Klaipėdos politikai antradienį buvo patikinti, kad savivaldybei pavaldžios sveikatos priežiūros įtaigos dirba kur kas daugiau nei centrinės valdžios nustatyti normatyvai, o daugiau pacientų aptarnauti esą negalima dėl to, jog šalyje vis dar tęsiasi ekstremali situacija.

Klaipėdos universitetinį ligoninė, kaip „kovidinė”, privalomai turi laikyti 98 laisvas lovas rezerve, o tai irgi mažina paslaugų prieinamumą.Martyno Vainoriaus nuotr.

Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė miesto Tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams priminė, kad sveikatos apsaugos ministro dar birželio viduryje pasirašytu įsakymu planines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos per liepą turėjo suteikti ne mažiau kaip 80 proc. suplanuotų paslaugų, o ligoninės ne mažiau kaip 70 proc.

Surinkus duomenis iš savivaldybei pavaldžių įstaigų paaiškėjo, kad suteiktų pirminės grandies ir konsultacinių paslaugų rodikliai siekia 82-101 proc., o ligoninės pasiekė 71-87 proc. krūvio.

„Palyginus su pernai liepos mėnesiu, kai kurios įstaigos paslaugų 130-156 procentų. Didelis krūvis tenka šeimos gydytojams. Didžiulė lavina. Reikia ir nuotoliniu būdu dirbti, ir suvesti į e-sveikatą, ir pakalbėti telefonu”, – sakė Rožė Perminienė.

Pasak jos, įstaigų telefono linijos yra labai apkrautos dėl skambinančiųjų ir registruotis, ir konsultuotis, todėl kai kurios jau įsidiegė papildomas linijas, perka programėles, kad galėtų perskambinti žmonėms, į kurių skambučius nepavyko atliepti. Taip tikinama, kad į registratūra yra nukreipta daugiau darbotojų.

Anot skyriaus vedėjos, ekstremali situacija dėl COVID-19 Lietuvoje tęsiasi ir yra toliau taikomi reikalavimai dėl infekcijų kontrolės, tad įstaigos negali  šimtu procentu laisvai teikti paslaugas kaip iki karantino. R. Perminienė minėjo, kad ambulatorinei konsultacijai vienam pacientui yra skiriama 40 minučių, nes prieš jo vizitą ir po jo reikia dezinfekuoti patalpas. O tai yra 2-3 kartus daugiau laiko nei prieš karantiną. Dėl infekcijų kontrolės įstaigose yra perorganizuoti darbuotojų ir pacientų srautai, patalpos.

R. Perminienė taip pat minėjo, kad įstaigos dabar pačios turi įsigyti iš savo lėšų ir turėti apsaugos priemonių rezervą mėnesiui. Tai esą yra nemenkas finansinis iššūkis, tad savivaldybė ir toliau bandys prie to prisidėti skirdama ir savo finansinį indėlį.

Pasak R. Permininės, Klaipėdos universitetinį ligoninė (KUL), kaip „kovidinė”, privalomai turi laikyti 98 laisvas lovas rezerve, o tai irgi mažina paslaugų prieinamumą.

Ruošiantis galimai antrai koronaviruso bangai KUL padidintas deguonies aparatais aprūpintų palatų skaičius, įsigyta nar­ko­zės apa­ra­tų kar­tu su ven­ti­lia­ci­jos apa­ra­tais, gautos dvi vi­ru­so pa­veik­tiems li­go­niams ga­ben­ti trans­por­ta­vi­mo kap­su­lės. Taip pat čia pastatytas naujas rentgeno aparatas, COVID-19 laboratorija perkelta į patogesnes patalpas, sukauptas laboratorinių reagentų ir priešvirusinių vaistų rezervas.

Komiteto pirmininkas Kazys Bagdonas siūlė kreiptis į centrinę valdžią, kad ši sumažintų minėtąjį reikalavimą dėl rezervinių lovų, tačiau ši ir kitos jo iniciatyvos buvo skeptiškai sutiktos kolegų politikų.

Anot Artūro Razbadausko, centrinė valdžia visiškai nereaguoja į tokius prašymus bei pasiūlymus. Analogiškai poziciją dėstė ir vicemeras Arvydas Cesiulis.

„Aš 30 metų dirbu gydytojų ir tokio bardako sveikatos apsaugos sistemoje nėra buvę. Baidus chaosas, kai nori padėti žmogui, bet negali.  Patekti į ligoninę pacientui dabar yra žiauriai sudėtinga. Viena kalbama, kita daroma ir dėl prevencinių vėžio programų – raginama kreiptis, bet niekur nepateksi. Jei dirbi ambulatorijoje, negali susitikti su tuo, kas dirba stacionare. Atrodo, kad Švedijos patirtis, ko gero, teisinga”, – dėstė A. Razbadauskas.

Komitetas apsiribojo tik šios informacijos išklausymu ir jokio sprendimo ar pavedimo nesuformulavo.