Lietuvos architektų rūmai kreipėsi į naują šalies bendrąjį planą rengiančią Aplinkos ministeriją pateikdami pastabas ir siūlo daryti tam tikras korekcijas bei pakartotinai vykdyti visas viešinimo procedūras. Vienas iš esminių siūlymų yra susijęs su numatoma Klaipėdos uosto plėtra.

Rašte primenama, kad rūmų taryba 2019–2020 metais tris kartus kreipėsi į prezidentą, Seimą, Vyriausybę ir suinteresuotas ministerijas dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano (BP) bei jo sprendinių, numatančių galimą išorinio giliavandeniu uosto Baltijos jūroje ties Melnrage statybą ir galimas neigiamas tokios projekto pasekmes pajūriui.

„Nors Uosto BP jau yra patvirtintas LR Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1278, tačiau jo sprendiniai kaip anksčiau neatitiko, taip ir dabar neatitinka galiojančio LR BP sprendinių. <…> Dabar visuomenei pristatomo parengto LR BP sprendiniuose dėl „strateginio objekto“ – išorinio giliavandenio uosto ties Klaipėda yra konstatuojama, jog, nežiūrint nei į akivaizdžius prieštaravimus ir neatitikimą galiojančio LR BP sprendiniams, nei į LR Seime patvirtintą LR BP SPAV ir koncepcijos sprendinius, LR BP sprendiniuose jau atsirado tekstai – sprendiniai apie „įteisintos plėtros galimybės“ šio „strateginio objekto“ statybai Klaipėdoje, Melnragėje, ir šį objektą jau suplanuota realizuoti iki 2030 metų („projektavimas ir statyba“). <…> Ir dar, atsižvelgiant į jau dabar numatomas būsimas katastrofiškas pasekmes Lietuvos pajūriui, parengto LR BP sprendiniuose yra nurodyta, jog, „ atsižvelgiant į galimus klimato kaitos pokyčius ir krantų erozijos intensyvėjimą užtikrinti nuolatinę jūros paplūdimių ir apsauginio kopagūbrio priežiūrą bei krantosaugos priemonių taikymą, sudarant galimybę paplūdimius atkurti naudojant jūroje esančius smėlio šaltinius ir uostuose iškasamą švarų gruntą. Inžinerines krantotvarkos priemones taikyti tik iškilus ekstremalioms grėsmėms gyventojų saugumui“ (LR BP dalis „Konkretizuoti sprendiniai. Teritorinių elementų vystymas“, 580 p.). Tai reiškia, kad išorinio giliavandenio uosto Melnragėje statyba pagal parengto LR BP sprendinius neišvengiamai sukels Lietuvos pajūrio krantų erozijos „intensyvėjimą“, o kietoji krantotvarka („inžinerinės krantotvarkos priemonės“) jai stabdyti bus taikoma tik ekstremaliu atveju, kai, nuplovus Lietuvos paplūdimius ir kopas, jūra pradės veržtis į pajūrio miestus ir gyvenvietes” , – rašoma rūmų rašte ministerijai.

Jame taip pat teigiama, kad rūmai kategoriškai nesutinka su tokiais ruošiamo naujojo Lietuvos BP sprendiniais ir perspektyva „prarasti visą Lietuvos pajūrį iki Latvijos sienos”, todėl reikalauja juos keisti.

Šiuo metu viešinamuose Lietuvos bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose rašoma, jog iki 2030 m. numatoma ir vidinė (pietinė), ir išorinė (šiaurinė) Klaipėdos uosto plėtra.

„Vertinant krovos apimtis, Klaipėdos valstybinis jūros uostas yra Baltijos šalių lyderis ir norint, kad toliau juo išliktų ir stiprėtų, reikia plėsti šio uosto pajėgumus bei gerinti susisiekimo infrastruktūrą sausumoje. Iki 2030 m. numatoma Klaipėdos jūrų uosto išorinė (Šiaurinė) ir vidinė (Pietinė) plėtra. Prognozuojama, kad metinė krova iki 2030 m. galėtų išaugti dvigubai. Esamas Klaipėdos miesto susisiekimo tinklas nėra pakankamai efektyvus ir darnus, kad galėtų aptarnauti augančius iš uosto krovinius gabenančio transporto srautus, todėl kartu su uosto plėtra iki 2030 m. planuojama vystyti sausumos transporto infrastruktūrą siekiant išskaidyti ir nukreipti krovinių srautus nuo miesto teritorijos”, – rašoma minėtuose konkretizuotuose sprendiniuose, pateiktuose viešinimui.

Kitoje jų dalyje rašoma, kad jau yra įteisintos tokios plėtros galimybės ir gali vykti projektavimas bei statyba, kuriuos numatoma baigti iki 2030 m.

Šį penktadienį, rugsėjo 25-ąją Aplinkos ministerija ir Lietuvos BP rengėjai, kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe organizuoja susitikimą, skirtą aptarti LRBP sprendiniams. Dėl Covid-19 prevencijos bus ribojamas ir kontroliuojamas dalyvių skaičius, tad yra vedama išankstinė dalyvių registracija. Norintys registruotis ir dalyvauti renginyje gyvai turi susisiekite su renginio organizatoriais tel.: 8 695 67967, el. paštas: asta.rokickiene@am.lt  O negalintys dalyvauti gyvai renginį galės stebėti prisijungdami per „Zoom ” programą šia nuoroda.

Paskutinis Lietuvos BP viešinimo renginys – baigiamoji konferencija – numatoma Vilniuje, Valdovų rūmuose, spalio 5 d.  Jei susiklostytų aplinkybės, kad būtų apribota galimybė vykdyti gyvus renginius ir susibūrimus, ji bus organizuojama nuotoliniu būdu, nuorodą į renginį paskelbiant planavimo organizatoriaus – Aplinkos ministerijos – interneto svetainėje www.am.lt.

Iki pat spalio 5 d. bendrojo plano sprendiniai žemėlapių ekspozicijoje yra viešinami ir Klaipėdos rotušėje (Danės g. 17).

Iki šios datos taip pat galima teikti pasiūlymus Aplinkos ministerijai, siunčiant juos adresu A. Jakšto g. 4, Vilnius, el. p. info@am.lt arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Pačios konferencijos metu pasiūlymai galės būti teikiami ir žodžiu.