Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija paskelbė atviro UAB „Memelio miestas” užsakymu organizuojamo verslo centro, kuris iškils buvusioje „Laivitės” teritorijoje, projekto konkursui pateiktus darbus.

Į  kvietimą pateikti vieno pirmųjų šios teritorijos pastatų, turinčio tapti „vizitine kvartalo kortele, užduodančia kokybinius parametrus ir akcentuojančia teritorijos svarbą miesto atžvilgiu”, atsiliepę 13 autorių ar jų komandų.

TAT111

„Administracinis pastatas yra savotiški vartai į „Memelio miestą“, tad turi tapti kviečiančiu kvartalo akcentu ir tuo pačiu atrasti dialogą su Danės upe bei Klaipėdos senamiesčiu už jos. Istoriškai upės erdvinį kanalą formavo krantinės, aikštės ir lygiagrečiai arba statmenai statomi pastatai. Manome, kad stambus tūris istorinių gretimybių atžvilgiu neturi dominuoti, todėl jis skaidomas interpretuojant archetipinę Danės išklotinę. 3 suglausti žemėjantys tūriai orientuojami statmenai upei ir lygiagrečiai N. Uosto gatvei. Vidurinysis tūris – ažūro kevalu dengtas kiemelis, suteikiantis pastatui lengvumo ir gylio. Jis tarnauja kaip šviesos šulinys gretimiems korpusams ir pagrindinio įėjimo simbolis. Simetriški dvišlaičiai stogai su frontonais tęsia kvartalo ir senamiesčio tūrinę stilistiką. Funkciškai lankstus pasagos formos planas palankus atgręžti didžiąją dalį patalpų į upę ir senamiestį. Vilnijanti vertikali fasadų grafika suteikia pastatui šiuolaikiškumo ir grakštumo, o apdailos medžiagos asocijuojasi su industrine kvartalo praeitimi”, – taip šį projektą apibudina jo autoriai.

DRAMBLÖ

Aplinkinis kontekstas ir detaliojo plano reikalavimai lėmė tūrinius sprendimus. Norint išlaikyti pastato vientisumą, pasirinktas vieno tūrio įvaizdis, kuris plastišku įlinkiu sukuria trauką į naujai vystomą „Memelio miesto“ teritoriją. Žemėjančiu pastato aukštingumu išlaikomas pagarbus santykis su senamiesčiu.

Tūris iš Naujosios Uosto gatvės pusės skaidomas dviem įpjovomis, formuojant atviras terasas antrame aukšte. Smulkesnių proporcijų tūriai įsikomponuoja istoriškai susiklosčiusioje gatvės išklotinėje su saugomais pastatais: šalia esantis statinys N. Uosto g. 5 ir priešingoje gatvės pusėje Teismo rūmų ir kalėjimo pastatas.

Pastato siluetas, tai Klaipėdos miesto istorinės vertybės interpretacija. Dramblio namas – 1818 m. pastatytas fachverkinis sandėlis dar vokiečių buvo įtrauktas į saugotinų pastatų Klaipėdoje sąrašą, o antrojo pasaulinio karo metu jis buvo nugriautas. Fasado pasirinktas raštas yra aliuzija į interpretuojamą fachverko motyvą.

DANGĖS TERASOS

Pastato koncepcija supina kraštovaizdžio, šiuolaikinės architektūros ir funkcionalių erdvių idėjas. Dviejų lakoniškos formos tūrių, sujungtų terasuota holo erdve kompozicija reaguoja į vietos mastelį, panoramas, natūralią šviesą, srautų ir funkcijų cirkuliaciją. Tūrių laiptavimas kuria pagarbų santykį su aplinkinių pastatų masteliu. Laiptuotuose zonose sukurtos terasos leidžia pastatui atverti unikalias Dangės krantinės, istorinio centro, marių ir uosto panoramas. Pastato tūriai formuoja Naujojo uosto gatvės ir aikštės perimetrą, sukurdami vertikalios dominantės įspūdį iš pagrindinių apžvalgos taškų. Pastatas tampa traukos objektu, akcentuojančiu patekimą į ,,Mėmelio miestą“ viename svarbiausių krantinės mazgų. Projektuojama promenada stiprina erdvės pralaidumą ir gyvybingumą. Vertikalaus skaidymo, reaguojančio į saulės kontrolę, vario fasado tūriai įsilieja kovertuojamos industrinės teritorijos bei senamiesčio sandūroje, raudonų plytų, fachverkų konstrukcijos pastatų kontekste.

KAMPU

Pastato idėja – trys pastatai šlaitiniais stogai apsijungia į vieną tūrį. Pastatų galiniai fasadai atsukti į Danės upę formuoja trikampių stogų siluetą. Pastatų siluetas būdingas senųjų Europos Hanzos miestų – uostų architektūrai ir Klaipėdos senamiesčio pastatams. Vienas ilgesnis iš sujungtų tūrių, einantis palei Naujojo uosto gatve, formuoja gatvės perimetrą.

Pastato viduje formuojamas įstiklintas vidaus kiemas atriumas, kuriame planuojama uždara viešoji erdvė pastato klientams ir svečiams.

Pirmo aukšto fasadai įtraukti nuo fasado kontūro pagal užduotus rengiamo detalaus plano projekto sprendinius, taip išplečiant viešąsias erdves prie pagrindinių žmonių srautų.

Architektūrinė idėja – pastatui suteikti senamiesčio siluetą panaudojant šiuolaikiškus fasadus. Vieningas tūris „sujungtas“ iš trijų pastatų, kurie kiekvienas turi savo šlaitinio stogo siluetą.

AD | HOC

Projekto idėja grįsta 2 konceptualiais tūrio ir fasadinės išraiškos formavimo metodais:

1 – formos kontekstualumas. Analizuojant vietinį kontekstą išryškėja sklembtos formos tūriai, įstrižos/zigzaginės linijos. Šie motyvai sutinkami Danės krantinių aplinkoje: Hanza tipo senamiesčio šlaitiniai stogai, laivų korpusai, burės, vandens paviršiaus atspindžiuose ir bangavime, pilies kazematuose. Kūrybiškai interpretuojant šiuos Klaipėdos identitetą atspindinčius elementus ir derinantis prie jų tūrinės erdvinės kompozicijos sumodeliuojama nauja, išraiškinga, šiuolaikiška pastato forma.

2 – fasado kontekstualumas. Klaipėdos miestovaizdis ryškiai išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų miesto-uosto charakteriu, būdingu Hanza miestams, kurį formuoja ažūrinės/santvarinės konstrukcijos: fachverkinių pastatų fasadai, uosto kranai, tiltai, laivų statyklos. Šis motyvas inspiruoja fasadų architektūrą.

Suprojektuotas pastatas yra akcentinis, tačiau darniame santykyje su aplinka. Architektūrinė išraiška pagrįsta kontekstualaus integralumo principais, tačiau aiškiai atpažįstamo administracinės tipologijos charakterio.

HANZA

​Remiantis istoriniais šaltiniais, dėl įvairių geopolitinių priežasčių Klaipėda niekada nepriklausė Hanzos sąjungai, nors nuo 1257m miestas buvo gavęs Liubeko teises (o Liubeko teises turėję miestai sudarė Hanzos lygą), tačiau savo archetipine miesto tapatybe, kuri pasireiškia per urbanistinį audinį, gatvių tinklą, istorinio – senojo miesto erdvių mastelį bei istorinį miestovaizdį, Klaipėda labai artima hanzos miestų analogams. Ir nors šis tikslas – tapsmas niekada nebuvo įgyvendintas, savo esmine savastimi Klaipėda gali būti laikoma hanziškuoju miestu. Ši tapatybinė prieštara ir yra projekto koncepcine ašimi, išreikšta pavadinimu „Hanza“, kurią lemia lukesčiai pastato išskirtinumui, simboliškumui ir jo santykio su Klaipėdos miesto istorine – kultūrine plotme aktualumas. Nagrinėjama teritorija yra savita ir kultūriškai daugiasluoksnė tiek gretimybių (Pilies ir bokšto), tiek ir vystomos teritorijos istorinės raidos prasme. Todėl ankstyvojo (viduramžiškojo) kultūrinio – istorinio miesto klodo aktualizavimas naujomis priemonėmis grindžiama projekto koncepcija. Tuo siekiama kultūrinio pastato integralumo ir glaudaus santykio su kontekstu.

Vienas iš svarbių istorinių nagrinėjamos teritorijos savitumų pastebimas 1839 m. Klaipėdos (Memel) miesto plano ištraukoje, kur matyti projektuojamo pastato vietoje bei gretimybėse buvę keli sodai bei gatvės trasa – alėja. Siekiant tvarios nagrinėjamos teritorijos formavimo ir minėto istorinės jos praeities aktualizavimo šiuolaikinėmis priemonėmis, projektuojamo pastato aplinkoje siūloma plėtoti sodų temą, ją įgyvendinant viešose erdvėse želdiniais ir derinant juos su pagrindinėmis viešųjų erdvių funkcijomis aplink verslo centrą.

DEBESYJE

Pastato architektūros koncepcija – šių sudėtinių dalių kompozicinė jungtis. Senamiesčio pastatų archetipams būdingi tūriai su dvišlaičiais stogais, apjuosti „debesies“ vainiku, kuris kartoja ir formuoja sklypo perimetrą. Šį „debesį“ laiko Klaipėdai būdingo tradicinio fachverko moderni interpretacija. Sprendimas traktuojamas laisvai, vadovaujantis ne tik konstruktyvo logika, bet ir menine intuicija.

Du pagrindiniai tūriai, tarpusavyje artimi savo siluetu yra skirtingo aukščio. Tokiu būdu kompozicija reaguoja į gatvės silueto charakterį, įtvirtintą detaliojo plano reglamentuose. Link įspūdingų aplinkos vaizdų atvertos dvi viršutiniuose aukštuose esančios terasos. Virš pirmojo aukšto esantis tūris, suprojektuotas kaip konsolė, formuoja būdingus Klaipėdai dengtus pasažus, saugančius praeivių srautus nuo vyraujančių atšiauraus pajūrio klimato kritulių.

PASTATAS-NU3

Tūris sudalintas į dvi dalis, pagal Klaipėdos senamiesčiui būdingą išdėstymą statmenai Dangės upei, laikantis Naujojo uosto gatvės užstatymo, mėginant įsiterpti į urbanistiką jos nesudarkant, tačiau išlaikant vientisumą esamo konteksto. Ieškoma modernios išraiškos pagal senus pastatų kanonus. Fasadai suskirstyti į tris juostas, apatinę, vidurinę ir šlaitinio stogo. Apatinį aukšta sudaro kolonada (kur reikalaujama atsitraukti padidinant įtraukimą į „Memelio miestą“), kaip būdinga kai kuriems Klaipėdos miesto pastatams. Ieškant kelio kitaip perteikti pusiau arkas virš kolonų, jos įgilinamos stačio kampu į pastatą – o ne į aukštį, kaip įprasta.

TAI YRA TAI

Siūloma verslo centro idėja yra pagrįsta noru išlaikyti vystomos „Memelio miesto“ teritorijos vientisumą. Stiprinamas perimetrinio užstatymo principas. Projektuojamas akcentinis pastatas tapsiantis „vartais“ į konvertuojamą teritoriją. Ypatingas dėmesys skiriamas komplekso siluetui nuo Danės upės pusės. Tūris skaidomas į atskirus korpusus vertikalios akcento proporcijos išlaikymui. Stačiakampiai korpusai dengiami ne tipiniais šlaitiniais stogais, taip virsdami modernia tradicinio senamiesčio pastato interpretacija su Klaipėdai būdinga architektūrine išraiška. Įgilintos jungtys tarp formuojamų korpusų bei įtrauktos pirmo aukšto galerijos suteikia fasadams erdviškumo bei gylio. Pastato monumentalumą pabrėžia masyvios arkinės kolonos. Visi šie sprendimai suteikia kompleksui išskirtinumo, kuris neabejotinai taps viso „Memelio miesto“ teritorijos vizitine kortele.

KAMPUOTAS KAMPAS

Pastato architektūrinė idėja remiasi keliais pagrindiniais principais. Vienas jų – sukuriama tvirta, ekspresyvi ir skulptūriška forma, kuri pabrėžia vietos svarbą Klaipėdos centrinės dalies ir kuriamo Memelio miesto kontekste. Pastatą sudarančių elementų mastelis artimas greta planuojamai gyvenamajai architektūrai, todėl skirtingos apdailos ir formų tūris natūraliai įsilieja į formuojamą Danės upės išklotinę. Kitas architektūrinės idėjos principas – atvirumas. Skirtingo pobūdžio ir funkcijų viešųjų erdvių išdėstymas pastate ir aplink jį neatsiejamai sujungia kompleksą su jį supančia aplinka ir sukuria stiprų traukos tašką. Pakėlus ir atvėrus formą ties įėjimais, kuriamos jaukios dengtos erdvės restorano terasai, konferencijų centro svečiams, praeiviams ir lankytojams. Pasirinkta cortan apdailos medžiaga šiuolaikišku būdu sustiprina uostamiesčio įvaizdį, o laiptuota viršutinė pastato dalis formuoja išraiškingą pastato siluetą ir sukuria galimybes įrengti net keletą terasų.

MEMEL CITY DOK

Prisitaikantis ir lankstus dizainas. Užtikrintas holistinis požiūris į tai, kaip architektūrą veikia ir formuoja mūsų visuomenę – vienas svarbiausių vyraujančių aspektų.

INDIA

Projektuodami pastatą orientuojamės į vietos charakterio išsaugojimą, pagarbų santykį su kontekstu. Daug dėmesio skiriame upės ir viešųjų erdvių aktyvavymui, pastato įtraukimui į aktyvų miesto gyvenimą.

​Tikimės, kad čia kursis perspektyvūs verslai, bursis įdomūs žmonės, kurie išnaudos pastato funkcinį potencialą savo sėkmingai ir prasmingai veiklai.

Savo pasiūlyme siekiame atliepti tarptautines, sėkmingų požiūrių tendnecijas, kurios būtų aktualios ne tik šiandien, bet ir žvelgiant į ateitį.

Projekto vertybiniai kriterijai: kontekstualumas, inovacija, viešoji vertė, tvarumas.

INFORMACIJA

Vieša konkurso darbų ekspozicija veikia nuo šio trečiadienio iki spalio 15 d. darbo dienomis 8.30  – 17 val., Naujojoje Uosto g. 3, įėjimas A, 209 kab., 2 aukštas.

Viešas darbų aptarimas numatomas spalio 15 d. 17:30 val. Naujojo Uosto g. 3, Klaipėda, 209 kab.

Konkurso prizinis fondas – 26 000 eurų. I vietos laimėtojui teks 10 000, II – 7 000, III – 5 000, IV ir V – po 2 000 eurų.

Projektus vertins komisija, kurią sudarys „Stemma group” prezidentas Martinas Gusiatinas, bendrovės vadovas Nerijus Tilindis, Savivaldybės administracijos atstovas Kastytis Macijauskas ir Mantė Černiutė-Amšiejienė, Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis, architektai Gintautas Blažiūnas ir Gražina Janulytė-Bernotienė bei Almantas Mureika, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vedėjas.