Saulėtą antradienio rytą dvylika ruoniukų rastinukų Smiltynėje, netoli molo, po priežiūros Lietuvos jūrų muziejuje vėl panėrė į Baltijos bangas.

Visi jie ankstyvą pavasarį leisgyviai buvo atvežti iš pakrantės. Po penkių mėnesių – pagydyti ir priaugę bent iki 40 kg svorio – jie sugrįžta pas savo gentainius.

Šių metų pavasarį muziejaus specialistų pagalbos reikėjo rekordiniam ruoniukų skaičiui – į muziejų pateko net dvidešimt du išsekę jaunikliai. Vienas iš jų neišgyveno.

Iš muziejaus ruoniukai buvo gabenami trimis partijomis. Pirmieji sugrįžo į jūrą Dziegorėlis, Žebelė, Kvietka ir Kurdupelis. Vėliau prie jų prisijungė ir Zliosė, Juoris, Tešlius, Ciongs, Drapana, Gaida, Gleizius, Videlčius.

Pasak juos išslaugiusio Jūros žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, žemaitiškai šaukti gyvūnai mūsų pakrantėje neužsilaikys, trauks link Lenkijos, Lenkijos ar Estijos, kur gyvena jų gentainiai. Šiuokart gyvūnai iškeliauja tik su raudoniais žymekliais ant užpakalinio plaukmens, be siųstuvų.

„Prašėme Aplinkos ministerijos pinigų siųstuvams, bet neskyrė”, – apgailestavo biologas.

Anot Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, šiemet prižiūrėti rekordinį skaičių laukinių gyvūnų buvo itin sudėtinga.

„Administracijos pastate turime dvi vonias, kuriose gydomi silpniausi, – pasakojo direktorė. – Kiek sustiprėję, jie keliauja į muziejų, kur vietoje maitinimo tyre per zondą jau gauna žuvytę. Tačiau visų negali laikyti viename baseine – stipresni apvalgo mažesnius, teko skirstyti grupėmis pagal racioną ir charakterį. Labai laukiame naujojo Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro, kurio statyba turi būti baigta jau kitų metų pabaigoje”.

Šiais metais buvo pasiektas ir dar vienas antirekordas – pirmą kartą muziejininkams teko rūpintis ruoniuku, kurio svoris buvo mažesnis nei 10 kilogramų.

Likusieji devyni ruoniukai bus paleisti į Baltiją tada, kai jiems pavyks priaugti reikiamą svorį. Arūnas Grušas tikisi, kad sumažėjus globotinių skaičiui, galima bus sudaryti ir geresnes sąlygas.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų skyrė lėšų ir Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos,
Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.