P0

Fotoreportažai, Kultūra, Svarbu

„Saulės vaikai”: popso ir filosofijos miksas (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-09-15


Jau šį šeštadienį Klaipėdos dramos teatre bus rodoma premjera – pirmą kartą Lietuvoje dirbančios latvės režisierės Lauros Grozos spektaklis „Saulės vaikai“. Jis pastatytas pagal Maksimo Gorkio pjesę, kurią rašytojas sukūrė 1905 m. kalėdamas Petropavlovsko tvirtovėje po „Kruvinojo sekmadienio“ įvykių, kai Peterburge per taikią protesto akciją žuvo apie tūkstantis darbininkų.

Nors spektaklio kūrėjai ir sako, kad jis itin aktualus šiandieninės pasaulinės pandemijos kontekste, paradoksas yra tai, kad sprendimas jį statyti buvo priimtas dar gerokai iki pirmųjų žinių apie koronavirusą.

Antradienį surengtos premjerai skirtos spaudos konferencijos metu teatro meno vadovas Gintaras Grajauskas sakė, kad ši įstaiga su latvių režisieriais bendradarbiauja jau seniai ir sėkmingai, tad ir toliau buvo važinėjama po spektaklius, žiūrima, ką dar būtų galima pasikviesti. L. Gorzą klaipėdiečiams rekomendavo čia jau dirbusi žymi latvių režisierė Mara Kimelė.

„Mara sakė, kad ši jauna režisierė yra tikra režisierė. Ji neįtikėtinai universali. Viskas jai išeina puikiai. Mūsų repertuare kaip tik ir trūko tokio spektaklio be didelių eksperimentų, tradicinio, su protinga ir logiška režisūra. Manau, kad tai tikrai bus nepaskutinė jos premjera Klaipėdoje”, – sakė G. Grajauskas.


Šio spektaklio premjera buvo suplanuota šių metų gegužės 9-ąją, bet planus teko koreguoti dėl pasaulinės pandemijos.

„Laura pjesę pasirinko jau labai seniai, berods, buvo pusmetis iki pandemijos, nebuvo jokių žinių ir nuojautų. Tai lyg režisierės pranašystė ir bendra nuojauta, kas vyksta pasaulyje – kažkas tokio buvo, kad lyg bus karas ne karas, maras ar ne maras”, – kalbėjo teatro meno vadovas apie spektaklį, pasakojantį kaip atokioje provincijoje gyvenančią Protasovų šeimą pasiekia neramios žinios apie maištaujančius valstiečius bei artėjančią choleros epidemiją.


Kultūros straipsnių vidus

Anot G. Grajausko, ši M. Gorkio pjesė išsiskiria iš visų kitų, nes vėlesnės jau buvo daug bolševikinio antstato.


Pati L. Groza teigė, jog nors ir skamba banaliai, tačiau ši puikiai parašyta pjesė labai tinka šiandienei situacijai.

Režisierė sakė, jog anksčiau ji mėgdavusi dirbti labiau individualiai, o ši pjesė jau yra bendras jos ir aktorių darbas.

„Visi esame lyg puikus orkestras. Pridėjome kai kurių šių dienų aktualijų, tačiau ir taip 115 metų tekstas puikiai tinka šiai dienai. Nežiūriu paprastai kitų interpretacijų, bet šiuo atveju matytos buvo labai idealistiškos, nors tie žmonės gana baisūs, tad mūsų interpretacija visiškai kitokia”, – teigė Laura Groza.


„Repetavome labai žaisdami, laisvai. Laura iš tų režisierių, kuri inkorporuoja bet kokias idėjas, ji labai atvira visoms idėjoms, pritaikymams, o po to jau styguojama. Gorkio tekstas labai sarkastiškas ir ironiškas – pažiūrėjome kaip į komediją ir ją dabar reikia surinkti. Linksmas sluoksnis turi išlikti, bet reikia juokauti rimtu veidu. Šitie žmonės juokingi, nes gyvena savo iliuzijų pasaulyje”, – kalbėjo pagrindinio vaidmens – Pavlo Protasovo – atlikėjas Darius Meškauskas, spektaklio metu kartais važinėjantis su riedžiu.

Pasak jo, spektaklyje bus daugiau „fokusų”, bet juos reikia atlikti labai rimtai.

„Miksuojame popsą su filosofija. <…> Čia Hilterio priešistorija, yra išrinktoji rasė, išrinktieji žmonės, o liaudis – dumbliai, prilipę prie mūsų laivo dugno. Labai fašistiniai teiginiai”, – sakė aktorius.

Spektaklyje P. Protasovo žmoną vaidinanti Inga Jankauskaitė sakė, jog buvo į vieną repeticiją atsivedusi savo devynmetę dukrą ir po to jos paklausė, apie ką jis.

„Atsakymas buvo, kad tai spektaklis apie karą tarp žmonių, – sakė aktorė.

Spektaklyje dar vaidina Eglė Jackaitė, Karolina Kontenytė, Edvardas Brazys, Jonas Baranauskas, Igoris Reklaitis, Linas Lukošius, Vaidas Jočys, Toma Gailiutė, Mikalojus Urbonas, Regina Arbačiauskaitė ir Renata Idzelytė. Pastatymo scenografas Mārtiņš Vilkārsis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, kompozitorius Kārlis Auzāns, šviesų dailininkas Julius Kuršis.

Martyno Vainoriaus nuotr.


2020-09-15

Vienas komentaras apie “„Saulės vaikai”: popso ir filosofijos miksas”

  1. 1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj, REGATOS vietoj.

    2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.

    Tiems, kas skaito komentarus tinklaraštyje ir jau žino kur Smiltynėje stovi „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
    rekomenduojame nuvykti dar į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį… …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt