P0

Fotoreportažai, Miestas, Svarbu

Archeologai aptiko šv. Jono bažnyčios šildymo sistemą

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-09-18


Atstatomos šv. Jono bažnyčios archeologinius tyrimus atliekantys mokslininkai radiniais kol kas negali pasidžiaugti. Tačiau kai kurie jų ir nustebino, ir maloniai nudžiugino.

Archeologai jau atidengė du trečdalius šv. Jono bažnyčios pamatų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Atidengė didžiąją dalį

Jau ilgiau nei tris savaites Turgaus gatvės pabaigoje esančiame sklype, kur stovėjo šv. Jono bažnyčia, kuri vėl bus atstatyta, triūsia archeologai – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto darbuotojai, kuriems vadovauja dr. Raimonda Nabažaitė.

Šiuo metu jau yra atidengta 400 kv. m tiriamo ploto, o iš viso turi būti ištirta 600 kv. m. Likusi dalis bus atidengiama kitais metais, o šiemet tyrimus ketinama baigti po trijų savaičių.

Archeologiniai radiniai penktadienį buvo pristatyti žiniasklaidai.

„Šių tyrimų tikslas yra atidengti visą bažnyčios perimetrą ir išsiaiškinti, kokia yra išlikusių pamatų būklė, kokią tai turės įtaką bažnyčios atstatymo projektui, projektiniams sprendiniams. Tyrimų tikslas taip pat yra surinkti kiek įmanoma daugiau architektūros – interjero ir eksterjero detalių, kurios leistų atstatant bažnyčią jas galbūt pritaikyti tam tikriems sprendiniams“, – kalbėjo R, Nabažaitė.


Ji neslėpė, jog pirmieji archeologinių tyrimų rezultatai, žvelgiant į juos archeologų akimis, nėra itin džiuginantys.

„Yra išlikę tik bažnyčios pamatai. Per II pasaulinį karą ją nugriovus ir galutinai demontavus, 1946-1947 metais praktiškai viskas buvo niveliuota, nurinktos architektūrinės detalės, viskas išvežta ir kažkur panaudota kaip statybinė medžiaga“, – teigė archeologė.

Nustatė, kur krito bomba

Archeologai šiuo metu jau yra išsiaiškinę, jog išlikusių pamatų lygis yra skirtingas.

Martyno Vainoriaus nuotr.

„Šiemet tiriame bokšto ir dalies šoninių sienų pamatus. Pastebėjome, kad pamatai yra kur kas žemiau šventoriaus ir kapų lygio. Tikėtina, kad būtent toje vietoje vyko pagrindinis sprogimas karo metu, nes pamatai yra išjudinti, susidariusi buvo didžiulė erdvė, kuri, demontavus bažnyčią, buvo užpilta būtent plytomis ir kita statybine medžiaga. Šitie duomenys kartu atitinka iš istorinių šaltinių žinomą matymą, kad karo metu bokštas buvo susprogdintas. Mūsų archeologiniai tyrimai leidžia tą vietą patikslinti ir lokalizuoti“, – pasakojo R. Nabažaitė.

Ji apgailestavo, jog atsidengtuose pamatuose nepavyko aptikti to lygio, kuris prasidėjo virš pamatų, kur prasidėjo cokolinis aukštas.


„Tik bažnyčios vidaus elementai – vidinė kolona leidžia tiksliai nustatyti, kur buvo grindų lygis. Visi tie pamatai, kuriuos šiandien esame atidengę, susijusi su bažnyčios laikotarpiu nuo jos pastatymo iki didžiojo Klaipėdos gaisro. Po jo išlikę bažnyčios pamatai buvo pritaikyti jos ikikarinei architektūrai“, – kalbėjo R. Nabažaitė.


Ji įvardijo, kad didžiausias atradimas yra netikėtas inžinerinis įrengimas, kuris siejamas su 1925 metais bažnyčios šildymo sistemos atnaujinimu.

„Iš istorinių šaltinių mes žinome, kad dujinis šildymas buvo pakeistas cirkuliuojančio oro šildymu. Esame aptikę apskritą tokį inžinerinį įrenginį su grindų vidaus kanalu ir grotelėmis, kuris atrodytų ir tarnavo būtent bažnyčios naujam šildymui. Kol kas dar sunku spręsti, kaip šita sistema funkcionavo, reikės atlikti istorinius tyrimus. Bet visame mūsų archeologinių tyrimų tame kontekste tai yra naujas, įdomus atradimas. Veikiausiai atidengiant likusio ploto dalį, turėtume aptikti ir kitoje pusėje esančią analogišką sistemos ašį“, – vylėsi R. Nabažaitė.

Aptiko vieną interjero detalę

Pasakodama apie smulkiuosius radinius, archeologė neslėpė, kad jų randama labai mažai, nes realiai yra tiriamas supiltinis grunto sluoksnis, mat kultūrinis sluoksnis yra gerokai žemiau.

„Tiriant bažnyčios viduje, sluoksnį po grindimis, pavyko aptikti 18 amžiaus antros pusės monetų, pavyko aptikti su buitimi susijusių radinių – keramikos, koklių. Bet tie radiniai nėra susiję su bažnyčios gyvavimo laikotarpiu, nes statant jos pamatus, iki viršaus buvo supiltas atvežtinis gruntas, kuris tiesiog sukėlė paviršių po didžiojo gaisro. Tad tie radiniai nelabai pasako apie pačią bažnyčią“, – paaiškino R. Nabažaitė.

Archeologams pavyko aptikti kapų duobių kontūrus, kurie leistų kalbėti, kad pasiektas šventoriaus lygmuo.

„Gilesnių tyrimų vykdyti neketiname. Jei kitų metų tyrimų rezultatai patvirtintų, kad pamatų būklė yra tinkama statyti bažnyčią ant tų pačių pamatų, tai šitų tyrimų siektume išvengti, paliekant kaip sakralią šitos vietos dalį“, – teigė R. Nabažaitė.

Archeologams pavyko aptikti ikikarinės bažnyčios vieną grindų plytelės detalę, interjero elementą, kuris veikiausiai yra lango apvado dalis.

„Esame atradę 1931 metais įvestos elektros laidą. Tai irgi pasidžiaugėme, nors ir nedidelis radinys“, – vardijo R. Nabažaitė.

Paklausta nuomonės, kokia yra atkastų bažnyčios pamatų būklė, ar jie bus tinkami, ant jų atstatyti bažnyčią, R. Nabažaitė teigė, jog pamatų būklė nėra prasta, tik ji skiriasi skirtingose vietose.

„Kadangi bokštas buvo bombarduotas, būklė čia prasčiausia, o visur kitur, manau, būklė yra pakankamai gera. Bet apie būklę spręs konstruktoriai atliekant architektūrinius tyrimus. Mes tiksliniuose vietoje pjūviuose gilinsimės iki pamatų apačios, įsivertinant koks buvo pamatų konstruktas. Nors 1994-1995 metais buvo vykdyti tyrinėjimai, buvo pasiekta pamatų apačia, bet manau, kad nebuvo iki galo įsivertinta, ar po pamatais yra kažkoks konstruktyvas, nes paprastai tai turėtų būti. Klaipėda buvo drėgna, gruntas nestabilus, todėl statant tokius didelius pastatus buvo įrengiamas rostverkas – poliai sukalami net iki trijų metrų su tam tikra balkių išdėstymo sistema. Ir tik tada ant viršaus buvo statomi mūriniai pamatai“, – aiškino R. Nabažaitė.

Virginijos Spurytės nuotr. 


2020-09-18

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt