Tikslinės stipendijos, kelionės išlaidų ir būsto nuomos kompensavimas, profesijos reklamavimas – tokias priemones pasiryžusi įgyvendinti Klaipėdos savivaldybė, kad į savo mokyklas pritrauktų kuo daugiau mokytojų, kurių jau ir dabar trūksta, o poreikis tik augs.
Klaipėdos mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose mokytojų trūksta labiausiai tarp visų Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybių. Martyno Vainoriaus nuotr.
Finansų ir ekonomikos komitete trečiadienį buvo pristatyta Klaipėdos miesto pedagogų rengimo, kvalifikacijos plėtojimo, profesinių kompetencijų tobulinimo ir mokytojų pritraukimo į mokyklas 2020–2024 metų programa. Ją parengė speciali darbo grupė. Šią programą spalio mėnesį dar turės patvirtinti arba atiduoti tobulinti miesto taryba.
„Programa yra skirta į mokyklas pritraukti mokytojų. Numatytos priemonės yra labai imlios biudžetui, tačiau jos yra reikalingos. Žinome, kad mokytojai tampa vis vyresni, kad trūkumas jau yra, kad poreikis auga. Šitas veiksmų planas ir yra mokytojų pritraukimui į mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė.
Priemonių plane numatyta kitais metais savivaldybės biudžeto lėšomis finansuoti dalį pedagogikos studijų, kad nemokamai galėtų studijuoti kuo daugiau abiturientų. Taip pat numatyta mokėti tikslines stipendijas studentams, kurie pasirinks perkvalifikavimo į pedagogines specialybes modulius Klaipėdos universitete bei pasirinkusiems tų dalykų pedagogines studijas, kurių mokytojų labai trūksta. Numatoma skirti 30 tikslinių savivaldybės stipendijų, kurioms bus skirta apie 70 tūkst. eurų.
Priemonių plane taip pat numatyta mokytojams, į Klaipėdos mokyklas atvykstantiems iš aplinkinių apskrities miestų ar gyvenviečių, kompensuoti kelionės išlaidas, o uostamiesčio mokyklos pradėjusiems dirbti jauniems pedagogams padengti būsto nuomos išlaidas.
Kitais metais taip pat ketinama sukurti videofilmą apie mokytojo darbo prestižą bei reklamuoti pedagoginės studijas.
Visoms numatytoms priemonėms, skaičiuojama, reikės apie 180 tūkst. eurų.
„Kokios priežastys lėmė, kad Klaipėdoje situacija dėl mokytojų trūkumo yra blogiausia tarp visų didmiesčių?“ – klausė komiteto narys Arvydas Vaitkus.
L. Prižgintienės nuomone, tai veikiausiai lemia studentų sprendimas likti dirbti tame mieste, kuriame jie studijavo. „Nemanau, kad mūsų situacija yra prasta. Mes šiemet prisiviliojome mokytojų iš aplink Klaipėdą esančių mažesnių rajonų, kur mokyklos užsidaro. Mokytojų trūkumas yra visos šalies problema. Todėl jau ir Vyriausybė numatė įvairias priemones dėl studentų pritraukimo į pedagogikos studijas, šiemet yra daugiau finansuojamų vietų“, – teigė L. Prižgintienė.
„Šita programa yra ypač svarbi miestui ir regionui. Tikrai negaliu pakelti rankos už tai, kas dabar yra pateikta. Galbūt reikia į jos tobulinimą pritraukti daugiau mokytojų. Norėčiau, kad ši programa būtų labai efektyvi, aiški, suprantama, kad ji nenugultų į stalčių“, – kalbėjo A. Vaitkus.
Jam pritarė ir kiti komiteto nariai, tad programa bus tobulinama. „Tikrai labai laukiame visų pasiūlymų“, – tikino L. Prižgintienė.
Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, atlikę 59 šalies savivaldybių mokyklų vadovų ir mokytojų apklausą, šiemet sudarė mokytojų poreikio indeksą. Skalėje, kur vienas reiškia didžiausią, o minus vienas – mažiausią poreikį, ryškiausias pedagogų trūkumas nustatytas Šalčininkų (0,93), Skuodo (0,92), Neringos (0,82), Klaipėdos miesto (0,57) ir rajono (0,51), Elektrėnų (0,52), Ignalinos (0,51), Šiaulių rajono (0,50) savivaldybėse. Tyrėjų skaičiavimais, per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje labiausiai trūks matematikos (213), fizikos (213), anglų (167), lietuvių (140) ir antrosios užsienio kalbos (96), taip pat pradinio ugdymo (167), chemijos (151), biologijos (103) ir kitų dalykų mokytojų. Iš viso – beveik 2 tūkst. pedagogų.
Mokytojų poreikio analizė rodo, kad Klaipėdos mieste prieš prasidedant šiems mokslo metams daugiausia trūko ikimokyklinio ugdymo (19), pradinio ugdymo (11), matematikos (10), lietuvių kalbos (6), informacinių technologijų (5), technologijų (4) mokytojų, specialiųjų pedagogų (4). Prognozuojama, kad 2021–2022 mokslo metais reikės: ikimokyklinio ugdymo (14), matematikos (5), lietuvių kalbos (4) mokytojų, 2022–2023 mokslo metais: ikimokyklinio ugdymo (20), pradinio ugdymo (7), matematikos (10), rusų kalbos (6) mokytojų; 2023–2024 mokslo metais – ikimokyklinio ugdymo (17), pradinio ugdymo (5) mokytojų.
Praėjusiais mokslo metais Klaipėdos savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (BUM) dirbo 1636 pedagoginiai darbuotojai, iš jų 118 vyrų, 1518 moterų. Klaipėdos savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose (IUĮ) dirbo 1116 pedagogų, iš jų 1 vyras, 1115 moterų. IUĮ pedagogų amžiaus vidurkis buvo 51 metai, BUM – 50 metų. Net 61 proc. pedagogų nuo 50 metų iki 67 metų ir vyresni dirbo IUĮ, BUM tokių pedagogų buvo 54 proc. Jauni mokytojai (iki 30 metų amžiaus) BUM sudarė tik 4 proc., IUĮ – 6,5 proc.
Jei ne kiti, tai Vaitkus jau ėmėsi iniciatyvos ir tapo neoficialus lyderis