P0

Miestas, Svarbu

Lietuvos bendrasis planas: kas svarbu Klaipėdai? (12)

Virginija Spurytė

Virginija Spurytė
2020-09-25


Klaipėda turi tapti tarptautiniu multimodaliniu centru (HUB’u), tačiau tam būtina sąlyga – išvystyti tarptautinį Klaipėdos jūrų uostą, todėl ir numatoma jo plėtra. Tokia vizija buvo pateikta penktadienį visuomenei ir atsakingoms institucijoms surengtame Lietuvos bendrojo plano sprendinių pristatyme.

BP numatyta uosto plėtra tiek pietinėje, tiek šiaurinėje jo dalyje. Klaipėdos savivaldybės nuotr.
Kas laukia Klaipėdos?

Klaipėdoje vykęs pristatymas buvo vienas paskutiniųjų, nes šio BP viešinimo procedūra bus baigta spalio 5 dieną.

BP rengėjai pabrėžė, jog šiame plane akcentuojama tik tvari plėtra, kai vienodai svarbu yra ir žmogus, ir gamta, ir plėtra.

BP numatyta, jog Klaipėdoje, Melnragėje, bus įrengtas daugiafunkcis mažųjų laivų uostelis. Tačiau toks nebeplanuojamas pietinėje Klaipėdos dalyje, ties riba su rajonu, kur baigiasi uostas. Motyvas – Baltijos šalys yra susitarusios, jog visoje pakrantėje mažieji laivai turėtų turėti galimybę kas 50 km stabtelėti uostelyje. Todėl jį ir pasirinkta įrengti Melnragėje, o ne vidiniame kanale – Kuršių mariose.

BP taip pat numatyta, jog Smiltynė ir Giruliai turėtų tapti kurortinėmis vietovėmis, jose turėtų būti skatinama turizmo ir rekreacijos paslaugų plėtra.

BP suformuota vizija, jog Klaipėda – tarptautinis multimodalinis centras (HUB’as), todėl reikia gerinti jo junglumą su kitais miestais ir valstybėmis, o prioritetas turi būti teikiamas geležinkelių transportui.

„Uostas yra Klaipėdos ypatybė, specifika ir dovana. Ir čia yra sąlyga – uosto plėtra, jei norima Klaipėdą išvystyti kaip HUB’ą“, – aiškino BP rengėjai.

Uosto plėtra suplanuota tiek jo pietinėje, tiek šiaurinėje dalyje. Pastarojoje – išorinio uosto variantas. Beje, BP nurodoma, jog sausumos žemės išorinio uosto planams rezervuojamos ir Būtingėje. „Seimas yra patvirtinęs dvi išorinio uosto alternatyvas, kurių viena – Būtingėje, todėl ir rezervuojamos sausumos teritorijos“, – paaiškino rengėjai.

BP taip pat numatyta, jog Klaipėdoje turi būti suplanuotas ir įrengtas pietinis aplinkkelis, prioritetas turi būti teikiamas geležinkelių transportui, pervežant keleivius ir krovinius vidutiniais ir ilgais atstumais.

BP rengėjai numato, jog krovininių traukinių aptarnavimo infrastruktūra turi būti iškeliama iš centrinės Klaipėdos dalies, svarstant dvi alternatyvas – Pauosčio kelyne (Girulių miške) ir Kopūstų kaime Klaipėdos rajone.

Pastabos iš visuomenės

Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Gintaras Ramašauskas stebėjosi, jog tame pačiame BP numatoma, kad Giruliai turi tapti kurortine vietove, kurioje reikia plėtoti turizmo ir rekreacijos paslaugas, tačiau jame taip pat parašyta, jog viena iš svarstomų alternatyvų, kur iškelti krovininių traukinių infrastruktūrą iš Klaipėdos centro, yra Girulių miškas.

„Turime išsitekti toje teritorijoje, kokią turime. Todėl ir yra kompleksinis planavimas“, – aiškino BP rengėjai.

Klausimų ir pamąstymų tiradą pažėrė Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys. Jis stebėjosi, kol BP nekalbama apie būtinybę iš miesto centro iškelti taršią uosto krovą. „Lietuvos BP apimtyje neturime teisės kištis į miesto ir uosto vidinį gyvenimą“, – tvirtino BP rengėjai.

A. Barbšys taip pat aiškino, jog BP tikrai nėra jokios būtinybės numatyti, jog uosto plėtra turi būti šiaurinėje jo dalyje. „Kur kas logiškiau ir teisingiau yra įrašyti, kad uosto plėtra planuojama pietinėje jo dalyje, o šiaurinėje – tik tada, kai išnaudotos visos galimybės pietinėje dalyje. Tam ir daroma molų rekonstrukcija, kad į uostą galėtų įplaukti patys didžiausi Baltijos jūros laivai ir nėra jokios būtinybės uostą statyti išorėje“, – tvirtino Klaipėdos vicemeras.

BP rengėjai tik priminė, jog Seimas yra pritaręs dviem išorinio uosto alternatyvoms, todėl jos plane ir numatytos.

Išorinio uosto Melnragėje variantui nepritarė ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Jo teigimu, ekspertai jau ne kartą pasisakė, kad kilometro ilgio į jūrą pastatytas uostas užkirs kelią smėlio iš Neringos iki Palangos ir toliau migracijai, todėl jau po kelerių metų visiškai sunyks Lietuvos paplūdimiai. „Uosto plėtra turi būti įgyvendinama kiek galima tvariau“, – pabrėžė BP rengėjai.


2020-09-25

12 komentarai “Lietuvos bendrasis planas: kas svarbu Klaipėdai?”

  1. Klausimai visiems klaipėdiečiams, čia besipiktinantiems taip pat:

    1. Ar rengsite savo pastabas dėl LR BP sprendinių – jas reikia pateikti raštu iki spalio 5d. , adresu: info@am.lt . Taip, tam prireiks pačiam/pačiai paskaityti tuos sprendinius, kuriuos rasite svetainėje adresu: bendrasisplanas.lt

    2. Ar dalyvausite BP baigiamojoje konferencijoje Vilniuje, Valdovų rūmuose, spalio 5d., 14.00 val. ir pats/pati užduosite savo klausimus bei išsakysite pastabas žodžiu plano rengėjams? Žodžiu išsakomos pastabos baigiamosios konferencijos metu bus registruojamos ir į jas plano rengėjas privalo motyvuotai atsakyti. Registracija išankstinė, vietų skaičius ribotas, registracijos nuorodą rasite svetainėje bendrasisplanas.lt , skyrius “Naujienos”.

    3. Ar jūs parengsite raštą planavimo organizatoriui – Aplinkos ministerijai, kad jūs asmeniškai palaikote Lietuvos Architektų Rūmų (LAR) pastabas Lietuvos Respublikos bendrajam planui, visoms pastaboms pritariate ir atsižvelgiant į LAR pateiktas pastabas, siūlote tobulinti ir pertvarkyti visuomenei susipažinti pateiktą parengtą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinių tekstinę ir grafinę dalis. Pataisius pagal LAR pateiktas pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano
    sprendinius, juos būtina pakartotinai viešinti ir pakartotinai atlikti visas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams privalomas viešinimo procedūras pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 32 str. nurodytus reikalavimus. Motyvuotą atsakymą į LAR pastabas prašau išsiųsti ir man, adresas … , vardas… , pavardė. (nurodyti savo duomenis, adresą korespondencijai ).
    Tokį savo raštą, ar nuo savęs asmeniškai, ar jeigu susiorganizuosite nuo savo vietos bendruomenės (turi pasirašyti bendruomenės pirmininkas, arba daugiau nei pusė bendruomenės tarybos narių) galite siųsti adresu info@am.lt Tai būtina suspėti iki spalio 5d.

    4. Ar spalio 5d. vyksite į Vilnių su savo plakatais, Lietuvos, ar Klaipėdos vėliava, kita vaizdine medžiaga parodančia jūsų nuomonę BP klausimu ir apie sprendinius, kurie planuojami Klaipėdai; jeigu atsakymas TAIP – vieta kur būti ir laikas Spalio 5d. , 14.00 val. (arba šiek tiek anksčiau), Valdovų rūmai, Katedros aikštė 4, Vilnius. Deja, tam teks skirti visą dieną ir kelionę organizuotis patiems, nes miesto valdžiai jūsų dalyvavimas yra dzin, o savanoriai visuomenininkai jus lėšų jus pavėžėti, pamaitinti ir palinksminti neturi.

    5. Ar tuo atveju, jeigu pats/pati dėl bet kokių priežasčių negali nieko padaryti 1-2-3-4 klausimais – ar tu surasi savo aplinkoje žmonių, galinčių ir norinčių vykti į Vilnių ir ten išreikšti tavo nuomonę – ar tave atstovaujantiems asmenims tiesiogiai padėsi apmokėti kelionės išlaidas, nes tai irgi yra dalyvavimas ir palaikymas.

    Jeigu atsakymas į visus 5 klausimus yra NE, tai yra toks jūsų asmeninis pasirinkimas ir ateinančius 10 metų prisiminkit, kad pats/pati nepageidavot nei išsakyti savo nuomonę svarbiais Klaipėdai klausimais, nei pabandėt ją apginti. Bet jeigu net nepabandei – tai kokia prasmė bus zysti vėliau, kad kažkas nepatinka?

    p.s. Su LAR pastabomis susipažinti galima čia: https://www.facebook.com/groups/2138467299531969

    • Ačiū Gintarui už iniciatyvą ir nuveiktus darbus visų Lietuvos žmonių labui (nes Luetuvos pajūris yra visos Lietuvos turtas). Kviečiame spalio 5ą aktyviai dalyvauti išsakant savo pulietinę poziciją. Mūsų bendruomenė dalyvaus. Andrius, Melnragė

    • Gintarai , žmones reikia vienyti ir kažkam grupėje konkrečiai imtis inciatyvos. Organizatoriai ( pvz. nebiedni Girulių ir Melnragės gyventojai ) pradžioje patys turi pakankamai investuoti savo finansų teisinėms paslaugoms ir bylinejimuisi, o tada bandyti biednuosius įtraukti į grupes ieškinius, organizuoti kokias peticijas, visuomeninius judėjimus ar panašiai. Mitingauti ir reikauti laiko nebėra. Suprantu, kad kuo turtingesnis , tuo daugiau taupo ir paprastai nemėgsta rizikuoti savo sąskaita. Šioje Veršių valstybėje mentalitetas labai lėtai keičiasi ir per tą laiką, kai susiprotės, lobistų jau bus ” vsio zakonno” iškirsti miškai, žmonių panosėse bus pristatyti sandėliai , terminalai ir kitokie akustinio triukšmo ar oro šaltiniai. Beje, dabar gydausi Miesto ligoninėje, ir pro langą užuodžiu dyzelio kvapą. Nustebau. Kita vertus, nežinau ką krauna Klaipėdos nafta, tačiau Lubio Krovinių terminalas tikrai saugo krauna aviacinį kurą, acetoną, dyzelį (tą tikrai žinau), berods benziną ir apskritai turbūt gali saugoti ir transportuoti visus šviesiuosius naftos produktus. Atsiprašau, už klaidas, nes kairėje rankoje turiu kateterį 🙂

    • Mano laikas, kurį skiriu bandydamas paskatinti klaipėdiečius domėtis aplinka ir nebūti abejingiems savo miestui – yra nei kiek ne pigesnis, nei jūsų. Jeigu jums pasirodė, kad skiriu jo per mažai – tai yra tik jūsų nuomonė. Tai, kad gyvenu Giruliuose – nelaikau kažkokia mano skola kam nors. Aš tik išvardinau jums pilietinio dalyvavimo įrankius mums visiems prieinamus esamoje situacijoje dėl BP, bet jūs geriau žinote ką ir kaip daryti, su kuo ir sveikinu. Suprantu, kad šiandien nafta smirdi, ir todėl spalio 5-tai dienai nei vienas iš 5 jums pasiūlytų veiksmų netinka. Linkiu greičiau pasveikti.

    • Svetimų pinigų neskaičiuoju, bet kai ką žinau. Pigiai masių ant plikų emocijų nepaimsi, juolab su tam tikra rizika ir pinigų pralošti, jeigu mąstoma rimtai kovoti. Aš pasiūliau idėjas, o matau, kad teturi vieną – eiti į mases, t.y. ant svetimo b į rojų joti. Jei tam turi talento, tuomet valio ir sėkmės. Apie Veršių mentalitetą, taip ir nesupratai ką norėjau pasakyti.

    • Ligoniui>> na, visi kurie ant svetimo daikto prie lovio nori – jau rinkimų sąrašuose, pats susirasi. O iš tavo “aplamų” siūlymų supratau, kad esi iš tų, kurie kada nors neapibrėžtoje ateityje pilietiškai aktyvūs bus tik už pinigus. Tai čia gal pas Uspaskių kreipkis, tas tikrai priims, gal net ledų duos 🙂 Tai bus džiaugsmo 🙂
      Jei rimtai – siūliau konkrečiai ką ir kaip konkrečiai dėl BP galėtum padaryti iki spalio 5 d. Bet jei ne, tai ne. Per aukštos materijos, matyt. Kažkokie vienytis kada nors, už kažkieno pinigus – tikrai kaip sakai nieko nesupratau, esi visiškai teisus.

  2. nekorektiškas klausimas – Kas sumokės už nekilnojamą turtą, . Šiame dokumente dėl to sąmoningai ir parašyta, kad tik tada, kai kils grėsmė ( o tai jūros tyrimų mokslininkų teigimu bus neišvengiamai) žmonių gyvybei, valstybė gal imsis planuoti kokias nors priemones ( valdžia reaguoja į senai keliamą problemą). Pliažai, kopos, miškas ar kažkokie kvaili nameliai Valdžiai giliai dzin. Pakentėsit – Gargždų rajone vietos dar daug yra.

  3. Iškraustytų šį hujubą į Būtingę , visi laimėtų : miestiečiai švaresnio oro ir ramybės, korumpuotieji atkatų, valstybė akcizus už kurą važinėjantis iki Būtingės. Pirmiausiai parazitus Klasco reikėtų nušluoti nuo miesto centro.

  4. Protu nesuvokiama, kaip dar galima mąstyti apie išorinį uostą Melnragėje, kur aiškiai nustatyta kokia žala laukia mūsų pajūrio, negi mes norime praprasti tai, ko ir taip labai mažai turime.. Negi norime kirsti Girulių miškus vardan šito monstro.. Klaipėda niekada netaps patraukliu miestu, kol bus leidžiami tokie dalykai, turim bėdą su kvapais pietinėje miesto dalyje, turim bėdą centrinėje miesto dalyje su biriais kroviniais, turime bėda šiaurinėje dalyje su naftos kvapais ir užterštais dirvožemiais, to dar betrūko, kad pradėtų kirsti mišką, kuris ir suteikia dar miestiečiams to šviežio oro, to dar betrūko, kad leistume statyti išorinį uostą, taip paaukodami pajūrį.. Neina suvokti kas žmogaus galvoje turi būti, kad taip nemylėti šio miesto, jų žmonių, pajūrio..

  5. Kurie nori pavogti iš Lietuvos piliečiu Melnėragė. Kurie seime dirba siaurai nusikalstamai verslininku grupėi,vogdami ir naikindami Girulius ir Melnėragė. Ne išeis jums nusilalteliai. Neiųeis voggti pajūri. Lauk nusikalteliai ir vagys

  6. Avatar Klaipėda turi tapti tarptautiniu multimodaliniu centru (HUB’u), tačiau tam būtina sąlyga – išvystyti tarptautinį Klaipėdos jūrų uostą, todėl ir numatoma jo plėtra. parašė:

    Nors rašoma apie UOSTĄ, tačiau visi supranta, kad kalbama ne apie jį, o apie to UOSTO VEIKLĄ. Klaipėdos uostas – tai tik KROVA, KROVA,KROVA. TARŠA, TARŠA, TARŠA. Šitai veiklai viduryje miesto reikalinga PĖTRA KROVAI. Tai ir yra numatyta įteisinti LR bendrojo plano sprendiniuose. Ir išorinis giliavandenis uostas Melnragėje ten yra numatytas su visa Lietuvos Baltijos krantų erozija. Kaip nepritarti? Kas jums dar nepatinka?

    • Lietuvos bendrajame plane dėl krantų erozijos parašyta taip, kai iškils žmonių grėsmei bus tvarkomi krantai. Ar suvokia multimodaliniu centru (HUB’u) stumikai, jog iškilus žmonių grėsmei teks evakuotis visam pajūrio ruožui. Galimai Giruliams, Karklei, Palangai. Kas sumokės už nekilnojamą turtą, kurį teks palikti?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt