Klaipėdos socialinės paramos centrui šiemet balandžio 1 dieną sukako 20 metų, tačiau dėl karantino šventė buvo perkelta į rugsėjį.

Ta proga centro darbuotojai, pasipuošę baltais polo marškinėliais su jubiliejui sukurtu logo „20 metų kartu“, laivu „Forelle” surengė iškylą į Juodkrantę.

Organizatorių nuotr.

Laive komanda vaišinosi gimtadienio tortu, kurį iškepė kavinės „Flamingas” šefas, kitais skanumynais.

Nors iškylos dieną oras ir buvo permainingas, nuoširdus bendravimas ir gera nuotaika buvo šio renginio akcentas.

Kai atplaukę į Juodkrantę sustojome krantinėje vienu pulku visas 80 atplaukusiųjų, panašu, jog šiek tiek nustebinome Neringos miesto merą Darių Jasaitį, pasitikusį mus krantinėje. Taip, mūsų daug, nors iš tiesų buvome tik dalis, tiek kiek tilpome laive. Puiki proga suvokti, kokie esame svarbūs, kaip labai reikalingi, laukiami ir pageidaujami, kai tenka slaugyti, patarnauti, padėti daug didesniam, klientais tampančiam būriui klaipėdiečių. Išklausę sveikinimų ir padėkoję Neringos žvejams už dovanotą marių žuvį, pasklidome, šnekučiuodamiesi pažinti rudeniškos Juodkrantės.

Vieni pasijuto turistais lankydami atnaujintą Raganų kalno medžio skulptūrų kompoziciją, smėlio ir akmens skulptūras marių pakrantėje, aplankė Juodkrantės bažnyčią, kapinaites, užsuko į visada laukiančias svečių kavinukes. Kiti pasuko į Liudviko Rėzos kultūros centrą, gėrėjosi Klaipėdos krašto dalmonais, aplankė Vėtrungių muziejų, vaikštinėjo krantinėje, žvelgdami į marių tolumas ir Klaipėdos pusę, nuo kito kranto.

Būrelis mūsų pasirinkome nuosekliau pažinti Juodkrantės istoriją, leisdamiesi į tikslingą ekskursiją. Tiesa, laiko iki kelionės namo vos pakako, tačiau pasijutome ypatingai apdovanoti. Nesutrukdė nei lietus, nei vėjas išgirsti pasakojimų apie kurortą, atveriančių daug nepažinto, seno, dar negirdėto, bet labai svarbaus kiekvienam laikančiam savo Klaipėdos krašto gyventoju. Nuostabiai pradžiugino ir stebino charizmatiškasis gidas Arūnas Balna, mums vedęs ekskursiją „Juodkrantės vilos – kurorto aukso amžiaus atspindžiai“. Rodos daugelį kartų yra tekę praeiti tais pačiai takais, tačiau visai naujai ir kitaip žaviai bylojo tie takai, namai, senos ar restauruotos vilos, įsimintini ženklai, istorijas, kurios ilgai buvo nutylimos, „nesvarbios“, nežinomos. O juk Juodkrantė savo geriausiais laikais buvo klimato kurortas, kurį žinojo, lankė ir kur prašmatniai leido laiką senosios Europos aukštuomenė.

Kelionė atgal, kaip visada, atrodė trumpesnė. Bendrystėje šnekučiuojantis, iš lėto temo. Besidairant namų pusėn, artėjo Klaipėdos žiburiai. Kaip nuostabu, kad esame svarbūs ir reikalingi vieni kitiems.

Dėkingi liekame Centro direktorei Dianai, jos pavaduotojoms Eglei ir Lilijai už ypatingą laiką ant vandens ir kitame marių krante.