams esame akcentavę, kad lėšos yra skirstomos pagal nuostatus, patvirtintus Klaipėdos savivaldybės tarybos, vertinant klubo paraiškų turinį, jaunimo ugdymą, užimamas vietas, miesto reprezentavimą ir kitus kriterijus.

Pasikartosiu – konkurse dėl savivaldybės dalinės paramos  gali dalyvauti tik aukščiausio lygio Lietuvos čempionatuose ir Europos taurės varžybose dalyvaujančios komandos.

Jokiu būdu negalima teigti, kad Klaipėdos miestas futbolą paliko nuošalyje – visada rėmėme aukščiausiosios lygos komandas, jei tik jos atitiko visus kriterijus.

Savivaldybė taip pat išlaiko Klaipėdos futbolo mokyklą, intensyviai vyksta ir į pabaigą artėja naujo jos komplekso statybos, tad sąlygos mūsų jaunimui sportuoti jau kitąmet gerokai pagerės. Beje, reikia paminėti, kad kasmet jos išlaikymui yra skiriama apie 600 000 eurų.

Tikimės, kad naujoji futbolo mokykla ir gerokai geresnės sąlygos padės kilti ir mūsų miesto futbolo rezultatams. 

Jau priartėjome prie naujos savivaldybės finansuojamo sportuojančio vaiko krepšelio sistemos kūrimo pabaigos, kurią įgyvendinant mieste bus sudarytos lygiavertės galimybės dėl miesto paramos konkuruoti visoms futbolą vystančioms sporto organizacijoms – viešoms ir privačioms. Pirmoji kregždė – 2018 metais į krepšelio programą pretendavęs tik vienas futbolo klubas, Kęstučio Ivaškevičiaus futbolo akademija. Su ja buvo pasirašyta trimetė sutartis ir  numatytas finansavimas.

Taigi, savivaldybė prie Klaipėdos futbolininkų rengimo tikrai prisideda.

Dėl lažybų skandalų Klaipėdos futbolo komandos buvo nugramzdintos į dugną, reikia būti kantriems ir po truputį atsispirti nuo dugno bei kilti į viršų.“


2020-09-12

3 komentarai “Klaipėdos futbolo fenomenas. Nemokam? Nenorim? Negalim?”

  1. Jau nuo straipsnio pat pradžios žinojau, kad bėdų priežastis bus nurodyta – “valdžia neduoda pinigų”. Tokio šūdbolo mums nereikia

  2. Futbolo bendruomenė turi pirmiausia pati apsivalyti nuo lažybininkų, juk jei ne jie turėtume gal ir dvi reprezentacines, futbolo Klaipėdoje, komandas.
    Lažybininkus lyginu su tais šliužais, kurie dabar pasklido po mūsų daržus ir ėda viską iš eilės, kol kas sako nuodų jiems nėra…
    Tik aktyviai veikdami galime išnaikinti lažybininkus ir tuos šliužus, lengviausia verkšlenti ir kaltinti savivaldybę, bet savivaldybė su šuliariais negali turėti reikalų, nes ji disponuoja miestiečių uždirbtais pinigais !

  3. įdomiai parašyta. Atrodo aklas ir kurčias po tridešimties metų kosminių kelionių grįžo į gimtą miestą. Jis ,matai, nežino kad jau tris dešimtmečiai kaip Lietuvos futbolas atiduotas banditam į arendą. Niekas nežino kodėl ir už ką, bet visi žino ir mato, kad Lietuvos futbolo ūkyje jau seniai visi reikalai tvarkomi pagal “paniatkes”. Klaipėda su savo ATLANTU ir LEKAVIČIUM pati geriausia iliustracija. Mano nuomone Lietuvos profesionalų futbolą reikia paskelbti už įsatymų ribos. Sekančius tris dešimtmečius futbolą remti tik per vaikų futbolo mokyklas . Lietuvoje leisti vykdyti tik mėgėjiškų futbolo klubų čempionatą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt