Festivaliui „Permainų muzika“ įsibėgėjant, rugsėjo 25 dieną, penktadienį, 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje suskambės „Elektrinė poema“.

Tai trečioji minėto festivalio programa, pati solidžiausia pagal joje dalyvaujančių atlikėjų skaičių, nes scenoje pasirodys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus. Šis koncertas bus tarsi įžanga į kolektyvo 32-tąjį koncertinės veiklos sezoną, kurį spalio 1 dieną orkestras iškilmingai pradės Vilniaus Kongresų rūmuose.

Kai XX amžiaus III dešimtmetyje tuometinėje laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune kompozitorius Vytautas Bacevičius konstruktyvistinės „mašinų poezijos“ estetikos įtakoje sukomponavo „Elektrinę poemą“, vieni iš jos šaipėsi, kiti gyrė. Pagrindinius šio kūrinio bruožus sudaro nepaprastai gyvas gyvenimo pulsas ir mašinizmas, kurie ir charakterizuoja mūsų elektros amžių“.

Pagal šį kūrinį pavadintoje programoje G. Rinkevičius ir jo vadovaujamas LVSO dar atliks „Pavasario linksmybes“ – Kristijono Donelaičio įkvėptą ir XXI a. pradžioje sukurtą kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūrinį, pradedantį „Metų“ ciklą, kurio 4 dalis autorius skyrė vis kitai atlikėjų sudėčiai.

Minėti V. Bacevičiaus ir B. Kutavičiaus kūriniai jau priklauso auksiniam lietuvių simfoninės muzikos lobynui, į nūdienos klausytoją prabylantys gaivia muzikos kalba, kurios neužklojo istorijos dulkės.

Su simfoniniu orkestru muzikuos užsienio publikos dėmesio ir kritikų pripažinimo sulaukusi solistė Justina Gringytė (mecosopranas). Tarptautinę karjerą daranti ir perfekcioniste save vadinanti lietuvaitė koncertuoja didžiosiose pasaulio scenose, kuria vaidmenis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Vilnius City Opera pastatymuose. Tai itin ryški ir savito braižo atlikėja, kuri operinio dainavimo subtilybių mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Karališkajame Velso muzikos ir teatro koledže, Nacionalinės operos studijoje Londone, stažavosi Covent Gardeno operos teatre.

J. Gringytės ir orkestro interpretacijoje skambės  XX a. pradžioje sukurti kūriniai mecosopranui ir simfoniniam orkestrui – prancūzų impresionisto Maurice‘o Ravelio „Shecherazade“ ir ispanų kompozicinės mokyklos atstovo Manuelio de Fallos „El amor brujo“.

XX a. vidurio muzikos istorijai ir britų kompozicinei mokyklai atstovaus LVSO atliekami Benjamino Britteno „Keturi jūros interliudai“ /„4 Sea interludes“ iš operos „Peteris Graimsas“ /„Peter Grimes“. Ši opera yra vienas sudėtingiausių kūrinių muzikos istorijoje, pagal siužetą, tragizmą ir muzikinę kalbą prilygstantis siaubo filmui. Opera pasakoja istoriją apie žveją, kuris apkaltinamas vaiko nužudymu. Iki pat operos finalo lieka neaišku – įvykdė jis nusikaltimą,ar ne.

Pagal savo tematiką „Keturi jūros interliudai“, muzikos garsais tapantys permainingus jūros paveikslus, geriausiai tinka skambėti būtent uostamiestyje, skelbiama Klaipėdos koncertų salės pranešime.