Klaipėdiečiai jau netrukus privalės rūšiuoti ir maisto atliekas. Tačiau į atskirą maišelį sudėtas tokias atliekas vis tiek reikės mesti į bendrus konteinerius.

Nors maisto atliekas reikės sudėti į atskirus maišelius, juos išmesti bus galima į bendrus konteinerius. Martyno Vainoriaus nuotr.

Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane numatyta užduotis įdiegti maisto/virtuvės atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir įrengti pakankamus pajėgumus atskirai surinktoms maisto/virtuvės atliekoms apdoroti. Klaipėdą jau ruošiasi šią užduoti įgyvendinti, o atitinkama maisto atliekų rūšiavimo sistema turėtų pradėti veikti per dvejus metus.

Anot Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės, iš daugiabučiuose namuose gyvenančių klaipėdiečių maisto atliekas planuojama surinkti tam tikros spalvos maišuose, kuriuos reikėtų išmesti į bendrą mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį.

„Paprastai tariant, gyventojai visas savo atliekas deda į vieną maišelį, o maisto atliekas – į atskirą, nustatytos spalvos, pavyzdžiui, raudonos. Visi šie maišeliai bendrai sumetami į mišrių atliekų konteinerius, tam kad tokių atliekų išvežimas nepareikalautų papildomų išlaidų. Kai mišrių atliekų konteinerių bus atvežamas į sąvartyną, tie maisto atliekų maišeliai „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro“ (KRATC) Mechaninio apdorojimo įrenginiuose būtų išrenkami“, – aiškino R. Jievaitienė.

Atrinktų maisto atliekų maišelių turinys bus išpakuotas, tuomet iš jo išspaudžiama savotiška masė, kurią planuojama išvežti pasirinktam tokių atliekų tvarkytojui. „Dabar tokios atliekos tvarkomos Vievyje. Dalis jų naudojamos biodujoms gaminti, kita dalis – dirvožemiui pagerinti“, – teigė R. Jievaitienė.

Jos žodžiais, KRATC jau rengia ir teikia paraišką gauti finansavimą sukurti maisto atliekų tvarkymo sistemą.

Paklausta, kaip gyventojai bus aprūpinti tais spalvotais maišais, R. Jievaitienė teigė, jog visos detalės paaiškės prieš pat sistemai pradedant veikti.

Tokia rūšiavimo praktika nėra plačiai paplitusi Europoje, tačiau sėkmingai taikoma Skandinavijos šalyse, daugiausiai Švedijoje ir Norvegijoje.

Individualių namų gyventojams planuojama išdalinti virtuvėje naudotinas talpas (kibirėlius) maisto atliekų surinkimui ir atliekų surinkimo konteinerius (iki 120 l).

Pasiteiravus, ar gyventojai, kurie nerūšiuos maisto atliekų, bus baudžiami, R. Jievaitienė teigė, kad pažeidėjai yra labai sunkiai pagaunami. „Čia kaip ir su kitomis atliekomis, jei Viešosios tvarkos skyriui pavyksta ką nors pagauti, tada ir baudžia. Prieš paleidžiant tokią maisto atliekų tvarkymo sistemą bus labai didelė žmonių švietimo kampanija. Tikimės gyventojų sąmoningumo, nes rūšiuoti atliekų tikrai negalime priverti. Tačiau pastebime, kad ypač jaunoji karta atliekas labai atsakingai rūšiuoja. Vadinamieji varpeliai anksčiau stovėdavo tušti, o dabar vos juos spėjama ištuštinti, jie ir vėl pilni“, – kalbėjo Aplinkosaugos skyriaus vedėja.

Šiuo metu Klaipėdoje vykdomas žaliųjų atliekų ir augalinės kilmės maisto atliekų surinkimas iš gyventojų, taip pat sudaryta galimybė kompostuoti šias atliekas individualių namų gyventojams.